Visos mūsų lėšos gynybai ir mūsų jaunimo gyvenimo metai iššvaistyta veltui: be papildomų 10 mlrd. eurų neįmanoma atlaikyti Rusijos puolimą

 

 

Gėda. Mūsų gynybos planuotojus reikia teisti ir įkalinti ilgiems metams už didelio mąsto mūsų visų turto vagystę. Vaitkus yra teisus. Dar 10 mlrd. eurų iš mūsų nebeišmelšite.

 

"Žurnalistas, organizacijos „Stiprūs kartu“ vadovas Edmundas Jakilaitis pirmą kartą viešai pristatė Lietuvos gynybinės galios tyrimą. Tyrimą atliko Vašingtone įsikūręs „New generation warfare“ centras, kartu su Lietuvos karo ekspertais simuliavęs du karinio konflikto scenarijus – kas laukia, jei 2027 m. Rusija užpultų Lietuvą. Tyrimas apžvelgė pirmas 10 karinio konflikto dienų, po kurių Lietuva turėtų gintis ne viena, o kartu su NATO sąjungininkais.

 

Lietuvai sėkmingas buvo antrasis simuliacijos scenarijus, kurio metu valstybės teritorijos beveik nebuvo prarasta, o priešo patirti nuostoliai reikšmingai viršijo Lietuvos ir sąjungininkų netektis. „Per artimiausius ketverius metus, skirdama papildomus 10 mlrd. eurų gynybai, Lietuva gali 10 dienų efektyviai priešintis Rusijos Federacijos ginkluotų pajėgų puolimui. Per tas 10 dienų Lietuva iš esmės neprarastų savo teritorijos, o valstybės egzistavimui neiškiltų reali grėsmė. Toks 10 dienų laikotarpis reikalingas tam, kad NATO sąjungininkai galėtų priimti sprendimus, atsiųsti savo sąjungininkus ir padėti užpultai Lietuvai“, – ketvirtadienį Lietuvos verslo forume teigė E. Jakilaitis.

 

„Po šešių dienų sustiprintos Lietuvos kariuomenės pajėgos sustabdė keturias rusų armijas, kurių pajėgumai yra išsekę ir kurioms grįžti į puolimą reikėtų dar vieno ešelono, kurio jie neturi. Pagrindinės sistemos buvo „Himars“, „Apache“ sraigtasparniai, artilerija, mechanizuotos pajėgos, tankai ir prieštankiniai pajėgumai. Išlaidos amunicijai, be tų, kurios skaičiuotos vėliau, yra 4,5 mlrd. dolerių. Visų technologinių papildymų kaina yra 10 mlrd. JAV dolerių“, – skaičiavo jis.

 

Krašto apsaugos ministras Laurynas Kasčiūnas sveikino šį atliktą tyrimą ir teigė, kad jis visai Lietuvai transliuoja vieną svarbią žinutę – esant tam tikroms sąlygoms valstybė yra pajėgi apsiginti pati nuo priešo puolimo. „Esminis dalykas šios simuliacijos, šio atlikto tyrimo yra tai, kad mes kaip valstybė esant tam tikroms prielaidoms ir rimtiems sprendiniams, galime patys apsiginti nuo potencialių priešų. Aišku, mūsų gynybos planavimas yra susijęs su visa kolektyvine NATO gynyba. (...) Bet nepaisant to, save gerbianti valstybė turi projektuoti įvairius scenarijus kaip ji kautųsi pati“, – pabrėžė L. Kasčiūnas. Tai yra akivaizdu, nes žmonės turi matyti, turi suprasti, kad Lietuva yra apginama ir viskas didžia dalimi yra mūsų rankose. Tai yra tam tikra spaudimo priemonė politiniams lyderiams – reaguoti į svarbią geriausių pasaulio ekspertų informaciją.

 

Sprendimas vienas – skolintis E. Jakilaitis pabrėžė, kad šis 10 mlrd. papildomų lėšų klausimas yra lygus maždaug 20 proc. Lietuvos bendrojo vidaus produkto (BVP).

 

Verslininkas ir Nepriklausomybės akto signataras Jonas Tamulis tikino, kad Lietuva privalo skolintis ir reikšmingai investuoti į savo gynybinę galią jau dabar. „Sprendimo mums reikia per 3-5 metus, maždaug tiek laiko turime. Kitaip tariant, mes negalime investuoti į gynybą po 4 proc. ateinančius 20 metų ir turėti tą patį rezultatą – reikia dabar, o atsakymas kaip priimti sprendimą dabar yra beveik vienas.

 

Reikia pasiskolinti labai rimtai – tie šiek tiek padidinti mokesčiai ir kiti žingsniai iš esmės irgi tinka, tik aš juos abu kombinuočiau kartu“, – aiškino J. Tamulis.

