Kinija išbando didžiausią pasaulyje krovininį droną

 „Pekino vyriausybė skatina kurti nepilotuojamus transporto orlaivius. Mašina, galinti gabenti dvi tonas krovinių, dabar baigė bandomąjį skrydį.

 

 Kinija išbandė didžiausią pasaulyje komercinį krovininį droną. Kinijos žiniasklaida pranešė, kad čia telpa dvi tonos prekių. Pirmasis skrydis sekmadienį truko 20 minučių. Valstybės finansuojamos bendrovės „Tengden“ pastatytas orlaivis, kurio sparnų plotis siekia apie 16 metrų, o aukštis – 4,6 metro, jis yra šiek tiek didesnis, nei populiariausias pasaulyje lengvasis lėktuvas – keturvietis „Cessna 172“. Pekino vyriausybė stumia bepiločių orlaivių kūrimą tam tikrą laiką, ypač kariniams tikslams. Šalis jau yra tarptautinė lyderė.

 

 Birželio mėnesį dronas HH-100 pakilo į pirmąjį skrydį. Šis nepilotuojamas orlaivis gali gabenti 700 kilogramų krovinius iki 520 kilometrų atstumo. Kitais metais bandomajam skrydžiui planuoja pakilti krovininis dronas TP2000, gabenantis dvi tonas naudingojo krovinio 2000 kilometrų atstumu.

 

 Bepiločiai orlaiviai Kinijoje jau plačiai naudojami, be kita ko, gabenti šviežius vaisius iš Hainano salos į žemyną. Praėjusiais metais Kinijoje buvo užregistruota daugiau, nei 2000 kompanijų, užsiimančių bepiločių orlaivių kūrimu. Lyderis – didžiausias dronų gamintojas pasaulyje DJI.

 

 Bepiločių orlaivių versle dalyvauja ir europiečiai

 

 Tačiau susidomėjimas krovininiais dronais auga ne tik Kinijoje. Europoje bulgarų startuolis „Dronamics“ šioje srityje siekia didelių planų. Broliai Svilenas ir Konstantinas Rangelow savo įmonę įkūrė maždaug prieš dešimt metų. Juos įkvėpė „Amazon“ įkūrėjas Jeffas Bezosas, kuris paskelbė apie savo įėjimą į dronų krovinių gabenimo verslą 2013 m.

 

 Dabar bulgarai sukūrė savo skraidymo aparatą. Ji vadinama „Juodąja gulbe“, paremta įvykiais, kurie ekonomikoje vadinami tokiais ir kurie iš tikrųjų neturėtų įvykti, nes atrodo per mažai tikėtini, bet vis tiek įvyksta. Nuo 2022 metų gegužės startuolis turi savo oro linijų licenciją. Oficiali skrydžių pradžia buvo numatyta pirmąjį šių metų ketvirtį.

 

 Pradinė veiklos sritis bus Graikija. „Yra daug apgyvendintų salų, kurioms tiekiama retai ir brangiai“, – FAZ sakė Rangelow. 2023 m. rudenį. Broliai Rangelow nori užpildyti šią spragą savo nepilotuojamu dronu. Juodoji gulbė vienu skrydžiu gali gabenti iki 350 kilogramų krovinių, o jos nuotolis – įspūdingas 2500 kilometrų.“ [1]

 

1. China testet global größte Frachtdrohne. Frankfurter Allgemeine Zeitung (online) Frankfurter Allgemeine Zeitung GmbH. Aug 12, 2024.

China tests the world's largest cargo drone

"The government in Beijing is pushing for the development of unmanned transport aircraft. Now a machine has completed a test flight that is supposed to be able to carry two tons of goods.

 

China has tested the world's largest commercial cargo drone. This can carry two tons of goods, Chinese media reported. The first flight on Sunday lasted 20 minutes. With a wingspan of around 16 meters and a height of 4.6 meters, the aircraft built by the state-funded company Tengden is slightly larger than the world's most popular light aircraft, the four-seater Cessna 172. The government in Beijing has been pushing for the development of drones for some time, not least for military purposes. The country is already an international leader.

 

In June, a drone called the HH-100 took off for its first flight. This unmanned aircraft can transport 700 kilograms of cargo up to a distance of 520 kilometers. Next year, the TP2000 cargo drone is scheduled to take off for a test flight. which is designed to transport a two-ton payload over a distance of 2000 kilometers.

 

Drones are already being used in China, among other things, to transport fresh fruit from the island of Hainan to the mainland. Last year, more than 2000 companies were registered in China that were involved in the development of drones. The leader is the DJI group, the largest drone manufacturer in the world.

