Visai, kaip prie Smetonos – perkame brangiausius ginklus, žmonių pajamas mažos, kainos didelės, skurstame, elitas muilinasi, kad bėgti per upelį iš Lietuvos, nes žino, kad jų nekenčiame: KTU ekonomistas paskaičiavo, jog Lietuva mums brangi šalis

 

Tai išryškina Lietuvos ekonomikos perspektyvą, ypač lyginant dideles gynybos išlaidas su mažomis pajamomis ir didelėmis kainomis, todėl gyventojai nepatenkinti ir argumentuoja, kad šalis yra per brangi.

Ekonominės situacijos Lietuvoje analizė

Gynybos išlaidos: Pastaraisiais metais Lietuva gerokai padidino savo karinį biudžetą, viršydama NATO 2 % BVP tikslą ir potencialiai pasiekdama 3,5 % arba 4 % 2025 m. Šį padidėjimą daugiausia lemia netikri saugumo nuogąstavimai, susiję su šalies artumu prie Rusijos ir vykstančiais įvykiais Ukrainoje. Lietuva yra per maža, neturi branduolinių ginklų, todėl Lietuva niekada negalės daryti įtakos Rusijos ar Ukrainos veiksmams. Todėl šie pinigai švaistomi.

 

 

Pragyvenimo išlaidos ir pajamos: Nors kai kurie šaltiniai nurodo, kad pragyvenimo išlaidos Lietuvoje yra mažesnės, nei daugelyje Vakarų Europos šalių, ypač komunalinių paslaugų ir vietoje užauginto maisto srityje, kiti šaltiniai teigia, kad tam tikrų prekių ir paslaugų kainos yra tokios pačios ar net didesnės, nei kitose ES šalyse. Kalbant apie pajamas, vidutinis mėnesinis atlyginimas Lietuvoje 2025 m. balandžio mėn. buvo 1600 eurų (apytiksliai 1732 JAV doleriai). Tai tiek pat informatyvu, kaip vidutinė ligonių temperatūra ligoninėje. Rekomenduojamos mėnesinės pajamos patogiam gyvenimui yra nuo 800 iki 1200 eurų, tačiau aukštesniam gyvenimo lygiui, įskaitant maitinimąsi restoranuose, keliones ir pramogas, siūlomos mėnesinės pajamos nuo 2000 iki 3000 eurų. Tai skamba, kaip pasityčiojimas.

 

Pajamų nelygybė: Socialinė ir ekonominė nelygybė išlieka problema Lietuvoje, nes didelė dalis gyventojų susiduria su skurdo ar socialinės atskirties rizika.

 

Ekonominiai rodikliai: Lietuvos ekonomika parodė atsparumą ir augimą, ypač po COVID-19 pandemijos. Tačiau 2023 m. pradžioje ji patyrė techninę recesiją, kuriai būdingi du iš eilės neigiamo BVP augimo ketvirčiai. Prie sulėtėjimo prisidėjo mažėjantis eksportas, padidėjęs neapibrėžtumas ir didelė infliacija. Ekonomistai pateikia įvairias ateities prognozes – nuo ​​greito atsigavimo iki ilgesnio nuosmukio.

 

Visuomenės nuotaikos ir elito suvokimas: Visuomenė nepatenkinta vyriausybe ir politiniu elitu, iš dalies dėl tokių problem, kaip korupcija ir socialinė bei ekonominė nelygybė. Kai kurie šaltiniai nurodo, kad politinis elitas yra korumpuotas ir atitrūkęs nuo žmonių poreikių.

 

Iš esmės Lietuva susiduria su sudėtinga ekonomine situacija, kurioje dėl netikrų nacionalinio saugumo prioritetų didėja išlaidos gynybai, o tuo pačiu metu išlieka susirūpinimas dėl pragyvenimo išlaidų, pajamų nelygybės ir baisaus atotrūkio tarp elito ir plačiosios visuomenės.

 

 

“Ar Lietuvoje gyventi brangu? Iš pirmo žvilgsnio statistika rodo, kad mūsų šalis tebėra pigesnė už daugumą Europos Sąjungos valstybių – bendras vartojimo kainų lygis išlieka žemesnis už vidurkį. Tačiau įsigilinus matyti kita pusė: kai kurios prekės Lietuvoje kainuoja panašiai ar net daugiau nei Vakarų Europoje, o atlyginimai – kelis kartus mažesni.

