Europe Pushes for Moonshot Breakthroughs to Compete With China and U.S. Using SPRIND

"The shiny cylindrical tanks and slant-roofed control panels shoved against a wall in C3 Biotech’s laboratory have essentially been turned into a multimillion-dollar graveyard of high-grade stainless steel equipment.

 

All of this state-of-the art gear was discarded during the company’s quest to discover a cheap way to convert agricultural waste like potato peels or sugar beet pulp into acrylic glass, a material widely used in manufacturing.

 

Nigel Scrutton, a co-founder of C3 Biotech in Stockport, England, makes a point of showing off these expensive failures before explaining that the eureka solution involved using discount plastic tubs — the kind you might find at Walmart.

 

What is equally surprising is that this British company’s breakthrough has been funded by an unusual grant from the German government, part of a novel effort to support shoot-the-moon innovation throughout Europe.

 

The pressure on Europe to better compete with Chinese and American technological and industrial advancements is peaking.

 

Europe has been trailing the world’s two largest economies for more than a decade on several measures of competitiveness, including investment, research and development, and productivity growth.

 

At stake is Europe’s “lead in many historic strongholds, including automotive, pharmaceuticals and machinery,” a report on competitiveness from McKinsey Global Institute concluded.

 

The region would have to spend nearly $1 trillion more in investment annually just to keep up, according to estimates.

 

Soaring energy costs, aggravated by wars, relatively high labor costs and the European Union’s trademark slow decision-making process are also blamed for blunting Europe’s competitive edge.

 

Amid the dire forecasts, Germany’s Federal Agency for Breakthrough Innovation — called SPRIND — offers a breath of optimism.

 

The office is determined to buck ingrained assumptions and prove that governments can fund ambitious, cutting-edge ventures quickly and across national borders.

 

SPRIND is hardly the first effort by the European Union or Britain aimed at jump-starting innovation and research. The European Union’s 95.5-billion-euro Horizon Europe program has been running since 2020, and a €175 billion budget had been proposed for the next phase, scheduled to commence in 2028.

 

Horizon’s track record has been mixed, with critics complaining about cumbersome applications, confusing rules and a preference for large corporations over disruptive enterprises.

 

SPRIND is much smaller, but it thinks big. Its goal is innovations that “solve a massive technological, social or environmental problem,” create “a completely new market” or change an existing one.

 

“SPRIND is completely different,” said Mr. Scrutton, who has applied for countless grants during nearly four decades of research at C3 Biotech and the University of Manchester, where he is a professor. Most have timelines that span several months or even years.

 

The average time between the filing of a grant application at SPRIND and the signing of a contract is 14 days, according to the agency.

 

A seminal report on the competitiveness crisis commissioned by the European Union and headed by Mario Draghi, a former prime minister of Italy, singled out SPRIND’s approach as a model for innovation.

 

One inspiration for SPRIND was the Defense Advanced Research Projects Agency in the United States, or DARPA, which laid the foundation for the internet and backed projects like the Saturn rocket, armed drones and biofeedback systems.

 

Public research funding often steers clear of projects that may have a big payoff but also a big possibility of failure and could take a long time to develop. Groundbreaking innovations frequently perish in what’s known as the “valley of death” because they can’t get money to finance the leap between early-stage research and commercial production.

 

Jano Costard, whose title at SPRIND is head of challenges, wants to give researchers the “freedom to really push the boundaries and do something that you wouldn’t get funding for probably through a conventional venture capital route.”

 

The strategy is to offer challenges to develop pioneering products and technologies, and then to invite teams of entrepreneurs, academics and researchers to compete. A jury of experts screens the proposals.

 

SPRIND also offers grants, investment and financing for innovative start-ups outside its own sponsored challenges.

 

Since it started in early 2020, SPRIND has received 4,740 submissions and funded 376 teams. To obtain the next round of funding, a team must demonstrate measurable progress. Failures are expected.

 

The goal of C3 Biotech’s three-year biomanufacturing challenge was to create a way to cheaply convert waste streams into products that could ultimately be produced on an industrial scale.

