Pinigai Amerikos politikoje jau nesuveikia

Bandydami sutrukdyti Amerikos prezidentui Trumpui įvykdyti jo rinkimų programą, globalistai sukėlė melagingą propagandos kompaniją apie tariamus Trumpo aplinkos glaudžius ryšius su rusais ir apie tariamą Trumpo bandymą sutrukdyti šių neegzistuojančių ryšių tyrimui.

Ar veikia šis brangiai kainuojantis paskleisti pasaulyje (net Lietuvoje) melas? Ne. Trumpo pasekėja ką tik laimėjo vietą papildomuose rinkimuose į kongresą. Globalistai surinko iš visos Amerikos 30 mln dolerių - tiek pinigų, kad tai tapo brangiausiais rinkimais į vieną vietą kongrese per visą Amerikos istoriją. Pinigai nesuveikė. Žmonės balsavo už tai, kas jiems naudinga, prieš globalistus. Tai reiškia, kad likusieji Amerikos įstatymų leidėjai toliau supras, kad Trumpas yra pajėgus paveikti rinkėjus, nepaisant didžiulės brangios melagingo šmeižto kompanijos. Tai reiškia, kad antiglobalistinė Trumpo programa toliau yra vykdoma. Lietuvos globalistams bloga naujiena: globalistinio žygio į Rytus nebus. Amerika svarbiausia.

Ar ilgai viešpataus Lietuvoje neoliberalai?

2010 m. Lietuvos Konstitucinis teismas priėmė nutarimą, kuriame šie brangiai apmokami teisėjai drįsta pareikšti, kad „netoleruotinos situacijos, kai valstybės tarnautojų atlyginimai“ būtų sumažinti taip, kad „atliekančio sudėtingą darbą aukšto kvalifikacijos valstybės tarnautojo atlyginimo dydis būtų priartintas prie mažiau sudėtingą darbą dirbančio žemesnės kvalifikacijos valstybės tarnautojo atlyginimo.“ Suprask, žmogau, kad šie išpaikinti teisėjai jų milžiniškas privilegijas yra pasiruošę ginti iki paskutinio kraujo lašo. Dabar Seimas priima vergvaldišką neoliberalų Darbo kodeksą, kuris rodo tokią pat šaltą panieką daugumai Lietuvos gyventojų. Kodėl Lietuvoje taip siaučia savanaudiški neoliberalai? Ar tai tik atsiskyrimo nuo socializmo pasekmė? Tokio paaiškinimo neužtenka. Neoliberalai ne tik primygtinai tikina, kad rinkos yra ekonomiškai efektyvesnės, negu centralizuotas planavimas. Jų nuomone, pati visuomenė galėtų būti pertvarkyta, atsižvelgiant į rinkos įstatymus, nes daugybė savanaudiškai veikiančių asmenų konkuruoja tarpusavyje ir tokiu būdu sukuria optimalius rezultatus visiems.  Praktikoje viskas atrodo ne taip.

Neoliberalizuota ekonomika, kuri nuo devintojo dešimtmečio pradžios atėjo į valdžią, tokiu būdu praturtina mažumą, kai tuo tarpu gyventojų dauguma jaučiasi atsilikusi tiek, kad nebegali normaliai išgyventi (plačiau aprašoma čia).  Vienas tyrimas rodo, kad šiuo metu vidutiniam darbuotojui reikia  dirbti net du kartus daugiau valandų per mėnesį, kad užsidirbti mokesčiui už gyvenamosios vietos nuomą viename iš didžiųjų Amerikos miestų, palyginus su 1950-taisiais metais. Na o  sveikatos priežiūros ir aukštojo mokslo išlaidos nuo tų laikų dar žymiau padidėjo. Todėl Amerika, kuri tradiciškai turėjo aukščiausią  mobilumą tarp socialinių sluoksnių, lyginant su bet kuria kita Vakarų šalimi, dabar turi mažiausią mobilumą visame Vakarų pasaulyje (daugiau apie tai - čia). Aiškiai matome, kad neoliberalų laikai pasaulyje praeina.  Amerikoje (Trumpas ir respublikonai) ir Britanijoje (May ir Corbynas) politinis klimatas keičiasi taip, kad mokesčiai ir valstybės reguliavimas priverstų turtinguosius vėl prisiminti jų socialines pareigas. Lietuvos privilegijuoti skuba į išvažiavusį traukinį.

Norite gyventi, kaip Suomijoje?

Apsvarstykime sieną tarp Suomijos ir Rusijos, kur yra stebėtinas skirtumas sunkių autoimuninių sutrikimų (pavyzdžiui, celiakijos ir 1 tipo diabeto) paplitime. Šios ligos tampa pastaraisiais dešimtmečiais grėsmingai paplitusios Suomijoje, bet tokių ligonių dažnis Rusijos pusėje sudaro tik tarp penktadalio ir šeštadalio nuo Suomijos pusės šio tipo ligonių dažnio, nepaisant to, kad Rusijos pusėje arti sienos gyventojai genetiškai yra labai panašūs, nes Rusija Antrojo pasaulinio karo metu užkariavo šią dalį Suomijos teritorijos kartu su visais vietiniais gyventojais.

Kas saugo Rusijos pusės gyventojus nuo jų genetinio paveldėjimo? Arba geriau suformuluojant, kas daro suomius pažeidžiamais?

