Can Giant Cargo Ships Run on Batteries?

Let’s compare the prices of bunker fuel, batteries and ammonium for a median loaded container ship traveling 500 miles.

 

For a median-sized container ship (roughly 5,000–8,000 TEU) traveling 500 miles in 2025/2026, bunker fuel remains the most cost-effective option, while green ammonia is significantly more expensive and battery power is generally not feasible for that range due to cost and cargo space limitations.

Based on 2025 market projections, here is the price comparison for a 500-mile journey:

 

Cost Comparison (Estimated for 500 Miles)

 

    Bunker Fuel (VLSFO): ~$15,000 – $25,000

 

        Rationale: A 7,000+ TEU vessel burns ~150-200 tons/day. At ~20 knots, 500 miles takes ~24 hours. With 2025 VLSFO prices at ~$585/MT, fuel cost is relatively low.

 

    Green Ammonia: ~$40,000 – $70,000

 

        Rationale: Green ammonia is 2–3 times more expensive per ton than VLSFO and requires ~2.5 times the volume due to lower energy density.

 

    Batteries: Prohibitively High ($100M+ capital cost)

 

        Rationale: For a 500-mile trip, a container ship would need an immense battery bank, costing over $100M in capital, making it unfeasible for long-range, high-speed, 500-mile journeys.

 

Detailed Breakdown

 

    Bunker Fuel (VLSFO - 0.5% S): The standard in 2025, with prices forecast to average around $585/MT to $596/MT in 2025.

    Green Ammonia: While it has zero-carbon potential, it is currently not cost-competitive with VLSFO. Green ammonia ranges from $820-$930/MT. Furthermore, to travel the same distance, a ship requires 2.5 times more ammonia by volume than VLSFO.

    Batteries (Electric): Battery-electric propulsion is primarily used for short-sea shipping (e.g., <100 miles). For a 500-mile journey, the required battery capacity would consume too much cargo capacity and capital (e.g., $182M for energy containers in some studies), making it 10–20x more expensive in capital than traditional propulsion.

 

Note: The cost of conventional fuels is increasing due to environmental regulations like the EU Emissions Trading System (ETS) and FuelEU Maritime, which can add significant premiums in 2025/2026, though they remain cheaper than green alternatives.

 

 

“Any readers considering a life on the high seas can assess their career options at maritime-zone.com. It lists more than 30 openings for the position of wiper. You'd make about $1,500 a month.

 

"The job is to wipe oil that's leaking out of an engine," says marine engineer turned entrepreneur Steven Henderson. "Working on a ship in the middle of the ocean is brutal."

 

Unromantic about what life is like for most seafarers, Henderson dreams of making automated battery-powered container ships with no crew at all. For now, his company makes big batteries. Fleetzero recently opened a factory in Houston and just raised $43 million from investors including shipping giant Maersk to expand its manufacturing capacity.

 

How much of the shipping industry could run on batteries is debated, but the fact there is a debate shows how rapidly batteries have improved. Until the past few years, the kind used in electric cars were viewed as too expensive, heavy and bulky for ships. Now they are powering ferries in Norway's fjords and container ships on China's rivers.

 

Fleetzero doesn't manufacture the battery cells itself. It buys those from companies in China and elsewhere, and packages them in fridge-size units that are designed to minimize fire risk without using too much space.

 

The company's early customers will run hybrid ships. They include tanker owner AET, which commissioned batteries for a vessel that will shepherd bigger ships into the Gulf of Mexico, which the U.S. now calls the Gulf of America. The batteries will have about as much capacity as 200 Tesla Model 3s, and a 500-mile range without using the diesel engine. Fleetzero's Houston factory currently has enough capacity to make about 25 such systems a year.

 

Ships generally burn bunker fuel, the tar-like residue left after refineries extract higher-value products from oil. It's dirty but energy-dense; big ships can go more than 10,000 miles on a tank.