 

Scenarijai buvo formuojami atsižvelgiant į dabartines Lietuvos karines investicijas, vokiečių brigados atvykimą į Lietuvą ir kitus faktorius. Pirmajame scenarijuje Lietuvoje buvo išvysčiusi tuos karinius pajėgumus, kuriuos vysto dabar, įskaitant Vokietijos brigadą. Antrajame scenarijuje Lietuva investavo papildomus 10 mlrd. eurų 4 metų laikotarpiu į gynybinių pajėgumų plėtrą. Kelias dienas trukusių simuliacijų metu Lietuvos pusėj buvęs NATO sausumos pajėgų Europoje vadas Benas Hodgesas, kartu su juo štabe buvo JAV sraigtinės aviacijos ir artilerijos sausumos pulkininkai. Visą simuliaciją stebėjo Lietuvos Respublikos Prezidentūros ir Gynybos štabo atstovai. Rusijos Federacijos pusės pajėgoms vadovavo „New generation warfare“ tyrimų centro ekspertas dr. Philipas Petersenas.

 

E. Jakilaitis: norime, kad žmonės suprastų – Lietuva yra apginama ir beveik viskas mūsų rankose Žurnalistas, organizacijos „Stiprūs kartu“ vadovas E. Jakilaitis Lietuvos gynybinės galios tyrimo pristatymo metu pabrėžė – šalies gyventojai turi žinoti, kad priimdama tinkamus sprendimus Lietuva gali pati apsiginti nuo priešo. Jis kelia lūkestį, kad tai suprantanti visuomenė padės įtikinti politikus imtis veiksmų. „Mes tikimės, kad ši informacija pirmiausia plačiai pasieks visuomenę. Tai yra akivaizdu, nes žmonės turi matyti, turi suprasti, kad Lietuva yra apginama ir viskas didžia dalimi yra mūsų rankose. Tai yra tam tikra spaudimo priemonė politiniams lyderiams – reaguoti į svarbią geriausių pasaulio ekspertų informaciją“, – ketvirtadienį žurnalistams kalbėjo E. Jakilaitis.

 

Vienas tyrimo sumanytojų, Nepriklausomybės akto signataras J. Tamulis tikina, jog sprendimų priėmėjai supranta, kokie svarbūs yra šio tyrimo rezultatai. Pasak jo, pirmieji su tyrimu susipažinę politikai kėlė klausimą ne „ar reikia“, o „kaip tai padaryti“. „Aš nesu blogai nusiteikęs šituo klausimu. Mes šitą projektą pirmą kartą pristatėme prieš beveik mėnesį. Mes surinkome visų pagrindinių partijų po tris žmones, kariuomenės, ministerijos, prezidentūros žmones ir netgi buvo spaudos atstovų dalis. Susitikimas buvo neviešas ir informacija taip ir nenutekėjo į viešumą. Tai aiškiai rodo, kad politikai supranta su kuo turime reikalą ir kaip tai yra svarbu“, – sakė J. Tamulis.

 

„Diskusijoje aš negirdėjau kitų klausimų – buvo diskutuojama apie pinigų kiekį, kokie geriausi būdai lėšas gauti. Kitų temų nebuvo – sprendimų priėmėjai turi supratimą, kur esame, ką darome“, – pridūrė jis. Verslininkas ir vienas iš tyrimo sumanytojų Tomas Kučinskas išskyrė žiniasklaidos rolę skleidžiant žinią visuomenei. Pasak jo, jei gyventojus pasieks žinia apie Lietuvos gebėjimą apsiginti pačiai, jų jaučiama karo baimė nebus tokia stipri. „Labai svarbu, kokia bus medijų rolė. (...) Medija turi perduoti žinią gyventojams, kad mes privalom tai padaryti ir tik tada būsime ramūs, kad nieko pas mus Lietuvoje neatsitiks“, – kalbėjo jis.”

 

Ar jums sunku nuvilti žmones?

  "„Skirkite sau pirmenybę“ dažnai yra geras patarimas, kaip rūpintis savo psichine sveikata. Ar sugebate jo laikytis?

 

 Pagalvokite apie atvejį, kai turėjote ką nors nuvilti. Galbūt, pasakėte draugui, kad praleisite kartu laiką, bet vėliau nusprendėte, kad neturite jėgų. O gal turėjote mesti ką nors, pavyzdžiui, sportą ar klubą, nes supratote, kad ėmėtės per daug veiklos.

 

 Kokia buvo ta patirtis? Ką iš to išsinešėte?

 

 Knygoje „Kaip nuvilti žmones ir būti gerai su tuo“ Catherine Pearson rašo, kodėl nustatyti tokias ribas gali būti taip sudėtinga:

 

 Per pastaruosius kelerius metus kelios įžymybės atkreipė dėmesį, atsitraukdamos pirmenybę savo psichinei sveikatai.