 

Other challenges funded by SPRIND involved the application of artificial intelligence to health data, the use of microgravity for drug development and more.

 

One unusual feature of how SPRIND works is that while its funding comes from the German government, the organization is willing to spend it all over Europe, including the Manchester, England, suburb where C3 Biotech is located.

 

“We need to create breakthroughs, and these might not just come from Germany,” Mr. Costard said. After all, if a significant advance could, say, reduce energy prices in Germany, then it’s money well spent.

 

Last month, SPRIND awarded grants worth up to €26.5 million to 10 teams from five countries to develop frontier artificial intelligence systems. At the end of 2028, the agency plans to help three teams that emerge as winners to raise €1 billion each from public and private investors.

 

Vinnova, a Swedish government agency that similarly seeds innovative start-ups, is teaming up with SPRIND on a new technology challenge: how to destroy small drones while safeguarding civilians from fallout.

 

Darja Isaksson, Vinnova’s director general, said that “we were really surprised” to learn that SPRIND was funding teams outside Germany. That was “one of the things that really caught my attention.”

 

Other countries have taken notice. Last month, France announced plans to create its own breakthrough innovation agency that would work with SPRIND. The Netherlands, too, is eyeing proposals to set up its own version of the German incubator.

 

At C3 Biotech, the team is tending to SPRIND’s investment. In the lab are plastic vats filled with hungry, salt-loving bacteria that are feeding on starch left over from the manufacture of potato chips.

 

The biological compound that this fermentation produces can be processed into acrylic glass and used in a mold or 3-D printer to manufacture thousands of products, from automobile headlamps to children’s toys.

 

A scientist cradled prized prototypes in his hand: a tiny black toy brick, a translucent blue heart and a yellow Lego-like figurine, all made from Citrasyn, the new chemical produced in their lab.

 

Establishing a cheap process to make chemicals from waste streams “has been the holy grail of biomanufacturing for many, many years,” Mr. Scrutton said. This month, he and his team celebrated a landmark: 180 days of continuous production.

 

C3 Biotech is now talking to corporations that are interested in commercializing the discovery.

 

Companies like C3 Biotech could provide the kind of innovations that undergird Europe’s future prosperity.

 

“That is exactly kind of the background against which SPRIND was created,” Mr. Costard said. “Our job now is to make sure that we are able to create those new industries.”” [1]

 

 

1. Europe Pushes for Moonshot Breakthroughs to Compete With China and U.S. Cohen, Patricia.  New York Times (Online) New York Times Company. Aug 19, 2026.

  

Europa siekia milžiniškų proveržių, kad galėtų konkuruoti su Kinija ir JAV, naudodama SPRIND

 

“Blizgantys cilindriniai rezervuarai ir, nuožulniai gulintys, valdymo skydai, pristumti prie sienos „C3 Biotech“ laboratorijoje, iš esmės virto milijonų dolerių vertės aukštos kokybės nerūdijančio plieno įrangos kapinėmis.

 

Visa ši moderni įranga buvo išmesta, bendrovei ieškant pigų būdą, kaip žemės ūkio atliekas, tokias, kaip bulvių lupenos ar cukrinių runkelių minkštimas, paversti akriliniu stiklu – medžiaga, plačiai naudojama gamyboje.

 

Nigelis Scruttonas, „C3 Biotech“ Stokporte, Anglijoje, įkūrėjas, pabrėžia šiuos brangius gedimus, prieš paaiškindamas, kad „eureka“ sprendimas susijęs su pigių plastikinių indų – tokių, kuriuos galite rasti „Walmart“ – naudojimu.

 

Ne mažiau stebina tai, kad šios britų bendrovės proveržį finansavo neįprasta Vokietijos vyriausybės dotacija, kuri yra dalis naujų pastangų remti „šaudymo į mėnulį“ inovacijas visoje Europoje.

 

Spaudimas Europai geriau konkuruoti su Kinijos ir Amerikos technologine ir pramonine pažanga pasiekia piką.

 

Jau daugiau nei dešimtmetį Europa pagal įvairius konkurencingumo rodiklius, įskaitant investicijas, mokslinius tyrimus ir plėtrą bei produktyvumo augimą, atsilieka nuo dviejų didžiausių pasaulio ekonomikų.