 

Experts generally say the best green replacement would be another liquid -- perhaps ammonia, which can be emissions-free, even if it's highly explosive. But those options are expensive and won't take off without penalties for pollution. The Trump administration torpedoed a global tax on ship emissions, and ship owners are still commissioning fossil-fueled ships.

 

Absent tougher regulations, greener options must be cheap. Batteries' improving cost and energy density (capacity relative to weight) means they could eventually power giant vessels, said Santiago Yanez, who works on new technologies at AET.

 

Counterintuitively, electrifying long routes would be harder for small ships, because they carry less tonnage for their size. The answer could be port stops or even (as an academic recently proposed) ships being propelled by smaller battery vessels. Alternatively, hybrids could become the norm.

 

"Even if Fleetzero goes away tomorrow, in 20 years every ship being built will have batteries," Henderson said. "It's just economics and physics."

 

That would mean an industry transformed, with access to power, rather than an oil refinery, influencing where ships dock. Electric ships, with simpler propulsion systems, would need less maintenance -- meaning less work for wipers.” [1]

 

1. Can Giant Cargo Ships Run on Batteries? Ballard, Ed.  Wall Street Journal, Eastern edition; New York, N.Y.. 16 Jan 2026: B10.

Kanada nutraukia susitarimą su JAV dėl kai kurių Kinijos elektromobilių tarifų sumažinimo

 

„Kinija savo ruožtu sumažins savo pačios tarifus Kanados rapsų produktams, penktadienį Pekine pareiškė Kanados ministras pirmininkas Markas Carney.

 

Kanada sumažins tarifus kai kurioms Kinijos elektromobiliams, o Kinija padarys tą patį Kanados rapsų produktams – tai svarbus politikos pokytis, apie kurį buvo paskelbta penktadienį per svarbų Kanados ministro pirmininko Marko Carney valstybinį vizitą Pekine.

 

Ponas Carney paskelbė, kad Kanada į Kanados rinką leis įvežti iki 49 000 Kinijos elektromobilių pagal lengvatinį 6,1 proc. tarifą. Tai yra daug mažiau nei dabartinis 100 proc. tarifas, kurį Kanada nustatė 2024 m. Jungtinių Valstijų prašymu.

 

Ponas Carney šį pranešimą paskelbė po penktadienį Pekine susitikimo su Kinijos prezidentu Xi Jinpingu, kur abu lyderiai gyrė naują „strateginę partnerystę“ tarp šalių, nes anksčiau įtempti santykiai rodė atšilimo ženklus.

 

Kinijos vyriausybės derybų santraukos buvo platesnės, be konkrečių tarifų pakeitimų paminėjimų. rapsų arba kiniškų elektrinių transporto priemonių.

 

M. Carney paskelbti tarifų pakeitimai buvo nedideli, tačiau jie rodo svarbų santykių su Jungtinėmis Valstijomis nutraukimą, nes Kanada siekia skubiai diversifikuoti savo prekybos partnerius ir sumažinti priklausomybę nuo Jungtinių Valstijų.

 

Prezidentas Trumpas nustatė tarifus kai kuriems pagrindiniams Kanados eksportuojamiems produktams, pavyzdžiui, medienai, plienui ir automobiliams. Jis taip pat grasino Kanados suverenitetui – pokytį, kurį M. Carney pavadino „plyšimu“.

 

Kanados ir Jungtinių Valstijų santykių neramumai lėmė beveik visišką dviejų sąjungininkių prekybos derybų įšaldymą. Jų laisvosios prekybos susitarimo, apimančio Meksiką, peržiūra numatoma vėliau šiais metais.

 

Penktadienį M. Carney Pekine žiniasklaidai sakė, kad Kinija tapo labiau „nuspėjama“ partnere, su kuria reikia bendrauti, nei su Jungtinėmis Valstijomis, ir kad „iš to matote rezultatus“.