 

Kauno technologijos universiteto Ekonomikos ir verslo fakulteto (KTU EVF) docentas dr. Evaldas Stankevičius teigia, kad pagal bendrą vartojimo kainų lygį (PLI) Lietuva Europos Sąjungos (ES) mastu yra pigesnė už vidurkį.

 

2023 m. šis rodiklis Lietuvoje siekė apie 82 proc. ES vidurkio – mažiausiai tarp Baltijos šalių (Latvijoje – apie 87 proc., Estijoje – apie 98 proc.).

 

2024 m. naujausia Eurostato apžvalga patvirtina tą patį: pagal namų ūkių galutinio vartojimo išlaidų (HFCE) kainų lygius Lietuva pasiekė 81,6 (ES = 100), t. y. kainos buvo apie 18 proc. mažesnės nei ES vidurkis. Palyginimui, Latvijoje šis rodiklis siekė 81,8, Estijoje – 100,0, o Vokietijoje – 108,6.

Pigumas Lietuvoje – selektyvus

 

KTU ekonomistas pažymi, kad pagal atskiras prekių ir paslaugų grupes Lietuva kai kur patenka tarp pigiausių ES valstybių. Pavyzdžiui, 2024 m. buitinės technikos kainų lygis siekė vos 87,5 – tai vienas žemiausių rodiklių visoje Sąjungoje. Energijos kainų lygis sudarė tik 72,9, kai tam tikrose Vakarų Europos šalyse, pavyzdžiui, Vokietijoje, jis siekė net 122,1.

 

„Tačiau ne visose grupėse Lietuva išlaiko šį pranašumą. Vartotojų elektronika čia nėra pigi – kainų lygis siekia apie 102,5, t. y. aukštesnis nei ES vidurkis ir net didesnis nei Vokietijoje (97,2)“, – pastebi E. Stankevičius.

 

Pasak jo, panaši situacija atsiskleidžia ir kitose kasdienio vartojimo kategorijose – maiste, alkoholyje ir tabake, drabužiuose bei avalynėje. Šie keturi pagrindiniai segmentai sudaro beveik trečdalį lietuvių vartojimo krepšelio.

 

„Lietuvoje maistas ir nealkoholiniai gėrimai kainuoja beveik tiek pat, kiek vidutiniškai ES (PLI – 101). Tuo tarpu Lenkijoje jie yra apie 13 proc. pigesni, o Estijoje – brangesni“, – pasakoja KTU ekonomistas.

 

Lietuvoje alkoholinių gėrimų ir tabako kainos kiek žemesnės už ES vidurkį (97), o Lenkijoje – dar pigesnės (83), daugiausia dėl mažesnių akcizų. Estijoje jos siekia 105, viršydamos vidurkį. Tai viena iš prekių grupių, kur kainų skirtumai tarp ES šalių didžiausi – Airijoje ir Suomijoje kainos dvigubai aukštesnės nei vidurkis, o pigiausia – Balkanuose.

 

„Drabužiai ir avalynė Lietuvoje kainuoja daugiau – drabužiai apie 5 proc., o avalynė net 10 proc. Estijoje šios prekės dar brangesnės, tuo tarpu Lenkijoje ir Vokietijoje jų kainos išlieka artimos ES vidurkiui“, – pažymi E. Stankevičius.

 

Anot KTU ekonomisto, Estijos kainų lygis artimesnis Skandinavijos šalių nei kitų Baltijos kaimynių rodikliams. Tai atsispindi aukštesnėse kainose daugelyje kategorijų – Estija dažnai lenkia ne tik Lietuvą, bet ir Vokietiją.

 

„Baltijos šalys išlieka pigesnės už Vokietiją pagal daugelį paslaugų ir vietinę produkciją, tačiau tam tikros standartizuotos vartojimo prekės čia kainuoja panašiai ar net brangiau“, – sako jis.