 

„McKinsey Global Institute“ konkurencingumo ataskaitoje daroma išvada, kad ant kortos pastatytas Europos „pirmavimas daugelyje istorinių tvirtovių, įskaitant automobilių, farmacijos ir mašinų pramonę“.

 

Remiantis skaičiavimais, regionui reikėtų kasmet investuoti beveik 1 trilijonu dolerių daugiau, kad neatsiliktų.

 

Dėl Europos konkurencinio pranašumo mažėjimo taip pat kaltinamos sparčiai augančios energijos kainos, kurias didina karai, gana didelės darbo jėgos sąnaudos ir lėtas Europos Sąjungos sprendimų priėmimo procesas.

 

Nepaisant niūrių prognozių, Vokietijos federalinė proveržio inovacijų agentūra, vadinama SPRIND, skleidžia optimizmo.

 

Biuras pasiryžęs paneigti įsišaknijusias prielaidas ir įrodyti, kad vyriausybės gali greitai ir peržengdamos nacionalines sienas finansuoti ambicingus, pažangius projektus.

 

SPRIND toli gražu nėra pirmosios Europos Sąjungos ar Didžiosios Britanijos pastangos, kuriomis siekiama paskatinti inovacijas ir mokslinius tyrimus. Europos Sąjungos 95,5 milijardo eurų vertės programa „Horizon Europe“ vykdoma nuo 2020 m., o kitam etapui, kuris turėtų prasidėti 2028 m., buvo pasiūlytas 175 milijardų eurų biudžetas.

 

„Horizon Europe“ pasiekimai buvo nevienareikšmiai: kritikai skundėsi sudėtingomis paraiškomis, painiomis taisyklėmis ir pirmenybe didelėms korporacijoms, o ne novatoriškoms įmonėms.

 

SPRIND yra daug mažesnė, bet ji mąsto plačiai. Jos tikslas – inovacijos, kurios „išsprendžia didžiulę technologinę, socialinę ar aplinkosaugos problemą“, sukuria „visiškai naują rinką“ arba pakeičia esamą.

 

„SPRIND yra visiškai kitokia“, – sakė p. Scruttonas, kuris per beveik keturis dešimtmečius trukusius tyrimus C3 Biotech ir Mančesterio universitete, kur jis yra profesorius, teikė paraiškas gauti daugybę dotacijų. Daugelio jų terminai trunka kelis mėnesius ar net metus.

 

Pasak agentūros, vidutinis laikas nuo dotacijos paraiškos pateikimo SPRIND iki sutarties pasirašymo yra 14 dienų.

 

Europos Sąjungos užsakytoje ir buvusio Italijos ministro pirmininko Mario Draghi vadovaujamoje novatoriškoje ataskaitoje apie konkurencingumo krizę SPRIND metodas buvo išskirtas kaip inovacijų modelis.

 

Vienas iš SPRIND įkvėpimo šaltinių buvo Jungtinių Valstijų gynybos pažangiųjų tyrimų projektų agentūra (DARPA), kuri padėjo pamatus internetui ir rėmė tokius projektus kaip „Saturn“ raketa, ginkluoti dronai ir biogrįžtamojo ryšio sistemos.

 

Viešasis mokslinių tyrimų finansavimas dažnai vengia projektų, kurie gali duoti didelį atlygį, bet taip pat turi didelę nesėkmės tikimybę ir kurių kūrimas gali užtrukti ilgai. Novatoriškos inovacijos dažnai žūsta vadinamajame „mirties slėnyje“, nes jos negauna pinigų šuoliui tarp ankstyvosios stadijos tyrimų ir komercinės gamybos finansuoti.

 

Jano Costardas, kurio pareigos SPRIND yra iššūkių vadovas, nori suteikti tyrėjams „laisvę iš tikrųjų peržengti ribas ir daryti tai, kam negautumėte finansavimo tikriausiai įprastu rizikos kapitalo keliu“.