Suomijos mokslininkai mano, kad tai yra poveikis, atsirandantis dėl tam tikros mikrobų bendruomenės  veiklos - tokios bendruomenės, kuri daugiau primena mūsų visų mažiau higieniško gyvenimo praeityje mikrobų bendruomenę. Juk pusė Rusijos miestų gyventojų vis dar užsiaugina daržoves jų vasarnamiuose, jau nekalbant apie kaimų gyventojus, o dešimt milijonų rusų maitinasi tik tuo, ką užsiaugina patys. Toks artimas kontaktas su laukine gamta ir apsaugo nuo daugybės autoimuninių ligų atvejų atsiradimo Rusijoje (daugiau apie tai - čia).

Perimant suomių gyvenimo būdą, mums vertėtų jį pakeisti, išvengiant tos suomiškų ligų epidemijos. Išsaugokime lietuviškus vasarnamius, daržus, sodus, kaimo sodybas. Išsaugokime tautinį paveldą žemdirbystėje. Tai juk yra sveikos tautos pagrindas ne vien tik moraliniu požiūriu. Vienos tik saunos vasarnamyje neužtenka.

Sako, kad Lietuvos verslo tikslas geras - užsidirbti

Užsidirbti kokia kaina? Paperkant valdžią ir naikinant gimtąją šalį?

Ateina laikas atsisveikinti su kasininkėmis ir kitais parduotuvių darbuotojais

Net mokant šiems žmonėms minimumą, galima daug sutaupyti, jei pakeisti šiuos žmones jau egzistuojančiomis technologijomis. Tai buvo blogos darbo vietos, be abejonės. Bet Lietuvoje nėra geresnių darbo vietų šiems žmonėms. Lieka emigracija.

Konkurencija energijos rinkoje

Jau trys metai baigiasi, o vis dar vyksta Saudo Arabijos ir Rusijos bandymas žemomis energijos kainomis išspausti Amerikos nuolatinio gręžimo reikalaujančią ir todėl brangesnę skalūnų technologiją iš rinkos. Negalima pasakyti, kad tas bandymas visai nevykęs. Bankrutavo mažiausiai 123 Amerikos skalūnų kompanijos, Exxon Mobil ir Chevronas sėdi giliai skolose. Daugiau nei 150 tūkstančių skalūnininkų prarado darbus. 

Amerikiečiai šaunuoliai, greitai ieško išeities. Amerikos senatoriai naudojasi rusų programišių sugebėjimu išviešinti kompromituojančius Hillary Clinton kompanijos elektroninius laiškus praeitos prezidentinės rinkimų kompanijos metu ir siūlo naujas sankcijas Rusijai. Realiai šios sankcijos būtų nukreiptos prieš tas Vokietijos bei Austrijos kompanijas, kurios dalyvauja pigių Rusijos dujų eksporte į Vokietiją. Taip būtų atvertas kelias brangesnių Amerikos suskystintų skalūninių dujų eksportui į Vokietiją. Bet Europos Sąjunga irgi yra galinga ekonomika ir kritika Amerikos senatoriams apie tų senatorių stumiamą tokį didelį prekybos laisvės suvaržymą, išsakyta Vokietijos užsienio reikalų ministro Sigmaro Gabrielio lūpomis bei paremta Vokietijos kanclerės Merkel, kitų Europos valstybių vadovų bei stambaus Europos verslo atstovų pasisakymais, yra svarbi. Žodžiu, kova energijos rinkose tęsiasi, įtraukdama vis naujus kovotojus.

Kuo Lietuvos mokslininkai skiriasi nuo mano pažįstamo docento?

Tas docentas metė mokslus ir užsiėmė prekyba reikmenimis butų remontui. Lietuvos mokslinnkai irgi metė mokslus. Skirtumas tas, kad tas docentas, nors ir paniekinęs savo pašaukimą, bet žmonių neapgaudinėja, orientuojasi buto remonto problemose, parduoda tikras prekes tam darbui.

O Lietuvos mokslininkai, dirbantys universitetuose, gavę kyšininkų Kubiliaus ir Steponavičiaus valdymo metu įvestus studentų krepšelius, pradėjo tuos studentus be gailesčio melžti. Tūkstančiais (neįtikėtina, tūkstančiais) kuriamos niekuo geru nepasižyminčios studijų programos, varomos reklaminės kompanijos, kad tik studentų pinigus išvilioti, nieko rimto tiems studentams neduodant. Patys mokslininkai laksto po daugelį universitetų, visur gauna atlyginimus.  O juk universitete mokyti turi tie žmonės, kurie atlieka rimtus mokslinius tyrimus, todėl gali paruošti rimtam darbui ir dideliems pokyčiams visuomenėje ateityje. Jokio tokio rimto mokslo mūsų mokslininkai nebedaro, nes tam tiesiog nelieka laiko. Taigi, šių dienų lietuviškas universitetinis išsilavinimas yra gryna apgavystė (plačiau apie tai rašoma čia).

Tai pamoka visiems mums, dirbantiems profesinį darbą. Jeigu nuleisime reikalavimų mums kortelę, pradėsime lupti pinigus už nieką, nes, girdi, kyšininkas Steponavičius mums leido, tai anksčiau ar vėliau žmonės susigaudys ir liksime prie suskilusios geldos. Mūsų mokslininkų elgesys yra svarbi priežastis, dėl kurios jaunimas emigruoja, ir Lietuvoje pradeda trūkti studentų, o verslui - kvalifikuotos darbo jėgos ir vartotojų.Tas pats, ar klausti santechnikų, dirbančių universitetuose, ar klausti Lietuvos mokslininkų nuomonės apie universitetų darbo organizavimą - juk ir tie, ir kiti nėra tikri mokslininkai.