Brangu tai, ką perkame kasdien

 

2024 m. Eurostato duomenimis, Lietuva ir Vokietija pagal maisto kainų lygį yra gana arti: Lietuvoje jis siekia 99,4, Vokietijoje – 100,9. Nors skirtumas nedidelis, Lietuva praranda pigios šalies įvaizdį ir pagal šį rodiklį artėja prie turtingesnių Vakarų Europos valstybių.

 

„Tačiau atskirose produktų kategorijose skirtumai yra kur kas ryškesni. Mėsa ir žuvis Lietuvoje kainuoja pigiau nei Vokietijoje, o pieno produktai – priešingai – čia brangesni. Pavyzdžiui, mėsos kainų indeksas Lietuvoje siekia 80,3, Vokietijoje – 112,3. Žuvies kainos Lietuvoje sudaro 90,2, Vokietijoje – 100,3. Tuo tarpu pieno, sūrio ir kiaušinių indeksas Lietuvoje yra 113,9, o Vokietijoje – 97,1. Duonos ir grūdų gaminių kainos abiejose šalyse beveik sutampa – 104,9 Lietuvoje ir 105,7 Vokietijoje“, – teigia KTU ekonomistas.

 

Lyginant Lietuvą su Lenkija ir Estija, bendras vaizdas dar įvairesnis. Mažiausios bendro maisto krepšelio kainos fiksuojamos Lenkijoje – 85,6, tai yra žemiau ES vidurkio. Lietuvoje šis rodiklis siekia 99,4, Vokietijoje – 100,9, o Estijoje – 105,3, kas yra aukščiausias rezultatas tarp lyginamų šalių.

 

„Detaliau pažvelgus matyti, kad duonos ir grūdų gaminių kainos (PLI) tarp šių keturių šalių aukščiausios Vokietijoje (105,7), panašios Lietuvoje (104,9), kiek žemesnės Estijoje (101,8), o Lenkijoje – gerokai mažesnės (69,4). Mėsos produktai brangiausi Vokietijoje (112,3), po jos rikiuojasi Estija (95,4) ir Lietuva (80,3), o Lenkijoje šios kategorijos rodiklis siekia 77,4. Pieno, sūrio ir kiaušinių kainos aukščiausios Lietuvoje (113,9) ir Estijoje (113,1), santykinai žemos Vokietijoje (97,1), o pigiausia ši kategorija išlieka Lenkijoje (89,9)“, – pasakoja jis.

 

Svarbu pabrėžti, kad ne visos kategorijos biudžete turi vienodą svorį. Mėsai paprastai tenka didžiausia dalis maisto išlaidų – apie 22 proc., žuviai – apie 5 proc., o pieno produktai ir grūdai sudaro kasdienio vartojimo pagrindą (po maždaug 17 proc.). Todėl būtent šių prekių aukšti kainų lygiai Lietuvoje ypač skaudžiai paliečia mažesnes pajamas gaunančius gyventojus.

 

„Lietuva apskritai nelaikytina brangia šalimi ES mastu, tačiau atskirose kategorijose skirtumai ryškūs. Lietuvoje brangu ne viskas, bet brangu tai, ką perkame kasdien – todėl tai ir jaučiama labiausiai. Skaičiai rodo viena, piniginė – kita: net jei kai kurios prekės Lietuvoje pigesnės, brangesni pieno ir grūdų produktai – tai, ką perkame kasdien, – sukuria nuolatinį brangumo jausmą. Todėl kainų lygis labiausiai juntamas ne pagal vieną indeksą, o pagal tai, ką kas savaitę dedame į šaldytuvą“, – pastebi E. Stankevičius.

Brangi ne dėl kainų, o dėl mažų pajamų

 

KTU ekonomisto teigimu, kainų skirtumai ES erdvėje ne visada tiesiogiai atspindi ekonomikos dydį ar gyventojų pajamas – šalyse, kuriose gyventojai uždirba mažiau, kai kurios prekės gali kainuoti tiek pat arba net daugiau nei valstybėse, pasižyminčiose aukštesniais atlyginimais.

 

„2024 m. duomenimis, vidutinis darbo užmokestis po mokesčių Vokietijoje siekė apie 3300 eurų per mėnesį, o Lietuvoje – apie 1450 eurų. Tai reiškia, kad lietuvio pajamos sudaro mažiau nei pusę vokiečio atlyginimo, nors kai kuriose prekių grupėse – pavyzdžiui, avalynės ar drabužių – kainos Lietuvoje jau panašios ar net didesnės. Kitaip tariant, mokame tiek pat, bet ši suma sudaro žymiai didesnę dalį šeimos biudžeto“, – pažymi jis.