 

Europeans are also getting involved in the drone business

 

But interest in cargo drones is not only growing in China. In Europe, for example, the Bulgarian start-up Dronamics has big plans in this field. The brothers Svilen and Konstantin Rangelow founded their company around ten years ago. They were inspired by Amazon founder Jeff Bezos, who announced his entry into the cargo drone business in 2013.

 

The Bulgarians have now developed their own aircraft. It is called "Black Swan", in reference to events referred to in the economy as such, which should not actually occur because they seem too unlikely, but then do happen. The start-up has had its own airline license since May 2022. The official start of flight operations was planned for the first quarter of this year.

 

The initial area of ​​operation will be Greece. "There are many inhabited islands there that are only rarely supplied and at high cost," Rangelow told the F.A.Z. in autumn 2023. Rangelow wants to fill this gap with their unmanned drone. The Black Swan can transport up to 350 kilograms of cargo in one flight, and the range is stated to be an impressive 2500 kilometers." [1]

1. China testet global größte Frachtdrohne. Frankfurter Allgemeine Zeitung (online) Frankfurter Allgemeine Zeitung GmbH. Aug 12, 2024.

 

Estonians are out of their minds. Trump has a tough job ahead of him to fix NATO and save the world from annihilation in nuclear war.

The Estonian army is preparing to be the first to attack Russia, Vahur Karus, Chief of the General Staff of the Estonian Defense Forces,said in an interview. Not just by itself, but only if some sleepy and slow-thinking Estonian dreams of some unreal danger from the Russian side in his sleep.

 

Estai išėjo iš proto. Trumpo laukia sunkus darbas sutvarkyti NATO ir apsaugoti pasaulį nuo susinaikinimo branduoliniame kare.

Estijos kariuomenė ruošiasi pirmoji pulti Rusiją, interviu sakė Estijos Gynybos pajėgų generalinio štabo viršininkas Vahur Karus. Ne šiaip sau, o tik jei koks mieguistas ir, lėtai protaujantis, estas susapnuos kokį nors nerealų pavojų iš Rusijos pusės.

Ką lankyti ir ką aplenkti Dzūkijoje

"Vasara baigėsi, bet tik tiems, kas neturi automobilio arba tingi anksti keltis. Tačiau į kai kurias vietas – Varėną, Marcinkonis, Zervynas, Valkininkus – galima nuvykti patogiu traukiniu iš Vilniaus. Į kitur nuveš nelabai patogūs ir retai važinėjantys autobusai.

Šiemet mano gyvenime radosi naujas įprotis: keliuosi prieš penktą, išvaižiuoju iš Vilniaus Naujamiesčio prieš šešias, ir važiuojame su šuniuku apie šimtą kilometrų didžiojo rytinio pasivaikščiojimo į Dzūkiją.

Vieną kavą išgeriu pakeliui, kitą nusiperku Varėnoje, degalinėje, pakeliui pusantros valandos klausausi audioknygų ar dokumentikos, ir po septintos, švintant, jau būnu tuščiame, etnografiniame, švariame ir tobulame rojuje be dviračių, be paspirtukų – nacionalinis parkas, senos trobos, kryžiai su prijuostėmis ir begaliniai takai per miškus. Švariausios Lietuvos upės ir upeliai, o rudenį – grybai, kuriuos jums bus surinkę vieciniai.

Ką lankyti? Dzūkijoje visko yra tiek, kad aš paminėsiu vos kelias vietas, kurios man svarbios – o jūs (neabejoju) paminėsite tai, ką aš neatleistinai praleidau. Kai jūs būsite rašytojai, tai neabejotinai galėsite tas vietas įtraukti į savo sąrašą.

1. Zervynos yra ta vieta, kuri yra Lietuvos deimantas ir net jeigu norėsite tik vieną vietą aplankyti Dzūkijoje, tai turi būti šis nepaprastas, tobulai išsaugotas, nepakitęs (išskyrus elektros laidus) gatvinis kaimas ant šaltos Ūlos upės. Ten sovietiniais laikais filmavo garsiausią visų laikų Lietuvos kino studijos filmą „Niekas nenorėjo mirti“, kuris buvo labai ideologiškai bjaurus (rodė geruosius sovietus ir baisius lietuvių partizanus) ir labai estetiškas kinematografiškai.

2. Veisiejai (Lazdijų rajone), miestelis su vos tūkstančių gyventojų, turi tiek paveldo, kad užtektų visai dienai fotografavimo. Apie miestelį nuolatos rašo mano bičiulis ir garsiausias Lietuvos dzūkas, žurnalistas Romas Sadauskas-Kvietkevičius.

