Ice Age in Europe: Evidence of a Gulf Stream Collapse

 

"Evidence pointing to a weakening—and potential collapse—of the Gulf Stream in the wake of climate change is no longer in short supply. Two studies on this subject have just been published: *Science Advances* has published an analysis of a series of measurements that has the potential to further fuel fears of a "The Day After Tomorrow" future. Researchers from the University of Miami, working alongside Canadian colleagues, published data recorded by deep-sea buoy sensors stationed at four locations across the western Atlantic. The conclusion: Deep-sea water pressure—which provides insight into the volume of water masses being transported northward—reveals a clear trend toward weakening over a period of approximately twenty years.

 

In other words, the global conveyor belt known as the AMOC—often described as part of Europe’s "heating system" because it continuously transports vast quantities of energy from the Gulf of Mexico to Western and Central Europe—is already showing visible and measurable signs of faltering. This is happening now, not merely in the distant future—as is often the case when such global climate "tipping elements" are discussed in the political sphere. Consequently, AMOC expert Stefan Rahmstorf of the Potsdam Institute for Climate Impact Research (PIK) describes the monitoring stations off the North American East Coast as the "canary in the coal mine"—an ideal tool for tracking the future evolution of the Gulf Stream and North Atlantic currents.

 

Significant consequences stemming from the AMOC’s weakening—itself a result of global warming—are likely to become apparent within the coming decades; not least among these is a further acceleration of global warming itself. While Europe and the Arctic are expected to experience a reduced influx of heat—the "Ice Age" scenario depicted in Roland Emmerich’s cinematic blockbuster—the planet as a whole faces far more sweeping repercussions. The global carbon cycle represents one such critical "lever" within this system. PIK Director Johan Rockström, together with colleagues from Goethe University in Frankfurt, fed the "Climber-X" Earth system model with various future scenarios—and, in an analysis published in *Communications, Earth & Environment*, sought to determine how carbon dioxide sources and sinks would behave in the event of a weakening of the AMOC.

 

The result: If polar ice melt releases enough freshwater into the North Atlantic to cause the Gulf Stream and North Atlantic Current to collapse—triggering a breakdown of the global oceanic conveyor belt—an additional 47 to 83 ppm of climate-damaging carbon dioxide would enter the atmosphere. Climate change would thus be further intensified. However, from a global perspective, this increase amounts to "merely" 0.2 degrees. This process becomes far more drastic and tangible, however, when one examines not the average value, but rather the two climatic extremes: According to the findings, following the collapse, the Arctic would experience an abrupt average drop in annual temperature of seven degrees. In the Antarctic—the region surrounding the South Pole—conversely, so much greenhouse gas would be released into the atmosphere that temperatures there would rise by an average of six degrees."

  

 

Oh, the Trouble Is, We Rich Western Europeans Will Not Be Able to Steal Money from Sick Americans Who Financed the Development and Production of Our Drugs: Changes in US Drug Policy Could Leave Europe Without the Latest Treatments

“The decisions of the United States administration are changing the global rules on drug pricing and are causing a wave of concern in European healthcare systems. If Europe does not take urgent action, its patients risk losing access to innovative, life-saving medicines, and treatment could become prohibitively expensive.

 

Today’s situation requires not only close monitoring of events across the Atlantic. Europe’s competitiveness strategy must be fundamentally revised, because not only the future of the innovative pharmaceutical industry is at stake, but also human health. The new rules are changing market conditions The reason for the alarm bells is US President Donald Trump’s ambition to introduce the so-called Most Favored Nation (MFN) pricing policy. Artificial intelligence-generated drugs and Trust in science: isn’t it dangerous? For now, the White House is only seeking voluntary agreements with drugmakers, rather than mandatory pricing. But the political landscape is constantly changing. The MFN policy requires pharmaceutical companies to charge US consumers the same prices as the lowest prices in other economically developed countries. Since the US market is the largest in the world, and many major pharmaceutical companies generate at least half of their revenue in the States, such drastic requirements will force manufacturers to fundamentally change their strategies in Europe.