 

Wu Xinbo, Šanchajaus Fudano universiteto Tarptautinių studijų instituto dekanas, sakė: „Manau, kad Kinija Kanadą laiko ne tik svarbia ekonomine partnere, bet ir naudinga diplomatine atsvara bendraujant su Jungtinėmis Valstijomis.“

 

Penktadienį ponas Carney taip pat paskelbė, kad Kinija per ateinančius trejus metus „didelę investiciją į Kanados automobilių sektorių“ atliks pagal susitarimą sumažinti elektromobilių tarifus.

 

Mainais ponas Carney teigė, kad Kinija sumažins Kanados rapsų sėklų tarifus nuo maždaug 85 procentų iki maždaug 15 procentų ir panaikins 100 procentų tarifus rapsų rupiniams, taip palengvindama padėtį svarbiame Kanados žemės ūkio sektoriuje.

 

Kinija kol kas nepatvirtino pono Carney aprašytų tarifų pakeitimų.

 

„Prezidentas Xi Jinpingas ir aš skelbiame, kad Kanada ir Kinija kuria naują strateginę partnerystę“, – sakė ponas Carney.

 

Pekino derybų santraukoje teigiama, kad pono Xi Jinpingo pastabos ponui Carney leido manyti, kad Kinija palankiai vertina galimybę priimti Kanadą, kai ši tolsta nuo Jungtinių Valstijų. Jis teigė, kad ekonominių ir kitų santykių tarp šalių gerinimas būtų naudingas pasauliui.

 

Tačiau ponas Xi Jinpingas siekė nustatyti tam tikras sąlygas, sakydamas, kad abi šalys turėtų elgtis viena su kita pagarbiai, ir tai buvo perspėjimas nebandyti kritikuoti Kinijos vidaus reikalų ar žmogaus teisių padėties. Jis taip pat teigė, kad Kinijos „aukštos kokybės plėtra“ – nuoroda į Kinijos pramonės politiką ir eksporto pajėgumus – būtų naudinga Kanadai, o tarifai Kinijos eksportui, pavyzdžiui, elektrinėms transporto priemonėms, nebūtų palankūs santykiams.

 

Diplomatiniai santykiai tarp abiejų šalių nutrūko 2018 m., kai Kinija savavališkai sulaikė du Kanados piliečius po to, kai Kanada suėmė Jungtinėse Valstijose ieškomą Kinijos verslo vadovą. Visi trys buvo paleisti per mainus 2021 m., tačiau Kanados ir Kinijos santykiai iki šiol buvo praktiškai įšaldyti.

 

P. Carney praėjusiais metais rinkimų kampanijos metu sakė, kad Kinija kelia didžiausią grėsmę Kanadai – penktadienį jis siekė nuo šio pareiškimo nutolti. Kritikai Kanadoje teigė, kad jis pataikauja supervalstybei, kurią Kanados saugumo pajėgos kaltina kišimusi į Kanados politinius reikalus ir siekiu kontroliuoti bei sekti kinų kilmės kanadiečius Kanados teritorijoje.

 

Penktadienį paklaustas apie Kinijos žmogaus teisių padėtį, p. Carney sakė, kad Kanada, kur įmanoma, turi būti pragmatiška siekdama ekonominių ir prekybos susitarimų su Kinija.

 

P. Carney sakė, kad jis atnešė privačiuose pokalbiuose su Kinijos pareigūnais iškėlė susirūpinimą dėl Kinijos. Tačiau jis pridūrė, kad nepadeda viešai pareikšti šių abejonių.

 

„Mes priimame pasaulį tokį, koks jis yra, o ne tokį, kokio norėtume“, – sakė jis.“ [1]

 

1. Canada Breaks With U.S. to Slash Tariffs on Some Chinese Electric Vehicles. Stevis-Gridneff, Matina.  New York Times (Online) New York Times Company. Jan 16, 2026.

Canada Breaks With U.S. to Slash Tariffs on Some Chinese Electric Vehicles

“China will in turn cut its own tariffs on Canadian canola products, Prime Minister Mark Carney of Canada said in Beijing on Friday.