 

 Pirmiausia Simone Biles anksti pasitraukė iš 2020 m. olimpinių žaidynių. Tada Naomi Osaka vengė kalbėtis su spauda 2021 m. „French Open“, o dainininkas Shawnas Mendesas atšaukė turą 2022 m. Visai neseniai popžvaigždė Chappell Roan pasitraukė iš dviejų muzikos festivalių pasirodymų.

 

 Šie aukšto lygio savisaugos veiksmai išryškina nepatogią tiesą: nors rūpinimasis savimi yra svarbus, savo poreikių kėlimas į pirmą vietą dažnai reiškia kitus nuvilti. Kai nustatote ribas, yra didelė tikimybė, kad „kai kurie žmonės patirs įskaudinimą, pyktį ir nusivylimą“, - sakė Juliane Taylor Shore, licencijuota terapeutė ir knygos „Setting Boundaries That Stick“ autorė.

 

 Straipsnyje taip pat pateikiami keli psichikos sveikatos specialistų patarimai, kaip nustatyti ribas. Vienas iš jų yra „palengvinti sau“:

 

 Užuojauta sau – tai saldaus taško tarp mūsų ir kitų poreikių radimas, – sakė Teksaso universiteto Ostine edukacinės psichologijos docentė Kristin Neff, parašiusi keletą knygų šia tema.

 

 Kai ką nors nuvylėte, daktaras Neffas rekomenduoja kelis kartus giliai įkvėpti ir užmerkti akis. Pagalvokite apie asmenį, kurį nuvylėte, ir apie įvykį, dėl kurio nukentėjote, ir praleiskite keletą akimirkų, sėdėdami su bet kokiu kylančio skausmo ar kaltės jausmu.

 

 Tada priminkite sau, kad esate žmogus, ir paskatinkite save priimti tokį, koks esate. Jei norite, gali padėti uždėti ranką ant širdies ar kitur ant kūno ir įsivaizduoti, kaip užuojauta teka iš jūsų rankos link savęs įkvepiant, sakė daktaras Neffas.

 

 Ir stenkitės, kad kito žmogaus reakcija į jūsų naujienas nebūtų jūsų atspindys. Ponia Shore pabrėžė, kad jūs nesate atsakinga už niekieno jausmus, kuriuos gali nulemti to žmogaus istorija ar tai, kokia dieną jis turi.“ [1]

 

1. Do You Have a Hard Time Letting People Down?: Student Opinion. Doyne, Shannon.  New York Times (Online) New York Times Company. Oct 16, 2024.

Do You Have a Hard Time Letting People Down?

"“Put yourself first” is often good advice when it comes to taking care of your mental health. Are you able to follow it?

Think of a time when you had to let someone down. Perhaps you told a friend you would hang out, but then later decided you didn’t have the energy. Or maybe you had to quit something, like a sport or club, because you realized you had taken on too many activities.

What was that experience like? What did you take away from it?

In “How to Let People Down and Be OK With It,” Catherine Pearson writes about why setting these kinds of boundaries can be so challenging:

In the last few years, several celebrities have captured the spotlight by stepping back to prioritize their mental health.

First it was Simone Biles bowing out of the 2020 Olympics early. Then Naomi Osaka avoided talking to the press at the 2021 French Open, and the singer Shawn Mendes canceled a tour in 2022. Most recently, the pop star Chappell Roan pulled out of two music festival performances.

These high-profile acts of self-preservation highlight an uncomfortable truth: Although self-care is important, putting your own needs first often means letting others down. When you set boundaries, there is a good chance that “some people will experience hurt, anger and disappointment,” said Juliane Taylor Shore, a licensed therapist and the author of “Setting Boundaries That Stick.”

The article also includes several pieces of advice from mental health professionals on how to set boundaries. One is to “take it easy on yourself”:

Self-compassion is about finding a sweet spot between our needs and the needs of others, said Kristin Neff, an associate professor of educational psychology at the University of Texas at Austin, who has written several books on the topic.

After you let someone down, Dr. Neff recommends taking a few deep breaths and closing your eyes. Think about the person you let down and the precipitating event, and spend a few moments sitting with any feelings of pain or guilt that arise.

Next, remind yourself that you are human, and encourage yourself to accept who you are. If you want, it may help to put your hand on your heart or elsewhere on your body and imagine compassion flowing from your hand toward yourself on your in-breath, Dr. Neff said.

And try not to see another person’s reaction to your news as a reflection of you. Ms. Shore emphasized that you are not responsible for anyone’s feelings, which can be shaped by that person’s history or the kind of day they are having." [1]

1. Do You Have a Hard Time Letting People Down?: Student Opinion. Doyne, Shannon.  New York Times (Online) New York Times Company. Oct 16, 2024.