 

Helmut Brand, a professor of European public health at Maastricht University, told Politico that tying US prices to the lowest prices paid in other high-income countries would have a huge knock-on effect in the European Union.

 

Rather than lower prices in the US and risk losing huge revenues, some companies are delaying the introduction of new drugs in European markets or refusing to supply them at all. If a new drug were to be introduced in Europe at a significantly lower price, it would automatically fall on the US market, which would significantly harm further drug research and innovation.

 

Alexander Natz, head of the European Pharmaceutical Business Association (EUCOPE), agrees, sharing his impressions from conversations with US companies developing drugs for rare diseases in the same publication. He not only emphasized that slower drug delivery to the market means poorer opportunities for patients, but also pointed out that drug manufacturers, who were previously firmly convinced that they would go to Europe first, especially Germany, are now not 100 percent sure. Will Europe remain in the “waiting room”? These worrying trends are also confirmed by figures in a publication prepared by the independent economic research and consulting company Copenhagen Economics (CE) in conjunction with EUCOPE in 2026. It provides a detailed analysis of the trade and investment outlook against the backdrop of new US decisions.

 

In response to strict MFN pricing, as many as 64 percent of companies admit that they will likely delay or cancel drug deliveries in selected EU countries in the near future. And in the long term, this figure may increase to as much as 82 percent. Moreover, the study revealed that the majority of manufacturers, in order to maintain balance, will increase drug prices outside the US. This will mean that the financial burden may soon fall directly on the shoulders of European countries and patients themselves. As many as 57 percent of the companies surveyed predict that such measures will inevitably reduce overall global investments in research and development and will affect scientists working on the old continent. Neil Grubert, a global market access analyst who closely monitors these processes, believes that the influence of MFN is no longer just theoretical and draws attention to the signals from European officials. For example, Han Steutel, president of the German Association of Innovative Pharmaceutical Industries, acknowledged the scale of the problem in an interview with the newspaper Ärzte Zeitung. “Germany has always been very proud of the fact that almost all innovations are available here very quickly. But that is no longer the case. There are several companies that are not introducing new products or are delaying their release. They are waiting and watching what exactly the changes in America will mean,” said H. Steutelis.

 

A similar sentiment prevails in southern Europe. Spanish Health Secretary Javier Padilla emphasized in his blog that MFN causes delays and a reluctance to introduce innovative drugs. According to him, solutions must be aimed at ensuring immediate patient access to cell therapy, biologics and treatments for rare diseases. Instead of reducing prices in the US and thus risking losing revenue, companies will likely simply raise drug prices in other countries. The CE study reveals that 60 percent of companies in the short term and even 70 percent in the long term plans to increase prices outside the states. For example – in Europe. Such possible decisions by companies will hit the most vulnerable hardest. As Toma Mikalauskaitė, policy coordinator of the European Association of Cancer Leagues, said in an email to Swissinfo.ch, when patients are already facing delays and shortages of medicines, increasing drug prices would leave a part of oncology patients without the products and care they urgently need.

 

The necessary response is to save the European pharmaceutical industry

 

The pharmaceutical industry draws attention to the urgent need to respond not in isolation, but by combining efforts across the continent. It is necessary to urgently seek sustainable solutions that increase Europe’s competitiveness in the field of biotechnology. After all, over the past two decades, Europe has already lost a quarter of the global share of investment, and research budgets have grown more slowly than in the US or China. We must not forget the fundamental fact – without a strong pharmaceutical sector, the EU’s trade balance would instantly turn from an impressive €147 billion surplus to a €47 billion deficit. Moreover, this is a particularly sensitive issue for European countries, as any delay or failure to adapt will mean only one thing – our citizens will wait even longer for innovative medicines or will not receive them at all. The European Federation of Pharmaceutical Industry Associations (EFPIA), of which the Innovative Pharmaceutical Industry Association (IFPA) is a member, has also responded to the critical situation. It has proposed a ten-step plan, the implementation of which would help strengthen the region's competitiveness and ensure the development of innovations. EFPIA emphasizes the need to modernize the regulatory and clinical research system at a European level, strengthen intellectual property protection. At the country level, excessive national cost-limiting mechanisms should be gradually abandoned, all aspects of the value of innovative medicines should be integrated into health technology assessment, pricing and reimbursement mechanisms, and financing for the reimbursement of innovative medicines should be increased. The document particularly emphasizes the importance of urgent strategic dialogue between all participants in the health ecosystem.