 

Canada will lower tariffs on some Chinese electric vehicles and China will do the same for Canadian canola products, a major shift in policy that was announced on Friday during a landmark state visit by Prime Minister Mark Carney of Canada to Beijing.

 

Mr. Carney announced that Canada will allow up to 49,000 Chinese electric vehicles into the Canadian market under a preferential tariff rate of 6.1 percent. That is much lower than the current rate of 100 percent that Canada imposed in 2024 at the behest of the United States.

 

Mr. Carney made his announcement after meeting with President Xi Jinping of China in Beijing on Friday, where the two leaders hailed a new “strategic partnership” between the countries, as the previously frosty relationship showed signs of a thaw.

 

The Chinese government’s summaries of the talks were broader, with no specific mention of changes to the tariffs on either canola or Chinese electric vehicles.

 

The tariff changes Mr. Carney announced were modest, but they signal an important break with the United States as Canada seeks to urgently diversify its trading partners and reduce its reliance on the United States.

 

President Trump has imposed tariffs on some key Canadian exports like lumber, steel and autos. He has also threatened Canadian sovereignty, a shift Mr. Carney has described as a “rupture.”

 

The turmoil in the relationship between Canada and the United States has led to a near freeze in trade talks between the two allies. A review of their free trade agreement, which includes Mexico, is expected later this year.

 

Mr. Carney told the news media in Beijing on Friday that China had become a more “predictable” partner to deal with than the United States and that “you see results coming from that.”

 

Wu Xinbo, the dean at the Institute of International Studies at Fudan University in Shanghai, said: “I think China not only views Canada as an important economic partner, but also as a useful diplomatic counterweight in dealing with the United States.”

 

Mr. Carney also announced on Friday that China would make a “considerable investment into Canada’s auto sector” within the next three years as part of the agreement to lower tariffs on electric vehicles.

 

In exchange, Mr. Carney said that China will lower tariffs on Canadian canola seed to a combined rate of approximately 15 percent, down from about 85 percent, and would remove its 100 percent tariffs on canola meal, offering relief to a major Canadian agricultural sector.

 

There was no immediate confirmation from China about the tariff changes Mr. Carney described.

 

“President Xi and I are announcing that Canada and China are forging a new strategic partnership,” Mr. Carney said.

 

Mr. Xi’s remarks to Mr. Carney, according to Beijing’s summary of the talks, suggested that China welcomed the opportunity to embrace Canada as it pivots away from the United States. He said that improving economic ties and other relations between the countries would benefit the world.

 

But Mr. Xi sought to lay down some conditions, saying that the two countries should treat each other with respect, a warning against seeking to criticize China’s internal affairs or human rights record. He also said that China’s “high-quality development” — a reference to China’s industrial policy and export strength — would benefit Canada, and that tariffs on Chinese exports like electric vehicles would not be conducive to the relationship.

 

Diplomatic relations between the two nations ruptured in 2018, when China arbitrarily detained two Canadian citizens after Canada arrested a Chinese business executive wanted in the United States. All three were released in a swap in 2021, but the relationship between Canada and China was practically frozen until now.

 

Mr. Carney said on the campaign trail last year that China posed the biggest security threat to Canada, a statement he sought to move away from on Friday. Critics in Canada said that he was cozying up to a superpower that Canadian security forces have accused of meddling in Canadian political affairs and of seeking to control and surveil Chinese-Canadians on Canadian soil.

 

Asked on Friday about China’s human-rights record, Mr. Carney said Canada had to be pragmatic in pursuing economic and trade deals with China where possible.

 

Mr. Carney said that he brought up concerns about China in private discussions with Chinese officials. But it does not help to make public statements about those concerns, he added.