 

Strategija – siūlyti iššūkius novatoriškiems produktams ir technologijoms kurti, o tada pakviesti verslininkų, akademikų ir tyrėjų komandas varžytis. Pasiūlymus atrenka ekspertų komisija.

 

 

SPRIND taip pat siūlo dotacijas, investicijas ir finansavimą inovatyviems startuoliams, ne tik savo remiamų iššūkių metu.

 

 

Nuo pat pradžių 2020 m. pradžioje SPRIND gavo 4740 paraiškų ir finansavo 376 komandas. Norėdama gauti kitą finansavimo etapą, komanda turi parodyti išmatuojamą pažangą. Tikėtina nesėkmių.

 

 

Trejų metų trukmės „C3 Biotech“ biogamybos iššūkio tikslas buvo sukurti būdą, kaip pigiai paversti atliekų srautus produktais, kuriuos galiausiai būtų galima gaminti pramoniniu mastu.

 

 

Kiti SPRIND finansuojami iššūkiai buvo susiję su dirbtinio intelekto taikymu sveikatos duomenims, mikrogravitacija vaistų kūrimui ir kt.

 

Viena neįprasta SPRIND veikimo ypatybė yra ta, kad nors finansavimą gauna Vokietijos vyriausybė, organizacija nori jį išleisti visoje Europoje, įskaitant Mančesterio priemiestį Anglijoje, kuriame įsikūrusi „C3 Biotech“.

 

„Mums reikia kurti proveržius, ir jie gali būti ne tik iš Vokietijos“, – sakė p. Costardas. Juk jei reikšminga pažanga, tarkime, galėtų sumažinti energijos kainas Vokietijoje, tai pinigai būtų gerai išleisti.

 

Praėjusį mėnesį SPRIND skyrė iki 26,5 mln. eurų dotacijas 10 komandų iš penkių šalių, kad jos sukurtų pažangias dirbtinio intelekto sistemas. 2028 m. pabaigoje agentūra planuoja padėti trims komandoms, kurios taps nugalėtojomis, surinkti po 1 mlrd. eurų iš viešųjų ir privačių investuotojų.

 

„Vinnova“, Švedijos vyriausybinė agentūra, kuri panašiai kuria novatoriškus startuolius, bendradarbiauja su SPRIND spręsdama naują technologinį iššūkį: kaip sunaikinti mažus dronus, kartu apsaugant civilius gyventojus nuo radioaktyviųjų atliekų.

 

„Vinnova“ generalinė direktorė Darja Isaksson teigė, kad „mes buvome tikrai nustebinti“ sužinoję, jog SPRIND finansuoja komandas už Vokietijos ribų. Tai buvo „vienas iš dalykų, kurie tikrai patraukė mano dėmesį“.

 

Kitos šalys atkreipė į tai dėmesį. Praėjusį mėnesį Prancūzija paskelbė apie planus įkurti savo proveržio inovacijų agentūrą, kuri bendradarbiautų su SPRIND. Nyderlandai taip pat svarsto pasiūlymus įkurti savo versiją vokiško inkubatoriaus.

 

„C3 Biotech“ komanda rūpinasi SPRIND investicijomis. Laboratorijoje yra plastikiniai indai, pripildyti alkanų, druską mėgstančių bakterijų, kurios minta krakmolu, likusiu po bulvių traškučių gamybos.

 

Šios fermentacijos metu susidarantis biologinis junginys gali būti perdirbtas į akrilinį stiklą ir naudojamas formoje arba 3D spausdintuve tūkstančiams gaminių gaminti – nuo ​​automobilių priekinių žibintų iki vaikų žaislų.

 

Mokslininkas rankoje laikė vertingus prototipus: mažą juodą žaislinę kaladėlę, permatomą mėlyną širdį ir geltoną Lego figūrėlę, visa tai pagaminta iš „Citrasyn“ – naujos cheminės medžiagos, gaminamos jų laboratorijoje.

 

Pigaus cheminių medžiagų gamybos iš atliekų srautų proceso sukūrimas „jau daugelį metų buvo biogamybos šventasis gralis“, – teigė p. Scruttonas. Šį mėnesį jis ir jo komanda šventė svarbų įvykį: 180 dienų nepertraukiamos gamybos.