 

Maisto išlaidos šį skirtumą išryškina dar aiškiau. Lietuvoje vienam gyventojui maistui per mėnesį tenka apie 215 eurų – tai sudaro 15 proc. vidutinės algos į rankas. Vokietijoje krepšelis didesnis – apie 250 eurų, tačiau jo dalis atlyginime tesiekia vos 7,7 proc. Panaši tendencija matyti ir kitose šalyse: Lenkijoje maistui tenka 10,2 proc. pajamų, Latvijoje – 14,7 proc., Estijoje – 13,2 proc. Tad nors absoliuti suma Lietuvoje mažesnė, gyventojai čia priversti skirti gerokai didesnę savo pajamų dalį būtiniausiems produktams.

 

„Lietuva vis dar atrodo pigi šalis vakarų turistui – nominalus kainų lygis čia žemesnis nei Vakaruose. Tačiau vietiniams gyventojams vaizdas kitoks: atlyginimai daugiau nei du kartus mažesni nei Vokietijoje, todėl kai kurios prekės ir paslaugos tampa santykinai brangesnės.

 

Lietuvos pigumas yra reliatyvus – bendras vartojimo krepšelis, ypač paslaugos ir būstas, iš tiesų kainuoja mažiau, tačiau daugelio standartinių prekių kainos jau priartėjusios prie ES ar Vakarų Europos vidurkio. Todėl Lietuva atrodo brangi ne dėl pačių kainų, o dėl santykinai mažų pajamų“, – sako E. Stankevičius.

 

Vis dėlto, pasak KTU ekonomisto, ši disproporcija palaipsniui mažėja. Pastaraisiais dešimtmečiais ES stebimas kainų lygio ir pajamų suartėjimas, augant Rytų Europos ekonomikoms. 2024 m. duomenys rodo, kad Estija jau pasiekė ES vidurkį, o Lietuva ir Latvija sparčiai artėja prie jo. Tai reiškia, kad ilgainiui Baltijos šalyse gyventojų perkamoji galia stiprės, nors šiandien daugelis vis dar jaučia, jog europietiškos kainos neatitinka vietinių pajamų.”

 

 

Just like Lithuania during Smetona’s rule – we buy the most expensive weapons, people's incomes are low, prices are high, we are poor, the elite is soaping up themselves to run away from Lithuania because they know we hate them: a KTU economist has calculated that Lithuania is a country too expensive to us

 

This highlights a perspective on Lithuania's economy, specifically contrasting high defense spending with low incomes and high prices, leading to a sense of discontent among the populace and an argument that the country is too expensive.

 

Analysis of the economic situation in Lithuania

 

    Defense spending: Lithuania has significantly increased its military budget in recent years, exceeding the NATO target of 2% of GDP and potentially reaching 3.5% or 4% in 2025. This increase is largely driven by fake security concerns related to its proximity to Russia and the ongoing events in Ukraine. Lithuania is too small, has no nuclear weapons, so Lithuania will never be able to influence Russia’s or Ukraine’s actions. Money is wasted.

    Cost of living and income: While some sources indicate that Lithuania's cost of living is lower than in many Western European countries, particularly regarding utilities and locally grown food, other sources suggest that prices for certain goods and services are on par with or even higher than in other EU nations. In terms of income, the average monthly salary in Lithuania in April 2025 was €1600 (approximately USD 1732). Recommended monthly income for a comfortable life is between €800 and €1,200, but for a higher standard of living including dining out, travel, and entertainment, a monthly income ranging from €2,000 to €3,000 is suggested.

    Income inequality: Socioeconomic inequality remains a challenge in Lithuania, with a significant portion of the population facing the risk of poverty or social exclusion.

    Economic performance: Lithuania's economy has shown resilience and growth, particularly after the COVID-19 pandemic. However, it experienced a technical recession in early 2023, marked by two consecutive quarters of negative GDP growth. Factors contributing to the slowdown included declining exports, increased uncertainty, and high inflation. Economists offer diverse predictions for the future, ranging from a quick recovery to a more prolonged downturn.