 

“We take the world as it is, not as we wish it to be,” he said.” [1]

 

1. Canada Breaks With U.S. to Slash Tariffs on Some Chinese Electric Vehicles. Stevis-Gridneff, Matina.  New York Times (Online) New York Times Company. Jan 16, 2026.

Jau nebe toks draugiškas: JAV viceprezidentas Vance'as buvo teisus – Vokietijos lyderis Merzas pareiškia, kad Europa turi emancipuotis nuo JAV

„Kancleris Friedrichas Merzas (CDU) paragino Europą emancipuotis nuo JAV ir be reikalo nemenkinti savo svarbos. Per rinkimų kampanijos pasirodymą Heddesheime netoli Manheimo jis teigė, kad JAV pereina nuo taisyklėmis pagrįstos politikos prie galia paremtos politikos.

 

„Tačiau negalime kišti galvų į smėlį ir bandyti išlikti kokioje nors nišoje“, – sakė kancleris renginyje su pagrindiniu CDU kandidatu į Badeno-Viurtembergo žemę Manueliu Hageliu. „Tai neveiks.“ Kad Vokietija būtų gerbiama, ji turi išmokti ginti savo interesus.

 

Pačioje Vokietijoje žmonės vėl turės išmokti dirbti daugiau ir ilgiau, sakė Merzas. Pramonės bazė turi būti išsaugota, kitaip artėjančių problemų išspręsti nepavyks. Jis teigė, kad Vokietija daugeliu atžvilgių kovoja už šalies ateitį, tiek užsienio, tiek vidaus politikoje. „Esame įsitikinę, kad galime išspręsti šias problemas, nes šių problemų sprendimas taip pat yra mūsų rankose.“

 

Netrukus prieš kovo 8 d. vyksiančius žemės rinkimus, Merzas vėl turėtų apsilankyti pietvakarių Vokietijoje, kad paremtų Hagelį, jam siekiant ministro pirmininko posto. Hagelis siekia pakeisti dabartinį ministrą pirmininką Winfriedą Kretschmanną iš Žaliųjų partijos, kuris nekandidatuoja į perrinkimą."

 

Dirbkite daugiau. Valgykite daugiau pupelių. Tokiu būdu gaminkite daugiau pigių dujų. Be pigių dujų pramonės neišsaugosi. Vokietija vėl bus puiki.

 

Not So Friendly Anymore: USA Vice-President Vance Was Right - German Leader Merz Declares That Europe Must Emancipate Itself From the USA

 

"Chancellor Friedrich Merz (CDU) has called on Europe to emancipate itself from the USA and not to unnecessarily diminish its own importance. He said that the USA is moving away from a rules-based policy towards a power-centered policy, during a campaign appearance in Heddesheim near Mannheim.

 

'But we mustn't bury our heads in the sand and try to survive in some niche,' the Chancellor said at the event with the CDU's leading candidate for Baden-Württemberg, Manuel Hagel. 'That won't work.' To be respected, Germany must learn to assert its own interests.

 

In Germany itself, people will have to learn to work more and longer hours again, Merz said.  The industrial base must be preserved, otherwise the upcoming problems cannot be solved.  He said that Germany is fighting for the future of the country in many respects, both in foreign and domestic policy. 'We are confident that we can solve these problems because the solution to these problems is also in our hands.'

 

Shortly before the state election on March 8, Merz is expected to visit southwestern Germany again to support Hagel in his bid for the office of Minister-President. Hagel aims to succeed the incumbent Minister-President Winfried Kretschmann of the Green Party, who is not running for re-election."

 

Work more. Eat more beans. Produce more cheap gas this way. You cannot preserve industry without cheap gas. Germany will be great again.

 

Kaip ES gali vėl tapti pirmąja pasaulyje. Mokykimės iš istorijos: kaip kinai aplenkė JAV universitetus

Jei ji nori susigrąžinti pasaulinę lyderystę, ES reikia vieningos skaitmeninės / technologijų strategijos, didelių investicijų į inovacijas, rinkos integracijos, strateginio valstybės ir rinkos koordinavimo (mokytis iš Kinijos dėmesio mastui / greičiui, nekopijuojant jos valdymo), remti startuolius ir puoselėti stiprią akademinę bazę, kartu išnaudojant esamus jos privalumus tokiose srityse, kaip tvarumas ir prekyba.