 

The seriousness of the situation is also perfectly illustrated by the fact that even large countries such as Germany are already facing challenges in the area of ​​accessibility of innovations. Therefore, it is obvious that if joint actions are not taken, less attractive markets, including Lithuania, will inevitably feel the consequences of this crisis even more painfully. “This is a ‘now or never’ moment for Europe to protect its industry, reduce its dependence on external factors and ensure the supply of new medicines to its citizens,” said Nathalie Moll, the federation’s director general. According to the federation, only a united approach based on open cooperation can ensure that Europe not only maintains its competitiveness in the life sciences sector, but also guarantees that the latest treatments reach patients in a timely manner. In light of all this, it is essential to review how we value innovation, increase investment in innovative treatments and create an environment that encourages research in Europe itself. Otherwise, if European policymakers fail to create an ecosystem that is conducive to innovation, the price to be paid will be measured not only in billions of euros lost, but also in opportunities to save people’s health and even lives.”

 

Oi bėda, mes, turtingi Vakarų europiečiai, negalėsime vogti pinigus iš sergančių amerikiečių, kurie finansavo mūsų vaistų kūrimą ir gamybą: JAV vaistų politikos pokyčiai gali palikti Europą be naujausių gydymo būdų

„Jungtinių Amerikos Valstijų administracijos sprendimai keičia pasaulines vaistų kainodaros taisykles ir kelia nerimo bangą Europos sveikatos apsaugos sistemose. Jeigu Europa nesiims skubių veiksmų, jos pacientai rizikuoja netekti prieigos prie inovatyvių, gyvybes gelbstinčių vaistų, o gydymas gali tapti neįkandamai brangus.

 

Šiandieninė situacija reikalauja ne tik atidžiai stebėti įvykius už Atlanto. Privalu iš esmės peržiūrėti Europos konkurencingumo strategiją, nes ant kortos pastatyta ne vien inovatyvios vaistų pramonės ateitis, bet ir žmonių sveikata. Naujos taisyklės keičia rinkos sąlygas Priežastis, dėl kurios skambinama pavojaus varpais, slypi JAV prezidento Donaldo Trumpo užmojyje įvesti vadinamąją didžiausio palankumo valstybės (angl. Most Favored Nation, toliau – MFN) kainodaros politiką. Dirbtinio intelekto sukurti vaistai ir patikimumas moksle: ar tai nėra pavojinga? Kol kas Baltieji rūmai siekia sudaryti tik savanoriškus susitarimus su vaistų gamintojais, o ne nustatyti privalomą kainodarą. Tačiau politinė aplinka nuolat keičiasi. MFN politika nustato, kad farmacijos kompanijos JAV vartotojams turi taikyti tokias pat kainas, kokios yra mažiausios kitose ekonomiškai išsivysčiusiose valstybėse. Kadangi JAV rinka yra didžiausia pasaulyje, o daugelis didžiųjų farmacijos bendrovių valstijose generuoja bent pusę visų savo pajamų, tokie drastiški reikalavimai privers gamintojus iš pagrindų keisti savo strategijas Europoje.

 

Mastrichto universiteto Europos visuomenės sveikatos profesorius Helmutas Brandas leidiniui „Politico“ teigė, kad JAV kainų susiejimas su mažiausiomis kainomis, mokamomis kitose dideles pajamas gaunančiose šalyse, turės didžiulį grandininį poveikį Europos Sąjungoje.

 

Profesoriaus nuomone, užuot mažinusios kainas JAV ir taip rizikuodamos prarasti milžiniškas pajamas, kai kurios kompanijos delsia pristatyti naujus vaistus Europos rinkose arba apskritai atsisako juos čia tiekti. Pristačius naują preparatą Europoje už gerokai mažesnę kainą, ji automatiškai kristų ir JAV rinkoje, o tai smarkiai pakenktų tolesniems vaistų tyrimams bei inovacijų plėtrai.