    Public sentiment and elite perception: There is public dissatisfaction with the government and political elite, partly due to issues like corruption and socioeconomic inequality. Some sources indicate a perception that the political elite is corrupt and disconnected from the needs of the people.

In essence, Lithuania is navigating a complex economic landscape where fake national security priorities are leading to increased defense spending, while concerns about the cost of living, income inequality, and the huge disconnect between the elite and the general population persist.

 

“Is it expensive to live in Lithuania? At first glance, statistics show that our country is still cheaper than most European Union countries – the general consumer price level remains below the average. However, if you look deeper, you can see the other side: some goods in Lithuania cost similar or even more than in Western Europe, and salaries are several times lower.

 

Associate Professor of the Faculty of Economics and Business of Kaunas University of Technology (KTU EVF) Dr. Evaldas Stankevičius states that according to the general consumer price level (CPI), Lithuania is cheaper than the average in the European Union (EU).

 

In 2023, this indicator in Lithuania reached about 82 percent of the EU average – the lowest among the Baltic countries (in Latvia – about 87 percent, in Estonia – about 98 %).

 

In 2024, the latest Eurostat review confirms the same: according to the price levels of household final consumption expenditure (HFCE), Lithuania reached 81.6 (EU = 100), i.e. prices were about 18 percent lower than the EU average. For comparison, in Latvia this indicator reached 81.8, in Estonia – 100.0, and in Germany – 108.6.

Cheapness in Lithuania – selective

 

The KTU economist notes that according to individual groups of goods and services, Lithuania is among the cheapest EU countries in some places. For example, in 2024, the price level of household appliances reached only 87.5 – one of the lowest indicators in the entire Union. The energy price level was only 72.9, while in certain Western European countries, for example, in Germany, it reached as much as 122.1.

 

“However, Lithuania does not maintain this advantage in all groups. Consumer electronics are not cheap here – the price level reaches about 102.5, i.e. higher than the EU average and even higher than in Germany (97.2)”, – notes E. Stankevičius.

 

According to him, a similar situation is revealed in other categories of daily consumption – food, alcohol and tobacco, clothing and footwear. These four main segments make up almost a third of the Lithuanian consumer basket.

 

“In Lithuania, food and non-alcoholic beverages cost almost the same as the EU average (PLI – 101). Meanwhile, in Poland they are about 13 percent cheaper, and in Estonia – more expensive”, – says the KTU economist.

 

In Lithuania, the prices of alcoholic beverages and tobacco are slightly lower than the EU average (97), and in Poland – even cheaper (83), mainly due to lower excise duties. In Estonia, they reach 105, exceeding the average. This is one of the groups of goods where the price differences between EU countries are the largest – in Ireland and Finland the prices are twice as high as the average, and the cheapest – in the Balkans.

 

“Clothing and footwear cost more in Lithuania – clothing by about 5%, and footwear by as much as 10%. In Estonia, these goods are even more expensive, while in Poland and Germany their prices remain close to the EU average,” notes E. Stankevičius.

 

According to the KTU economist, the price level in Estonia is closer to the indicators of Scandinavian countries than other Baltic neighbors. This is reflected in higher prices in many categories – Estonia often outperforms not only Lithuania, but also Germany.

 

“The Baltic countries remain cheaper than Germany in terms of many services and local production, but certain standardized consumer goods cost similarly or even more here,” he says.

What we buy every day is expensive

 

According to Eurostat data for 2024, Lithuania and Germany are quite close in terms of food price levels: in Lithuania it reaches 99.4, in Germany – 100.9. Although the difference is small, Lithuania is losing its image as a cheap country and is approaching richer Western European countries in this indicator.

 

“However, the differences are much more pronounced in individual product categories. Meat and fish in Lithuania are cheaper than in Germany, while dairy products are, on the contrary, more expensive here. For example, the meat price index in Lithuania is 80.3, in Germany – 112.3. Fish prices in Lithuania are 90.2, in Germany – 100.3. Meanwhile, the milk, cheese and egg index is 113.9 in Lithuania, and in Germany – 97.1. The prices of bread and grain products in both countries almost coincide – 104.9 in Lithuania and 105.7 in Germany,” says the KTU economist.

