Sekėjai

Ieškoti šiame dienoraštyje

2020 m. birželio 30 d., antradienis

Vakcinos, palyginti su liga, sergant Covid-19

Covid-19 liga žudo imunines ląsteles. Nebėra priežasčių, kad galima būtų to tikėtis iš skiepų. Dėl šios priežasties yra tikimybė, kad vakcinos suteiks jums geresnį imunitetą, nei susidaro, persirgus Covid-19.

The vaccines versus being sick with Covid-19

Covid-19 disease kills immune cells. There is no reason to expect that from the vaccines.   This why there is a possibility that vaccines will give you better immunity than being sick with Covid-19.

Verygai: skirtumas tarp nepakankamu skaičium PGR testų užfiksuotų infekcijų ir faktinio paplitimo

"Skirtumas tarp PGR testais užfiksuotų infekcijų ir faktinio paplitimo, aptinkamo anti-koronaviruso antikūnų testais, buvo didžiausias JAV Misūrio valstijoje, kur balandžio 26 d. virusu buvo užsikrėtę maždaug 2,65 proc. gyventojų, nors daugelis žmonių galbūt ir nesijautė sergantys. Šis skaičius yra maždaug 24 kartus didesnis nei pranešta iš PGR testų: beveik 162 000 su antikūnais, palyginti su 6800, aptiktų PGR testais.
Rezultatai patvirtina tai, apie ką kai kurie mokslininkai įspėjo ištisus mėnesius: kad neatlikus didesnių PGR testų skaičiaus, užkrėstų žmonių skaičius lieka nenustatytas ir tie žmonės tyliai išplatina virusą."
 Veryga sako, kad tie mokslininkai tiesiog nori būti išrinkti į Seimą, todėl kalba nesąmones. Klaida.

Ko reikia, norint sėkmingai konkuruoti, naudojant dirbtinį intelektą (D.I.)?

 "Stulbinantys rezultatai, gaunami, atliekant užduotis, tokias kaip kalbos supratimas, kompiuterio matymas, žaidimai ir sveiko proto samprotavimai, buvo pasiekti dėka D.I., vadinamo giliu mokymusi. 

Ta technologija vis labiau reikalauja didžiulės kompiuterinės galios. Praėjusių metų Alleno dirbtinio intelekto instituto ataskaita, kurioje buvo dirbama su kitos dirbtinio intelekto laboratorijos „OpenAI“ duomenimis, pastebėjo, kad skaičiavimų apimtys, atliekamos, norint būti lyderiu D.I. srityje, per pastaruosius šešerius metus išaugo maždaug 300 000 kartų. Gilaus mokymosi modelių, be galo siurbiančių didžiulius duomenų kiekius, apmokymas gali kainuoti milijonus dolerių.
Didelių skaičiavimo išteklių poreikis ir kaina daro pažangiausius D.I. mokslinius tyrimus neprieinamais net JAV universitetų mokslininkams. Tik tokie technikos milžinai, kaip „Google“, „Amazon“ ir „Microsoft“, gali išleisti milijardus per metus duomenų centrams, kurie dažnai būna futbolo aikštės dydžio ir yra šimtuose tūkstančių kompiuterių."
Futbolo aikštę pas mus surasti galima. Lietuva turi ir milijardus eurų per metus atliekamų pinigų, bet juos išleidžia ne duomenų centrams, o bereikalingai po krūmus varinėjamų šauktinių auksiniams šaukštams. Todėl aš nepasitikiu Lietuvos fintech startuoliais. Be šiuolaikinio D.I. šie startuoliai nesugeba konkuruoti. O nesugebėjimas konkuruoti verčia bandyti išgyventi vagystėmis ir apgavystėmis, kaip vokiečių fintech milžinė "Wirecard". Ruošiame daug gėdos ir žalos Lietuvai su tuo V.Vasiliausko fintech burbulu Lietuvoje.

Ko vengti, kad mažiau turėti šansų apsikrėsti?

"Kai kurios ligos, tokios kaip gripas ir raupai, didelė dalis užkrėstų žmonių kiekvienas perduoda patogeną dar keliems. Šių ligonių skaičius linkęs augti stabiliai ir lėtai. „Gripas tikrai aria lėtai“, - teigė Emory universiteto docentė Kristin Nelson.
Tačiau kitos ligos, tokios kaip tymai ir SARS, yra linkusios į staigius židinių pasirodymus, o ligą platina tik keli užkrėsti žmonės.
Epidemiologai užfiksuoja skirtumą tarp lėto plitimo ir staigių paūmėjimų tuo, kas vadinama dispersijos parametru. Tai matuoja, kiek skiriasi vieno žmogaus gebėjimas perduoti patogeną nuo kito.
Jei „Covid-19“ būtų panašus į gripą, galite tikėtis, kad protrūkiai skirtingose ​​vietose bus daugiausia tokio paties dydžio. Tačiau daktaras Kucharskis ir jo kolegos rado platų variantų diapazoną. Jų manymu, geriausias būdas paaiškinti šį modelį buvo tas, kad 10 procentų užkrėstų žmonių buvo atsakingi už 80 procentų naujų infekcijų. Tai reiškė, kad daug žmonių pernešė virusą tik keliems, jei tokių išvis buvo, kitiems.

Atrodo, kad daug koronaviruso infekcijų perduodama per siaurą laiko tarpą, praėjus kelioms dienoms po užsikrėtimo, net prieš pasireiškiant simptomams. Jei tame lange nėra kontaktuojama su daug žmonių, jų daug neužkrečiama.
Ir atrodo, kad tam tikros vietos gali virsti dideliais židiniais. Pvz., prikimštas baras yra pilnas žmonių, garsiai kalbančių. Bet kuris iš jų gali iškvėpti daug virusų, niekada nekostelėdamas. Neturėdami geros ventiliacijos, virusai gali kyboti ore kelias valandas.
Šį mėnesį Japonijoje atliktas tyrimas nustatė koronaviruso atvejų grupes sveikatos priežiūros įstaigose, slaugos namuose, dienos priežiūros centruose, restoranuose, baruose, darbo vietose ir muzikos renginiuose, pavyzdžiui, gyvuose koncertuose ir karaoke vakarėliuose."

O kodėl mes negalime su koronavirusu nedaryti nieko?

Tai populiariausias dabar klausimas Lietuvoje. Įrodinėjant, kad koronavirusas nėra baisesnis už rimtą gripą, Lietuvoje galima gerai uždirbti, parduodant daug koldūnų. Tai kodėl negalime nieko nedaryti?

1. Prieš pirmą karantiną įsitikinome, kad šiuo virusu taip lengva užsikrėsti nuo sveikais atrodančių žmonių, kad gaunasi krūvos sausų žagarų, kibiro benzino ir degančio degtuko situacija. Sudegame visi iškart. Lavonai pūva sugedusiuose fūrų šaldytuvuose. Ligoninėse pasidaro pragaro filialai.

2. Daugybės jaunų medikų mirtys rodo, kad jei leistume viruso dozei staigiai pakilti, išmirtų daug jaunų. Liktų daug našlaičių ir jaunų invalidų.

3. Koronavirusas naikina mūsų imunines ląsteles. Persirgus virusu, ilgalaikis imunitetas atrodo neįmanomas. Todėl tos mus naikinančios viruso dauginimosi bangos kartotųsi tol, kol mūsų tvarka visai pairtų.