 

 

„C3 Biotech“ dabar derasi su korporacijomis, kurios domisi šio atradimo komercializavimu.

 

 

Tokios įmonės kaip „C3 Biotech“ galėtų pasiūlyti tokias inovacijas, kurios būtų Europos ateities klestėjimo pagrindas.

 

 

„Būtent tokioje aplinkoje buvo sukurta SPRIND“, – sakė p. Costardas. „Dabar mūsų užduotis – užtikrinti, kad galėtume sukurti šias naujas pramonės šakas.“” [1]

 

1. Europe Pushes for Moonshot Breakthroughs to Compete With China and U.S. Cohen, Patricia.  New York Times (Online) New York Times Company. Aug 19, 2026.

Lenkų požiūriu, Zelenskis pagerbia netinkamus žmones: kodėl Lenkijos prezidentas Navrockis nori atšaukti ukrainiečio apdovanojimą

„Lenkijos ministras pirmininkas Donaldas Tuskas paragino du valstybių vadovus susilaikyti po to, kai jų sprendimai sukėlė pasipiktinimą. „Jei prezidentas Zelenskis ir prezidentas Navrockis taps istorinių ginčų ir emocijų lyderiais, Kremlius bus patenkintas“, – pareiškė Tuskas. Jis tikisi, kad abu jie atidės istorines emocijas į šalį ir dirbs dėl sunkios, bet būtinos Lenkijos ir Ukrainos draugystės.“

 

Kas nutiko? Lenkijos prezidentas Karolis Navrockis paskelbė apie savo ketinimą atšaukti Ukrainos prezidento Volodymyro Zelenskio Baltojo erelio ordiną. Šis ordinas yra aukščiausias Lenkijos apdovanojimas; Zelenskis jį gavo 2023 m. balandžio mėn. iš Navrockio pirmtako Andrzejaus Dudos. Duda tuo metu gyrė Zelensky kaip „nepaprastą asmenybę“, kuri vedė savo šalį „per sunkiausią Ukrainos istorijos laikotarpį“, „neapleistą“.

 

Tai, kad Navrockis, kuris, skirtingai nei Duda, nėra nacionalinės-konservatyvios partijos „Įstatymas ir teisingumas“ (PiS) narys, bet yra artimas šiai partijai, dabar mato kitaip, lėmė Zelenskio sprendimas, sukėlęs pasipiktinimą Lenkijoje. Minint 10-ąsias Ukrainos specialiųjų pajėgų įkūrimo metines, Zelenskis vienam iš šių pajėgų padalinių suteikė „UPA didvyrio“ titulą – vardą, primenantį Antrojo pasaulinio karo metu veikusią Ukrainos pogrindinę armiją. Zelenskis padėkojo kareiviams už pavyzdingą tarnybą, drąsą ir veiksmingumą ginant Ukrainos nepriklausomybę.

 

Navrockis apkaltino Zelenskį, kad jis „suteikė Rusijos propagandai puikią medžiagą ir didelį pagreitį“, ir abejojo ​​šalies stojimu į ES. „Prezidentas Zelenskis įrodė, kad, kalbant apie UPA mentalitetą ir šlovinimą kaip banditų ir žudikų, Ukraina nėra pasirengusi būti Europos šeimos dalimi.“ Maskva UPA vadina „naciais“, o dabartinę Ukrainos vyriausybę – jų įpėdiniais. Ukrainos pogrindžio armija, kaip ir daugelis istorinių įvykių, yra sudėtingas dalykas.

 

UPA buvo nacionalistinė pogrindžio armija, kovojusi už Ukrainos nepriklausomybę Antrojo pasaulinio karo metu. Po Vokietijos invazijos į Sovietų Sąjungą ji iš pradžių bendradarbiavo su naciais, tikėdamasi nepriklausomos valstybės. Kai paaiškėjo, kad naciai nesidomi nepriklausoma Ukraina, UPA kovojo prieš vokiečių okupantus, o vėliau – prieš Raudonąją armiją.

