Įkurta pirmoji... robotų mokykla. Humanoidai pakeis žmones darbe ir namuose

 

 „Šanchajuje įsikūrusiame objekte pradiniame etape vienu metu turėtų būti per 100 robotų. Kinai tikisi, kad toks mokymo projektas sumažins išlaidas, susijusias su „įkūnyto intelekto“ technologijos kūrimu, kuriame Vidurio Karalystė nori būti numeris 1.

 

 

 

 

 

 Jiang Lei, vyriausiasis Šanchajaus humanoidinių robotų inovacijų centro mokslininkas, mano, kad ši technologija bus itin svarbi, sprendžiant senstančios visuomenės problemas. Dar daugiau, anot jo, 2025-ieji turi būti proveržis masinėje tokio tipo robotų gamyboje.

 

 

 

 Kodėl Kinijai reikia robotų mokyklos?

 

 

 

 Humanoidų robotų Kylin treniruočių aikštelė gali tapti varomąja šios srities plėtros jėga. Šiame Šanchajuje įsikūrusiame inovacijų centre, tikriausiai, pradėjo veikti pirmoji pasaulyje humanoidinių mašinų „mokykla“. Šioje patalpoje pradiniame etape turi tilpti daugiau, nei 100, robotų vienu metu treniruotis.

 

 

 

 Kinai tikisi, kad šis projektas ženkliai sumažins investicines išlaidas, susijusias su „įkūnyto intelekto“ technologijos kūrimu, o kartu išspręs problemas, susijusias su dinamine robotikos plėtra ir aprūpindama ją dirbtinio intelekto pasiekimais.

 

 

 

 Naujasis mokymo centras turi tapti nacionaline platforma technologijų plėtrai, naudojant pažangias manipuliavimo sistemas, biomechaniką, dirbtinį intelektą ir mašininį regėjimą.

 

 

 

 Projekto tikslas – „išplėsti“ ten apmokytus humanoidus mokymosi ir suvokimo sistemomis. Robotų treniruočių aikštelė jau oficialiai atidaryta, jos plotas viršija 5000 kvadratinių metrų ir siūlo daugiau, nei tuziną, specializuotų treniruočių scenarijų.

 

 

 

 Ten robotai gali „pasimokyti“, pavyzdžiui, suvirinimo ar kitų automobilių pramonėje reikalingų įgūdžių. Tačiau humanoidai taip pat paliks šį mokymo centrą, turėdami daugiau proziškų sugebėjimų. Kaip pažymi Jiang Lei, cituojamas Xinhua, apmokyti robotai gali tvarkyti stalus, rūšiuoti objektus ir valdyti tam tikrą įrangą. Tikimasi, kad jų vidutinis efektyvumas, atliekant tokias užduotis, viršys 90 procentų.

 

 

 

 Kinija užtvindo pasaulį robotais

 

 

 

 Kinija pirmauja robotų kūrimo srityje. Šios šalies įmonės savo naujovėmis gali užtvindyti pasaulį.

 

 

 

 Užtenka paminėti, kad Kinijos kompanijos Unitree robotai G1 ir Go2 yra mažesni ir tuo pačiu pigesni, nei jų kolegos iš Boston Dynamics ir Tesla. Kinai kuria ne tik pigesnes, bet ir itin universalias mašinas.

 

 

 

 Neseniai jie paskelbė planą surengti pirmąsias pasaulyje lenktynes, kuriose žmonės varžysis su robotais humanoidais. Tai lenktynės, kurios vyks balandžio mėnesį Pekino Daxing rajone. Pranešama, kad šiose neįprastose varžybose dalyvaus mašinos iš viso pasaulio – greta žmonių bėgikų (jų šiame pusmaratonyje turi startuoti apie 12 tūkst.).

 

 

 

 Šanchajaus humanoidinių robotų inovacijų centras siekia dar labiau paspartinti ir taip dinamišką robotikos plėtrą Kinijoje. Šis sektorius Kinijoje pernai buvo įvertintas 2,76 mlrd. juanių (apie 385 mln. dolerių). 2024 metų liepą surengtoje pasaulinėje AI konferencijoje pateiktos analizės rodo, kad iki 2029 metų jo vertė šoktels iki įspūdingo 75 milijardų juanių lygio (Kinijos dalis pasaulinėje humanoidinės robotikos rinkoje tuo metu siektų beveik 33 procentus).