 

Pamoka iš Kinijos universitetų iškilimo yra didžiulės valstybės investicijos, pasaulinių talentų pritraukimas ir strateginė pramonės politika, tačiau Europa turi tai pritaikyti prie savo demokratinio modelio, daugiausia dėmesio skirdama integracijai ir sektoriams skirtai paramai.

 

Pamokos ES iš Kinijos iškilimo:

 

Didžiulės investicijos: Kinija investavo milijardus į aukštąjį mokslą, sparčiai kildama pasauliniuose reitinguose ir didindama mokslinių tyrimų rezultatus.

 

Talentų pritraukimas: agresyvus pasaulinio talentų pritraukimas, siekiant sustiprinti savo inovacijų ekosistemą.

 

Strateginis koordinavimas: veiksmingai inovacijoms reikalingas valstybės ir rinkos bendradarbiavimas, kaip matyti iš Kinijos technologijų augimo, tačiau Europai reikia jos demokratinės versijos. Mastelis ir greitis: mokytis iš Kinijos gebėjimo greitai diegti inovacijas, net jei autoritarinio modelio kartojimas nėra įmanomas.

 

Kaip ES gali vėl tapti lydere:

 

Vieninga skaitmeninė ir pramonės politika: sukurti darnią, viso žemyno strategiją pagrindiniams skaitmeniniams sektoriams, šalinant vidines kliūtis.

 

Skatinti inovacijas ir investicijas: plėsti priemones, skirtas pritraukti privatų kapitalą, remti vietos finansavimą ir skatinti verslumą.

 

Strateginis dėmesys sektoriams: peržengti bendrosios politikos ribas; taikyti skirtingus požiūrius į skirtingus sektorius, pvz., B2B, daiktų internetą ir dirbtinį intelektą.

 

Gilinti integraciją: tapti lankstesniems ir integruotesniems, nei JAV ar Kinija, kad būtų galima pasinaudoti savo įvairiais privalumais.

 

Išnaudoti esamus privalumus: veikti ryžtingai tokiose srityse, kaip klimatas, tvarumas, prekyba ir vystymasis, kuriose Europa jau yra stipri.

 

Remti ekosistemą: ugdyti stiprią akademinę bazę, kvalifikuotą darbo jėgą ir novatoriškas įmones, mokantis iš to, kaip Kinija remia savo startuolius.

 

Svarbiausia išvada: Europai nereikia kopijuoti Kinijos autoritarinio modelio, tačiau ji turi pasimokyti iš jos strateginio dėmesio inovacijų plėtrai, vieningiems veiksmams ir didžiulėms investicijoms, pritaikydama šiuos principus prie savo unikalios demokratinės sistemos.

 

„Daugelį metų Kinijos universitetai siųsdavo iki 30 % savo studentų studijuoti Amerikos universitetuose, daugiausia gamtos mokslų ir matematikos srityse.

 

Harvardo universitetas pirmą kartą nukrito į trečiąją vietą tarptautiniame mokslinių tyrimų produktyvumo reitinge. Dvi pirmąsias vietas užima Kinijos universitetai – Džedziango universitetas ir Šanchajaus universitetas. Dar šeši Kinijos universitetai yra geriausiųjų dešimtuke, tarp kurių yra ir Toronto universitetas kartu su Harvardu, kaip vienintelės ne Kinijos institucijos. Tai yra naujausio Leideno reitingo, kurį sudarė Leideno universiteto Nyderlanduose Mokslo ir technologijų studijų centras ir kuris visame pasaulyje laikomas labai autoritetingu, išvados.