3. Marcinkonys yra didžiulis kaimas (pagal dydį galėtų būti miestelis, tiesiog jis išsimėtęs tarp miškų) su puikia sena geltona medine bažnyčia. Jo apylinkėse yra daugybė puikiai sutvarkytų pažintinių takų (du prasideda tiesiai nuo modernaus ir prabangaus lankytojų centro) ir pelkė, kuri vadinasi Meškos Šikna, fantastiškai populiari lankytojų tarpe, ir jie prie kelio nuorodos noriai fotografuojasi. Marcinkonys – tai paskutinė geležinkelio stotelė geležinkelio linijoje iš Vilniaus. Už jos pakeliui į Baltarusiją (Pariečę) dar buvo trys geležinkelio stotys, tačiau dabar ta atkarpa užžėlusi medžiais ir žolėmis, ir susisiekimas baigiasi Marcinkonyse.

Marcinkonys turi net įrengtą pliažą su persirengimo kabina, tualetais, suoliukais ir automobilių parkavimo aikštele – prie Kastinio ežero. Tai daugiau, negu gali pasigirti kiti Lietuvos kaimai. Kastinio paplūdimys yra, žinoma, mažesnis nei tas, kuris yra prie kito žinomo Lietuvos kaimo, Šiaulių: kaip žinoma, būtent Bubių tvenkinys yra garsiojo Budulio mėgiamiausia rekreacinė vieta aliukui, šašlykiukams ir mergikėms.

4. Čepkelių raistas, už kelių kilometrų nuo Marcinkonių, yra didžiausias laukinės gamtos plotas Lietuvoje. Jis būna uždarytas lankytojams pavasarį, kai ten peri paukščiai, ir vuogauc ir grybauc galima tik vieciniams aplinkinių kaimų gyventojams. Atvykite prieš aušrą, kai ten nieko nėra, nebent Užkalnis su šuniu. Primena Yellowstone nacionalinį parką JAV arba vietą, kur filmuoja filmus apie vaiduoklius. Kita planeta.

5. Drevinės bitininkystės pažintinis takas, geriausiai užslėptas ir menkai išreklamuotas takas Lietuvoje, neįtrauktas į tarptautinius hiking trail katalogus, todėl jo nematyti beveik jokiose žygių programėlėse (aš naudoju AllTrails). Senieji aviliai, išskobti medžiuose (dzūkiškai – dravės) sudėlioti ir apsaugoti nuo lietaus. Bitės ten nebegyvena. Takas netobulai sužymėtas, todėl skirtas labiau patyrusiems žygeiviams, nebijantiems pasiklysti ir mokantiems rasti kelią atgal kompaso pagalba (navigacija neveikia, nes nėra mobiliojo ryšio signalo). Tarp Marcinkonių ir Musteikos kaimų.

6. Senovė yra kaimas keistu romantišku pavadinimu, kur yra likusi paskutinė neveikianti geležinkelio stotis Lietuvos teritorijoje. Palei senąjį geležinkelio taką einant tolyn, netrukus prieisite ženklą, kad toliau eiti nevalia be pasieniečių leidimo, ir matyti tvora, kuri žymi NATO ir Europos Sąjungos pabaigą.

7. Kapiniškiai – gražus kaimas liūdnu vardu (taip, kilęs nuo žodžio kapinės), per jį teka švariausias ir šalčiausias Lietuvoje upelis, Skroblus (ten vanduo skaidresnis ir švaresnis, nei Eviano mineralinis ar vanduo iš jūsų čiaupo), kurio ištakos yra gretimame Margionių kaime – šaltinis yra politiškai nekorektišku pavadinimu „Bobos daržas“.

8. Naujieji Valkininkai (seniau – Valkininkų geležinkelio stotis) su dailia traukinių stotimi, pastatyta Rusijos imperijos laikais, magistralėje iš Sankt Peterburgo į Varšuvą. Lenkiškai vadinti Olkienikais, Valkininkai turėjo ne tik stotį, bet ir garvežių remonto dirbtuves. Prie netolimos Spenglos upės Vaitakarčmio kaime buvo senoji vandens siurblinė (vadakačkė).

Naujuosius Valkininkus žino visi turtingi Vilniaus ponai, važiuojantys masažuotis ir kasytis keliu į Druskininkus – ten veikia miško gėrybių turgelis, kur sustoja ir tokios žvaigždės, kaip Vytaras Radzevičius pakeliui į Merkinę ar iš jos, arba Andrius Užkalnis, kuris perka vaistažoles, kiaušinius, grybus, uogas ir net bulves, kad pačiam nereikėtų važinėti su gimine į nekenčiamą bulviakasį. Turgelis yra mano mėgstamiausia apsipirkimo vieta Lietuvos Respublikoje, smagesnė net už krabų, šukučių ir japoniškos jautienos parduotuves sostinėje.