 

Su juo sutinka ir Europos farmacijos verslo asociacijos (EUCOPE) vadovas Alexanderis Natzas, kuris tame pačiame leidinyje pasidalijo įspūdžiais po pokalbių su retų ligų vaistus kuriančiomis JAV įmonėmis. Jis ne tik pabrėžė, kad lėtesnis vaistų pristatymas rinkai reiškia prastesnes galimybes pacientams, bet ir atkreipė dėmesį į tai, jog vaistų gamintojai, kurie anksčiau tvirtai buvo įsitikinę, kad pirma eis į Europą, ypač į Vokietiją, dabar nėra tuo 100 procentų tikri. Europa liks „laukiamajame“? Šias nerimą keliančias tendencijas skaičiais patvirtina ir nepriklausomos ekonominių tyrimų bei konsultacijų bendrovės „Copenhagen Economics“ (CE) kartu su EUCOPE 2026 metais parengta publikacija. Joje detaliai analizuojama prekybos ir investicijų perspektyva naujų JAV sprendimų fone.

 

Reaguodamos į griežtą MFN kainodarą, net 64 proc. įmonių pripažįsta, kad artimiausiu metu greičiausiai uždels arba atšauks vaistų pristatymą pasirinktose ES valstybėse. O ilgalaikėje perspektyvoje šis rodiklis gali išaugti net iki 82 proc. Negana to, tyrimas atskleidė, kad didžioji dalis gamintojų, siekdami išlaikyti balansą, didins vaistų kainas už JAV ribų. Tai lems, kad finansinė našta netrukus gali gulti tiesiai ant Europos valstybių ir pačių pacientų pečių. Net 57 proc. apklaustų įmonių prognozuoja, jog tokios priemonės neišvengiamai sumažins bendras pasaulines investicijas į mokslinius tyrimus ir plėtrą bei palies senajame žemyne dirbančius mokslininkus. Šiuos procesus atidžiai stebintis pasaulinės rinkos prieigos analitikas Neilas Grubertas tikina, kad MFN įtaka nebėra tik teorinė ir atkreipia dėmesį į Europos pareigūnų signalus. Štai, pavyzdžiui, Vokietijos inovatyvios farmacijos pramonės asociacijos prezidentas Hanas Steutelis problemos mastą pripažino duodamas interviu laikraščiui „Ärzte Zeitung“. „Vokietija visuomet itin didžiavosi tuo, kad beveik visos inovacijos čia prieinamos labai greitai. Tačiau taip jau nebėra. Yra kelios įmonės, kurios nepristato naujų produktų arba atideda jų išleidimą. Jos laukia ir stebi, ką tiksliai reikš pokyčiai Amerikoje“, – teigė H. Steutelis.

 

Analogiškos nuotaikos tvyro ir Pietų Europoje. Ispanijos sveikatos apsaugos sekretorius Javieras Padilla savo tinklaraštyje akcentavo, jog MFN sukelia vėlavimus bei nenorą pristatyti inovatyvių vaistų. Anot jo, sprendimai privalo būti nukreipti į neatidėliotiną pacientų prieigą prie ląstelių terapijos, biologinių preparatų ir retų ligų gydymo. Užuot mažinusios kainas JAV ir taip rizikuodamos prarasti pajamas, kompanijos greičiausiai tiesiog pakels vaistų kainas kitose šalyse. CE tyrimas atskleidžia, kad 60 proc. įmonių trumpalaikėje ir net 70 proc. ilgalaikėje perspektyvoje planuoja didinti kainas už valstijų ribų. Pavyzdžiui – Europoje. Tokie galimi kompanijų sprendimai skaudžiausiai smogs patiems pažeidžiamiausiems. Kaip elektroniniame laiške portalui Swissinfo.ch teigė Europos vėžio lygų asociacijos politikos koordinatorė Toma Mikalauskaitė, kai pacientai jau susiduria su vėlavimais ir vaistų trūkumu, didėjančios vaistų kainos paliktų dalį onkologinių pacientų be jiems skubiai reikalingų produktų ir priežiūros.