 

Kaip kinams pavyko pasiekti šį proveržį ir išstumti beveik visus Amerikos universitetus iš geriausiųjų dešimtuko?

 

Jie daug investavo

 

Pirmoji daugelio Kinijos universitetų proveržio tarptautinėje arenoje priežastis yra precedento neturinti vyriausybės parama.

 

Pastaraisiais metais kinai įgyvendino dvi labai didelio masto programas universitetams remti – „Projektą 211“ ir vėliau „Projektą 985“. Šios programos apėmė iki 800 universitetų. Valstybė rėmė aukšto lygio programas, įskaitant magistrantūros, magistro ir doktorantūros programos.

 

Lėšos buvo skiriamos moksliniams tyrimams, pritraukiant pasaulinio garso mokslininkus dirbti Kinijos universitetuose arba susigrąžinant savo mokslininkus, dirbusius Amerikos universitetuose, suteikiant jiems vadovavimą tyrimų grupėms ir didinant mokslinių publikacijų skaičių visuose pirmaujančiuose tarptautiniuose žurnaluose. Kita paramos banga buvo skirta lyderiams, stiprinant pirmaujančių universitetų ir jų partnerysčių pozicijas. Ir visa tai davė rezultatų.

 

Be tiesioginės vyriausybės paramos, universitetams buvo suteiktos plačios skolinimosi galimybės. Todėl universitetai galėjo atnaujinti savo miestelius, laboratorijas ir įsigyti įrangos. Taip, daugelis turi labai didelių sunkumų grąžindami paskolas, kai kurie buvo restruktūrizuoti, o kai kurie bankai vis dar turi rimtų problemų. Tačiau tai yra bankų, o ne valstybės ar universitetų problemos. Daugelis universitetų buvo modernizuoti.

 

Tačiau tai dar ne viskas. Daugelį metų Kinijos universitetai siųsdavo iki 30 % savo studentų studijuoti Amerikos universitetuose, daugiausia gamtos mokslų ir matematikos srityse. Jų studijų mokestis buvo mokamas tikintis, kad studentai po studijų grįš namo dėstyti, vadovauti tyrimų grupėms, katedroms ir institutams. Be to, Kinijos studentai dažnai įgijo ne tik žinias, bet ir dėstymo patirtį Amerikos universitetuose, laimėjus konkursus į dėstytojų pareigas pirmaujančiuose universitetuose, įskaitant pirmiausia Ivy lygos universitetus (aštuoni prestižiškiausi ir seniausi privatūs universitetai šiaurės rytų JAV, teikiantys elitiniausią išsilavinimą, įskaitant Harvardo, Prinstono, Jeilio, Kolumbijos ir kitus). Ir iš tiesų daugelis jų vėliau grįžo į Kiniją.

 

 

Europiečiai išlaikė savo pozicijas, amerikiečiai atsitraukė.

 

 

O kas nutiko kitiems žinomiems universitetams?

 

 

Europos universitetai, kurie sudaro apie trečdalį visų tarptautinių reitingų, iš esmės išlaikė savo pozicijas. Daugiau nei pusę vietų reitinguose iki 2010 m. užėmė Amerikos universitetai, tačiau iki 2020 m. jų dalis sumažėjo iki trečdalio. Jų vietas užėmė Ramiojo vandenyno regiono universitetai, pirmiausia Kinijos, Honkongo ir Pietų Korėjos.“

 

How the EU Can Become First in the World Again. Let’s Learn from the History: How the Chinese Overtook US Universities

To regain global leadership, the EU needs a unified digital/tech strategy, major investment in innovation, market integration, strategic state-market coordination (learning from China's focus on scale/speed without copying its governance), supporting startups, and nurturing its strong academic base, while leveraging its existing strengths in areas like sustainability and trade.

 

The lesson from China's university rise is massive state investment, global talent attraction, and strategic industrial policy, but Europe must adapt this to its democratic model, focusing on integration and sector-specific support.