9. Senoji Varėna, kuri yra tikroji Varėna (skirtingai nuo ramaus ir tylaus rajono centro Varėnos, kuriame architektūra atspindi Lietuvos sovietinės daugiabučių statybos blogiausias tradicijas). Senoji Varėna turi neįtikėtino groteskiško baisumo bokštą, suvirintą iš metalinių vamzdžių, ir pastatytą žiede prie įvažiavimo į miestelį. Šis žalios spalvos liaudies kūrybos monstras primena tai, ką būtų sumeistravęs Šrekas per darbų pamokas. Teigiamas efektas yra toks, kad visi pristabdo, kad gerai apžiūrėtų ir nufotografuotų šią epinę baidyklę, ir avaringumas ruože yra nulinis.

Ką aplenkti?

1. Alytus yra nelinksmas miestas. Tai ne jo gyventojų kaltė: iš bažnytkaimio jį dirbtiniu miestu padarė sovietiniai planuotojai, pristatę fabrikų. Didžioji miesto dalis primena Baltarusiją, ir neatsitiktinai – jis buvo užterštas industrializacijos po Antrojo pasaulinio karo lygiai kaip ir Gudijos miestai.

2. Druskininkai turi daug smagių spa ir net neblogų restoranų, tačiau tūkstančio masažų miestas liūdnu planavimu vis dar primena laikus, kai jis buvo Sovietų Sąjungai skirtas kurortas (tiesa, jis kažkada ir buvo įkurtas kaip Rusijos imperijos kurortas, bet iš tų laikų liko gerieji dalykai, senos vilos). Miesto planavimas primena Lazdynų rajoną Vilniuje: kaip ir Lazdynai, išplanavimas buvo geras ir gražus tik tada, kai jį lygini su kariniais miesteliais ir cemento gamyklomis.

3. Grūto parkas yra įdomus ir vertingas muziejus, bet laisvą dieną nuodytis komunistinių balvonų, nusikaltėlių ir maniakų vaizdais – negera mintis. Čia kaip Aušvico koncentracijos stovykla: tinka edukacijai, su tinkamu paaiškinimu, nuvežti jaunimą, kad suprastų, kaip nereikia gyventi ir kodėl reikia saugoti savo šalį nuo totalitarinio režimo. Tačiau, kaip ir Okupacijos ir laisvės aukų muziejus Vilniuje, tai nėra pramoga ir tikrai ten nėra gerų emocijų talpykla."

What to visit and what to avoid in Dzūkija, Lithuania

 

"Summer is over, but only for those who don't have a car or are too lazy to get up early. However, some places - Varėna, Marcinkonys, Zervynai, Valkininkai - can be reached by a comfortable train from Vilnius. Not very comfortable and infrequent buses will take you elsewhere.

This year, a new habit has appeared in my life: I get up before five, I leave Vilnius Naujamiestis before six, and we go about one hundred kilometers with the puppy for a big morning walk to Dzūkija.

I drink one coffee on the way, I buy another in Varėna, at the gas station, on the way I listen to audiobooks or documentaries for an hour and a half, and after seven, I am already in an empty, ethnographic, clean and perfect paradise without bicycles, without scooters - a national park, old huts, crosses with aprons and endless paths through forests. The cleanest rivers and streams in Lithuania, and in autumn - mushrooms that the locals will have collected for you.

What to visit? There is so much in Dzūkija that I will mention only a few places that are important to me - and you (I have no doubt) will mention what I have unforgivably missed. When you are a writer, you can definitely add those places to your list.

1. Zervynos is the place that is the diamond of Lithuania and even if you only want to visit one place in Dzūkija, it should be this extraordinary, perfectly preserved, unchanged (except for the electric wires) street village on the cold Ūla river. In Soviet times, they filmed the most famous Lithuanian film of all time "Nobody Wanted to Die" there, which was very ideologically ugly (it showed the good Soviets and terrible Lithuanian partisans) and very aesthetic cinematographically.

2. Veisiejai (in the Lazdijai district), a town with only a few thousand inhabitants, has enough heritage to take a whole day of photography. My friend and the most famous Lithuanian dzūkas, journalist Romas Sadauskas-Kvietkevičius, constantly writes about the town.