 

Būtinas atsakas – išsaugoti Europos vaistų pramonę

 

Farmacijos pramonė atkreipia dėmesį į skubų poreikį reaguoti ne izoliuotai, o apjungiant pastangas visame žemyne. Privalu nedelsiant ieškoti tvarių sprendimų, didinančių Europos konkurencingumą biotechnologijų srityje. Juk per pastaruosius du dešimtmečius Europa jau prarado ketvirtadalį pasaulinės investicijų dalies, o tyrimų biudžetai augo lėčiau nei JAV ar Kinijoje. Turime nepamiršti esminio fakto – be tvirto farmacijos sektoriaus ES prekybos balansas iš įspūdingo 147 mlrd. eurų pertekliaus akimirksniu virstų 47 mlrd. eurų deficitu. Maža to, Europos valstybėms tai yra ypač jautrus klausimas, nes bet koks delsimas ar negebėjimas prisitaikyti reikš tik viena – mūsų piliečiai inovatyvių vaistų lauks dar ilgiau arba jų apskritai negaus. Į susiklosčiusią kritinę situaciją sureagavo ir Europos farmacijos pramonės asociacijų federacija (EFPIA), kurios narė yra ir Inovatyvios farmacijos pramonės asociacija (IFPA). Ji pasiūlė dešimties žingsnių planą, kurio įgyvendinimas padėtų stiprinti regiono konkurencingumą bei užtikrinti inovacijų plėtrą. EFPIA pabrėžia, kad Europos mastu būtina modernizuoti reguliacinę ir klinikinių tyrimų sistemą, stiprinti intelektinės nuosavybės apsaugą. Šalių lygmenyje reiktų palaipsniui atsisakyti perteklinių nacionalinių kaštų ribojimo mechanizmų, integruoti visus inovatyvių vaistų vertės aspektus į sveikatos technologijų vertinimą, kainodaros ir kompensavimo mechanizmus bei didinti finansavimą inovatyvių vaistų kompensavimui. Dokumente ypač akcentuojama neatidėliotino strateginio dialogo svarba tarp visų sveikatos ekosistemos dalyvių.

 

Situacijos rimtumą puikiai iliustruoja ir tai, jog su iššūkiais inovacijų prieinamumo srityje jau susiduria net tokios didelės valstybės kaip Vokietija. Todėl akivaizdu, jog jeigu nebus imamasi bendrų veiksmų, mažiau patrauklios rinkos, taip pat ir Lietuva, šios krizės padarinius neišvengiamai pajus dar skaudžiau. „Tai yra „dabar arba niekada“ momentas Europai apsaugoti savo pramonę, sumažinti priklausomybę nuo išorės veiksnių ir užtikrinti naujų vaistų tiekimą savo piliečiams“, – pabrėžė federacijos generalinė direktorė Nathalie Moll. Pasak federacijos, tik vieningas požiūris, paremtas atviru bendradarbiavimu, gali užtikrinti, kad Europa ne tik išlaikys savo konkurencingumą gyvybės mokslų sektoriuje, bet ir garantuos, jog naujausi gydymo metodai laiku pasieks pacientus. Vertinant visa tai, yra būtina peržiūrėti, kaip vertiname inovacijas, didinti investicijas į inovatyvų gydymą ir sukurti tokią aplinką, kuri skatintų mokslinius tyrimus pačioje Europoje. Priešingu atveju, jeigu Europos politikai nesugebės sukurti inovacijoms palankios ekosistemos, kaina, kurią teks sumokėti, bus matuojama ne tik prarastais milijardais eurų, bet ir atimtomis galimybėmis išsaugoti žmonių sveikatą ar net gyvybes.“

 

What if Trump doesn't defend us? Lithuanian Conservatives make proposals to Ruginiene

 

Conservatives suggest buying more sausages for their leader Kasčiūnas. Then he would cover all of Lithuania from the air with his body. Anyone else who wants to can flee to Greece within 30 days. Landsbergis is already there.