 

When comparing Lithuania with Poland and Estonia, the overall picture is even more diverse. The lowest prices for the general food basket are recorded in Poland – 85.6, which is below the EU average. In Lithuania, this indicator reaches 99.4, in Germany – 100.9, and in Estonia – 105.3, which is the highest result among the compared countries.

 

“A closer look shows that the prices of bread and cereal products (PLI) among these four countries are the highest in Germany (105.7), similar in Lithuania (104.9), somewhat lower in Estonia (101.8), and significantly lower in Poland (69.4). Meat products are the most expensive in Germany (112.3), followed by Estonia (95.4) and Lithuania (80.3), and in Poland the indicator for this category reaches 77.4. The prices of milk, cheese and eggs are the highest in Lithuania (113.9) and Estonia (113.1), relatively low in Germany (97.1), and the cheapest in this category remains in Poland (89.9)”, – he says.

 

It is important to emphasize that not all categories have the same weight in the budget. Meat usually accounts for the largest share of food expenses – about 22 percent, fish – about 5 percent, while dairy products and cereals form the basis of daily consumption (about 17 percent each). Therefore, the high price levels of these goods in Lithuania particularly painfully affect the population with lower incomes.

 

“Lithuania cannot be considered an expensive country in general on an EU scale, but the differences are clear in individual categories. Not everything is expensive in Lithuania, but what we buy every day is expensive – that is why it is felt the most. The numbers show one thing, the money – another: even if some goods are cheaper in Lithuania, the more expensive dairy and cereal products – what we buy every day – create a constant feeling of expensiveness. Therefore, the price level is felt most not according to a single index, but according to what we put in the refrigerator every week”, – notes E. Stankevičius.

Expensive not because of prices, but because of low incomes

 

According to a KTU economist, price differences in the EU do not always directly reflect the size of the economy or the income of the population - in countries where residents earn less, some goods can cost the same or even more than in countries with higher salaries.

 

“According to 2024 data, the average salary after taxes in Germany was about 3,300 euros per month, and in Lithuania - about 1,450 euros. This means that the income of a Lithuanian is less than half the salary of a German, although in some groups of goods - for example, footwear or clothing - the prices in Lithuania are already similar or even higher. In other words, we pay the same amount, but this amount makes up a much larger part of the family budget,” he notes.

 

Food costs highlight this difference even more clearly. In Lithuania, one capita spends about 215 euros per month on food - which is 15 percent. of the average disposable income. In Germany, the basket is larger – about 250 euros, but its share in the salary is only 7.7 percent. A similar trend is visible in other countries: in Poland, food accounts for 10.2 percent of income, in Latvia – 14.7 percent, in Estonia – 13.2 percent. So, although the absolute amount in Lithuania is lower, residents here are forced to spend a much larger share of their income on the most necessary products.

 

“Lithuania still seems like a cheap country to a Western tourist – the nominal price level here is lower than in the West. However, for local residents, the picture is different: salaries are more than two times lower than in Germany, so some goods and services become relatively more expensive.

 

Lithuania’s cheapness is relative – the general consumer basket, especially services and housing, does indeed cost less, but the prices of many standard goods have already approached the EU or Western European average. Therefore, Lithuania seems expensive not because of the prices themselves, but because of the relatively low income,” says E. Stankevičius.

 

However, according to the KTU economist, this disproportion is gradually decreasing. In recent decades, the EU has been observing a convergence of price levels and incomes, as Eastern European economies grow. Data for 2024 show that Estonia has already reached the EU average, while Lithuania and Latvia are rapidly approaching it. This means that in the long term, the purchasing power of the population in the Baltic countries will strengthen, although today many still feel that European prices do not correspond to local incomes.”

 

Doctors Warn Against Too Much Artificially Fiber-Enriched Foods

“Fiber-enriched products are hot. Manufacturers are packing fiber into everything from soda and energy drinks to doughnuts and snack bars. "Fibermaxxing," where people post their efforts to load up on fiber, is trending on social media.

 

But emerging research shows that some fibers used in these products, especially in high doses, could lead to health problems in some people. And a growing number of doctors and nutrition researchers say you should skip them.