3. Marcinkonys is a huge village (in terms of size it could be a town, it's just scattered among the woods) with a great old yellow wooden church. In its surroundings there are a number of well-maintained nature trails (two start directly from the modern and luxurious visitor center) and a bog called Meškos Šikna, which is fantastically popular with visitors and they willingly take pictures at the road sign. Marcinkonys is the last railway station on the railway line from Vilnius. Behind it on the way to Belarus (Parieče) there were still three railway stations, but now that section is overgrown with trees and grass, and the connection ends in Marcinkonys.

Marcinkonys even has an equipped beach with a changing cabin, toilets, benches and a parking lot - by Kastinis lake. This is more than other Lithuanian villages can boast. The beach of Kastinis is, of course, smaller than the one near another well-known village in Lithuania, Šiauliai: as you know, it is Bubius pond that is the favorite recreational spot of the famous Budulis for bier, shashlykiuks and girls.

4. Čepkelių raistas, a few kilometers from Marcinkonys, is the largest area of ​​wild nature in Lithuania. It is closed to visitors in the spring, when the birds nest there, and mushroom picking is only available to local residents of the surrounding villages. Come before dawn, when there's no one there but me with the dog. Reminds me of Yellowstone National Park in the US or a place where ghost movies are filmed. Another planet.

5. Tree beekeeping educational trail, the best hidden and poorly advertised trail in Lithuania, is not included in international hiking trail catalogs, so it is not visible in almost any hiking apps (I use AllTrails). The old beehives, dug out of trees (dzukish - drave) are arranged and protected from the rain. The bees don't live there anymore. The trail is imperfectly marked, so it is intended for more experienced hikers who are not afraid of getting lost and know how to find their way back with the help of a compass (navigation does not work because there is no mobile signal). Between the villages of Marcinkonių and Musteika.

6. Senovė is a village with a strange romantic name, where there is the last non-working railway station on the territory of Lithuania. As you continue along the old railway track, you will soon come to a sign that you must not go further without the permission of the border guards, and you can see the fence that marks the end of NATO and the European Union.

7. Kapiniškiai - a beautiful village with a sad name (yes, it comes from the word cemetery), the cleanest and coldest stream in Lithuania, Skroblus, flows through it (the water there is clearer and cleaner than Evian's mineral water or water from your tap), which originates in the neighboring village of Margioniai - the source is under the politically incorrect name "Old Women's Garden".

8. New Valkininkai (formerly Valkininkai railway station) with a beautiful train station, built during the Russian Empire, railroad from St. Petersburg to Warsaw. Called Olkieniki in Polish, Valkininkai had not only a station, but also a locomotive repair workshop. There was an old water pumping station (vadakačkė) near the nearby Spengla River in the village of Vaitakarčmis.

New Valkininkis are known to all the rich gentlemen of Vilnius who go to Druskininkai for a massage - there is a market of forest products, where such stars as Vytaras Radzevičius stop on their way to or from Merkinė, or Andrius Užkalnis, who buys medicinal herbs, eggs, mushrooms, berries and even potatoes so that you don't have to drive yourself to the hated potato-digger event with your family. Turgelis is my favorite shopping place in the Republic of Lithuania, even more fun than the crab, scallop and Japanese beef shops in the capital.

9. Old Varėna, which is the real Varėna (unlike the calm and quiet center of the district Varėna, where the architecture reflects the worst traditions of the Lithuanian Soviet apartment building). Old Varėna has a tower of incredible grotesque monstrosity, welded from metal pipes, and built in a ring at the entrance to the town. This green folk craft monster looks like something Shrek would have made in his craft lessons. The positive effect is that everyone pauses to get a good look and take a photo of this epic scarecrow, and there is zero traffic accidents on the stretch.

What to leave alone?

1. Alytus is a boring city. This is not the fault of its inhabitants: it was turned from a church village into an artificial city by Soviet planners who introduced factories. Most of the city resembles Belarus, and it is not by chance - it was polluted by industrialization after the Second World War, just like the cities of Gudija.

2. Druskininkai has a lot of fun spas and even decent restaurants, but the city of a thousand massages with its sad planning still reminds of the days when it was a resort for the Soviet Union (it is true that it was once established as a resort of the Russian Empire, but the good things remained from those times , old villas). The city planning is reminiscent of the Lazdynai district in Vilnius: like Lazdynai, the layout was good and beautiful only when you compare it with military towns and cement factories.

3. Grūto Parkas is an interesting and valuable museum, but it is not a good idea to poison yourself with images of communist thugs, criminals and maniacs on your free day. It's like the Auschwitz concentration camp here: it is suitable for education, with a proper explanation, to take young people to understand how it is not necessary to live and why it is necessary to protect one's country from a totalitarian regime. However, like the Museum of Victims of Occupation and Freedom in Vilnius, it is not entertainment and certainly not a reservoir of good emotions."