 

Lessons for the EU from China's Rise:

 

    Massive Investment: China poured billions into higher education, rapidly climbing global rankings and research output.

    Talent Attraction: Aggressively drawing global talent to bolster its innovation ecosystem.

    Strategic Coordination: Effective innovation needs state and market working together, as seen in China's tech growth, but Europe needs its democratic version.

    Scale & Speed: Learning from China's ability to scale innovation quickly, even if duplicating its authoritarian model isn't an option.

 

How the EU Can Become First Again:

 

    Unified Digital & Industrial Policy: Develop a cohesive, continent-wide strategy for key digital sectors, breaking down internal barriers.

    Boost Innovation & Investment: Scale up instruments to mobilize private capital, support local financing, and foster entrepreneurship.

    Strategic Sector Focus: Move beyond general policies; embrace different approaches for different sectors, like B2B, IoT, and AI.

    Deepen Integration: Become more nimble and integrated than the US or China to leverage its diverse strengths.

    Leverage Existing Strengths: Act assertively in areas like climate, sustainability, trade, and development where Europe is already strong.

 

    Support the Ecosystem: Cultivate a strong academic base, skilled workforce, and innovative companies, learning from how China supports its startups.

 

Key Takeaway: Europe doesn't need to copy China's authoritarian model but must learn from its strategic focus on scaling innovation, unified action, and massive investment, adapting these principles to its unique democratic framework.

 

 

"For many years, Chinese universities sent up to 30% of their students to study at American universities, primarily in science and mathematics.

 

Harvard University has fallen to third place in the international ranking of scientific research productivity for the first time. The top two spots are held by Chinese universities – Zhejiang University and Shanghai University. Six more Chinese universities are in the top 10, which also includes the University of Toronto alongside Harvard as the only non-Chinese institutions. These are the findings of the latest Leiden Ranking, compiled by the Centre for Science and Technology Studies at Leiden University in the Netherlands and considered highly authoritative worldwide.

 

How did the Chinese manage to achieve this breakthrough and displace almost all American universities from the top ten?

 

They invested heavily

 

The first reason for the breakthrough of so many Chinese universities on the international stage is unprecedented government support.

 

In recent years, the Chinese have implemented two very large-scale programs to support universities – "Project 211" and then "Project 985." These programs covered up to 800 universities. The state supported high-level programs, including postgraduate, master's, and doctoral programs.

 

Funds were allocated to scientific research, attracting world-renowned scientists to work at Chinese universities or bringing back their own scientists who had worked at American universities, providing them with leadership of research teams, and increasing the number of scientific publications in all leading international journals. Another wave of support was aimed at leaders, strengthening the position of leading universities and their partnerships. And all this yielded results.

 

Also, in addition to direct government support, universities were given ample opportunities for borrowing. Therefore, universities were able to upgrade their campuses, laboratories, and purchase equipment. Yes, many have very significant difficulties in repaying loans, some have been restructured, and some banks still have serious problems. But these are the problems of the banks, not the state or the universities." Many universities have been modernized.

 

However, that's not all. For many years, Chinese universities sent up to 30% of their students to study at American universities, primarily in science and mathematics. Their tuition was paid with the expectation that the students would return home afterward to teach, lead research teams, departments, and institutes. Moreover, the Chinese students often gained not only knowledge but also teaching experience at American universities, winning competitions for teaching positions at leading universities, including primarily the Ivy League universities (the eight most prestigious and oldest private universities in the northeastern United States, which provide the most elite education, including Harvard, Princeton, Yale, Columbia, and others). And, indeed, many of them later returned to China.

 

Europeans held their ground, Americans retreated.

 

And what happened to other well-known universities?

 

European universities, which account for about a third of all international rankings, have generally maintained their positions. More than half of the places in the rankings until 2010 were occupied by American universities, but by 2020 their share had decreased to a third. Their places were taken by universities in the Pacific region, primarily China, Hong Kong, and South Korea.”