Skraidančių taksi startuolis Lilium: kritimas, kuris buvo išpranašautas

 

"Skraidančių taksi bendrovė „Lilium“ patyrė spartų augimą: startuolis už jo novatorišką elektrinį lėktuvą surinko daugiau, nei 1,5 milijardo eurų. Vienintelė problema yra ta, kad „Lilium“ dar neuždirbo nė cento iš pardavimų, turi netvirtą verslo modelį ir remiasi technologija, kuri peržengia fizikos ribas"

 

 

The flying taxi company Lilium: A crash that was announced

 

"The flying taxi company Lilium has experienced a rapid rise: the start-up has raised more than 1.5 billion euros for its groundbreaking electric jet. The only problem is: Lilium has not yet made a cent in sales, has a shaky business model - and relies on a technology that pushes the boundaries of physics."

 

Vėl Afganistanas? Kodėl visi, kuriuos remia Vakarai, yra tokie korumpuoti: Zelenskis teigia, kad Ukraina gavo mažiau, nei pusę JAV pagalbos, „Nežinau, kur visi tie pinigai nuėjo“

 „Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis sakė, kad jo šalis iš Jungtinių Valstijų gavo tik apie 76 mlrd. dolerių.

 

 

 

 Savaitgalį paskelbtame interviu naujienų agentūrai Associated Press prezidentas Zelenskis sakė nežinantis, kur nukeliavo didžioji dalis pinigų, kuriuos JAV skyrė Ukrainai, valdant Bideno administracijai.

 

 

 

 „Kai išgirstu – ir praeityje, ir dabar – iš JAV, kad Amerika suteikė Ukrainai šimtus milijardų, kaip kariaujančios šalies prezidentas, galiu pasakyti, kad gavome daugiau, nei 75 mlrd. dolerių, pasakė jis. „Kalbame apie apčiuopiamus dalykus, nes ši pagalba buvo gauta, ne kaip grynieji pinigai, o kaip ginklai, kurie sudarė apie 70 mlrd. dolerių.

 

 

 

 „Bet kai sakoma, kad Ukraina gavo 200 milijardų dolerių kariuomenei remti konflikto metu – tai netiesa. Nežinau, kur dingo tie pinigai“, – prisipažino Zelenskis.

 

 

 

 „Galbūt, tai tiesa ant popieriaus su šimtais skirtingų programų – nesiginčysiu ir esame be galo dėkingi už viską. Tačiau iš tikrųjų mes gavome apie 76 mlrd. dolerių. Tai didelė pagalba, bet ne 200 mlrd. dolerių.

 

 

 

 Ukrainos lyderis užsiminė, kad galbūt papildomos lėšos buvo skirtos humanitarinėms programoms, apie kurias, jo teigimu, „nežino, nebent žinojo apie jų egzistavimą“.

 

 

 

 „Galbūt, JAV prezidento administracija patikrins šias programas ir suras papildomų milijardų, bet aš nežinau, kur tos lėšos nukeliavo“, – sakė Zelenskis.

 

 

 

 Jis taip pat pažymėjo, kad po 2022 m. įvykių Ukrainoje daugelis organizacijų pabėgo iš šalies ir užsiminė, kad jos taip pat galėjo gauti JAV mokesčių mokėtojų dolerių.

 

 

 

 Nors JAV Kongresas leido nuo 2022 m. skirti apie 175 milijardus dolerių, su Ukraina susijusioms, išlaidoms, didžioji dalis pinigų buvo skirta JAV gynybos įmonėms.

 

 

 

 Praėjusiais metais Amerikos įmonių instituto (AEI) atlikta analizė parodė, kad beveik 70 procentų Ukrainai skirtos pagalbos buvo išleista Amerikoje, įskaitant JAV ginklų atsargų papildymą, ginklų, skirtų Ukrainai, pirkimą ir Gynybos departamento sąskaitų finansavimą.

 

 

 

 Vašingtonas jau seniai nerimauja dėl milijardų dolerių siuntimo į Ukrainą, atsižvelgiant į jos problemas, susijusias su kyšiais. 2023 m. „Transparency International“ įvertino Ukrainą, kaip antrą labiausiai korumpuotą Europos valstybę su 33 balais iš 100.

 

 

 

 JAV Atstovų Rūmų Priežiūros komitetas nustatė, kad „Ukrainos vyriausybės pareigūnai tariamai užsiėmė kyšininkavimu, naudojo vyriausybines transporto priemones asmeniniam naudojimui ir pirko išpūstas maisto atsargas Ukrainos pajėgoms“.

 

 

 

 Nepaisant to, kad anksčiau buvo sumenkinta plačiai paplitusi korupcija buvusioje sovietų valstybėje, „New York Times“ 2023 m. pranešė, kad neįvardinti Ukrainos pareigūnai pripažino, kad JAV mokesčių mokėtojų pinigai, skirti karinėms sutartims, „nepagamino ginklų ar amunicijos ir kad dalis pinigų dingo“.”

 

 

Gal Skverneliui, sekantį kartą važiuojant į Ukrainą, verta akinius užsidėti. Išmoktų daug daugiau, ne tik keliuką prie jo namų taisyti.