 

Tačiau UPA daliniai taip pat žudė, prievartavo ir išnaudojo Lenkijos civilius gyventojus, gyvenančius Voluinėje, Vakarų Ukrainoje. Šiose žudynėse 1943/44 m. žuvo daugiau nei 100 000 žmonių.

 

Lenkija šiuos nusikaltimus priskiria genocidui ir laiko UPA nusikalstama organizacija, o Ukraina ją laiko laisvės kovotojų prieš vokiečių ir sovietų okupacijas asociacija. Voluinės žudynės, kurios po jos žlugimo buvo tabu temos, visada buvo ginčų šaltinis. Tai vėl sukėlė konfliktų tarp Varšuvos ir Kijevo. Lenkija piktai reagavo, kai Kijevas suteikė didvyrio statusą pogrindinės armijos kariams, tačiau Lenkija atsisakė ekshumuoti ir tinkamai palaidoti žudynių aukas.

 

Dar prieš Kijevui suteikiant daliniui „UPA didvyrių“ titulą, panašus sprendimas jau sukėlė pasipiktinimą Lenkijoje. Vado Andrijaus Melnyko ir jo žmonos palaikai buvo palaidoti Kijevo karinėse kapinėse su iškilminga ceremonija. Melnykas vienu metu vadovavo Ukrainos nacionalistų organizacijai (OUN), kuriai UPA buvo pavaldi kaip karinis sparnas. Po OUN skilimo 1938 m. jis vadovavo nuosaikiajai frakcijai, o Stepanas Bandera – radikaliam sparnui. Melnykas buvo nacių deportuotas į Sachsenhauseno koncentracijos stovyklą, mirė 1964 m. ir buvo palaidotas Liuksemburge.

 

Laidotuvėse Kijeve Zelenskis gyrė Melnyką kaip didvyrį. Atstovai taip pat pritaria šiai nuomonei. Holokausto memorialas „Jad Vašem“ apdovanojimą laiko problemišku, nes OUN siejamas su etniniu valymu. Lenkijoje buvęs prezidentas ir „Solidarumo“ lyderis Lechas Walesa į įvykius reagavo su pasipiktinimu. „Ukrainos prezidentas įžeidė mane ir visus mūsų nužudytus tautiečius, pagerbdamas UPA banditus“, – sakė jis. Todėl jis nebenešios Ukrainos vėliavos. Jis ir toliau rems Ukrainą kovoje su Rusija, bet nebe Zelenskį, pareiškė Walesa.

 

Lenkijos vyriausybė taip pat kritikavo šiuos apdovanojimus. Jie pažeidė istorinį jautrumą, buvo nereikalingi ir trikdė, sakė Donaldas Tuskas. „Prezidentas Zelenskis ir mūsų draugai ukrainiečiai turi žinoti, ką tamsus UPA palikimas reiškia kiekvieno lenko požiūriu.“ Tačiau N. Nawrockis, kuris kovojo dėl išrinkimo, anksčiau dėl antiukrainietiškų nuotaikų neskyręs apdovanojimo, dabar jis nori imtis ryžtingų veiksmų. Vienas iš darbotvarkės klausimų buvo atšaukti Zelenskio apdovanojimą." [1]

 

1. Aus polnischer Sicht ehrt Selenskyj die Falschen: Warum Polens Präsident Nawrocki dem Ukrainer einen Orden aberkennen will / Von Stefan Locke, Warschau. Frankfurter Allgemeine Zeitung; Frankfurt. 01 June 2026: 5.  Von Stefan Locke, Warschau

From a Polish perspective, Zelenskyy is honoring the wrong people: Why Poland’s Karol Nawrocki wants to revoke an award given to the Ukrainian leader

"Polish Prime Minister Donald Tusk called two leaders to order after their decisions sparked outrage. "If President Zelenskyy and President Nawrocki become the instigators of historical disputes and emotional clashes, the Kremlin will be delighted," Tusk declared. He expects both men to set aside historical emotions and work toward the difficult but necessary Polish-Ukrainian friendship.