 

"People are kind of overdoing it thinking more is better, but too much of a good thing is too much of a good thing," says Beth Czerwony, a registered dietitian at the Cleveland Clinic Center for Human Nutrition.

 

Fiber usually leads to reduced inflammation, but in some people it can actually cause it. Some dietitians are hearing patients complain of bloating and pain after eating lots of fiber-enriched packaged food and drinks.

 

There's a big difference between eating naturally high-fiber foods like fruits, vegetables, beans and whole grains, and fiber-enhanced processed foods and supplements, researchers say.

 

Fiber is good for us generally, and most people don't eat enough of it. Fiber is part of plants that our bodies largely can't digest. It keeps us full, lowers cholesterol and helps stabilize blood sugar. People who eat high-fiber diets have lower risks of obesity, heart disease, cancer and Type 2 diabetes.

 

Eating a variety of fiber-rich foods means getting a range of different fibers. That's important for the healthy functioning of the gut microbiome, the collection of microbes that inhabit our digestive tract, says Dr. Purna Kashyap, director of the microbiomics program at Mayo Clinic. Individual fibers feed different bacteria and newer research is finding that fibers have specific -- and different -- mechanisms for affecting health.

 

"You can't just say, 'I'm going to eat junk all day and then I'm going to have a fiber soda, so there you go, I've filled my quota for fiber,'" says Kashyap.

 

Many snack bars and drinks with added fiber aren't things we should be having often anyway, says Abigail Johnson, associate director of the Nutrition Coordinating Center at the University of Minnesota School of Public Health. They often contain high amounts of added sugar and include additives such as emulsifiers, which studies have found cause dysfunction in the microbiome.

 

Johnson worries that the added fiber, which is often touted on the label, gives these products a "health halo," making them more appealing to consumers. About 53% of consumers say they plan to buy more high-fiber foods in 2025, according to a 19-country survey by NielsenIQ released in May.

 

One of the main fibers used in packaged foods and drinks is inulin, which is usually derived from chicory root.

 

Research by scientists at Georgia State University, primarily in animals, has found that inulin can alter the immune system in a way that may increase the risk of liver cancer. Other research on inulin in people, by scientists at Stanford University, has found that the substance alters liver enzymes.

 

Scientists note that studies are small and animal research doesn't always translate to humans. But the results are causing concern. "The benefits of fiber are pretty hard to reproduce safely by using these supplements and engineered foods," says Andrew Gewirtz, a professor at Georgia State University who led the research there.

 

"What I worry about is somebody who is eating mostly processed foods, very little fiber and decides they're going to take a large amount of the supplement to make up for it," Gewirtz says. The occasional soda with inulin is probably fine for someone who has a relatively healthy diet, he says.

 

Gewirtz's research on another common fiber, psyllium, hasn't found an increased cancer risk.

 

Many fiber-enriched packaged foods contain only one or two types of fiber. Consuming large amounts of some specific fibers could lead to excessive growth of the specific bacteria in the gut that feed on those fibers, throwing off the microbiome's balance, says Heather Armstrong, a nutrition and microbiome researcher and associate professor at the University of Alberta, in Canada.

 

"You don't want one or two microbes that completely overwhelm the whole system," she says.

 

Armstrong and colleagues have found that when some people consume inulin or another fiber, fructooligosaccharides, they can develop inflammation and symptoms like pain and bloating. Eating large amounts of the fibers may also exacerbate symptoms of multiple sclerosis and GI disorders like inflammatory bowel disease, according to recent studies.

 

The problem, she says, is that these people's microbiomes can't adequately break down the fiber. Armstrong's lab has been developing a test that aims to assess people's microbiome and identify which fibers are beneficial for them.

 

The takeaway from the science now, dietitians and researchers say, is to get your fiber from whole foods.

 

"Just eating an apple is probably the best fiber supplement you can imagine," says Dr. Sean Spencer, medical director of microbiome diagnostics and therapeutics at Stanford Medicine.” [1]

 

1. Doctors Warn Against Too Much Fiber-Enriched Foods. Petersen, Andrea.  Wall Street Journal, Eastern edition; New York, N.Y.. 03 Sep 2025: A8.