 

What happened? Karol Nawrocki, the head of Poland’s Institute of National Remembrance, announced his intention to revoke the Order of the White Eagle—Poland’s highest honor—previously awarded to Ukrainian President Volodymyr Zelenskyy. Zelenskyy had received the order in April 2023 from Nawrocki’s predecessor, Andrzej Duda, who had praised him at the time as an "extraordinary figure" who did not abandon his country "during the most difficult phase of Ukrainian history."

 

The reason Nawrocki—who, while not a member of the national-conservative PiS party like Duda, is close to it—now takes a different view stems from a decision by Zelenskyy that has caused great indignation in Poland. To mark the 10th anniversary of the founding of Ukraine’s Special Operations Forces, Zelenskyy bestowed the title "Heroes of the UPA" upon a unit of the force—a name referencing the Ukrainian Insurgent Army (UPA) from World War II. Zelenskyy thanked the soldiers for their exemplary service, courage, and effectiveness in defending Ukraine's independence.

 

Nawrocki accused Zelenskyy of providing "prime material and a major boost to Russian propaganda" with this move and questioned the country's potential EU accession. "President Zelenskyy has demonstrated that Ukraine—regarding its mentality and the glorification of UPA bandits and murderers— is not prepared to be part of the European family." Moscow labels the UPA "Nazis" and the current Ukrainian government their successors. As with many historical events, the story of the Ukrainian Insurgent Army is complicated.

 

The UPA was a nationalist underground army that fought for Ukrainian independence during the Second World War. Following Germany's invasion of the Soviet Union, it initially collaborated with the Nazis in the hope of securing a state of its own. When it became clear that the Nazis had no interest in an independent Ukraine, the UPA fought against the German occupiers and subsequently against the Red Army.

 

However, UPA units also murdered, raped, and abused the Polish civilian population living in Volhynia, western Ukraine. More than 100,000 people lost their lives in these massacres during 1943 and 1944.

 

Poland classifies these crimes as genocide and views the UPA as a criminal organization, whereas Ukraine regards it as a group of freedom fighters who resisted German and Soviet occupation. Following the collapse of the Soviet Union—during which the subject had been taboo—the Volhynia massacres repeatedly caused conflict between Warsaw and Kyiv. Poland reacted with outrage, for instance, when Kyiv granted "hero" status to soldiers of the insurgent army while refusing to allow the exhumation and dignified burial of the massacre victims.

 

Even before the unit was awarded the title of "UPA Heroes," a similar decision by Kyiv had sparked indignation in Poland. The remains of commander Andriy Melnyk and his wife had been interred with a solemn ceremony at the military cemetery in Kyiv. Melnyk had at times led the Organization of Ukrainian Nationalists (OUN), of which the UPA was the military wing. Following the split of the OUN in 1938, while Stepan Bandera led the radical faction. Melnyk was deported by the Nazis to the Sachsenhausen concentration camp; he died in 1964 and was buried in Luxembourg.

 

At the recent burial ceremony in Kyiv, Zelenskyy praised Melnyk as a hero. Representatives of the Yad Vashem Holocaust memorial view this as problematic, given the OUN's association with ethnic cleansing. In Poland, former president and Solidarity leader Lech Wałęsa reacted indignantly to the events. "The President of Ukraine has insulted me and all our murdered compatriots by honoring the bandits of the UPA." Consequently, he stated, he would no longer wear the Ukrainian flag on his chest. Wałęsa declared that he would continue to support Ukraine in its fight against Russia, but no longer Zelenskyy.

 

Poland's government also criticized the honors. Donald Tusk stated that they offended historical sensibilities and were unnecessary and disturbing. "President Zelenskyy and our Ukrainian friends must be aware of what the dark legacy of the UPA signifies to every Pole." However, Nawrocki—who [was conducting] his election campaign that had been marked by anti-Ukrainian resentment, now intends to take decisive action. One of the agenda items will be to strip Zelenskyy of the award.” [1]

 

1. Aus polnischer Sicht ehrt Selenskyj die Falschen: Warum Polens Präsident Nawrocki dem Ukrainer einen Orden aberkennen will / Von Stefan Locke, Warschau. Frankfurter Allgemeine Zeitung; Frankfurt. 01 June 2026: 5.  Von Stefan Locke, Warschau