ES priima sprendimą dėl žemės ūkio reformos ir nori paspartinti perėjimą prie klimato neutralumo. Bet taip neišeis

 "Bendra Europos žemės ūkio politika nuo pat jos atsiradimo buvo įsimintinų žodžių šaltinis. Pieno jūra, sviesto kalnas, kiaulienos kalnas pasako apie keistą perprodukciją, kurią sukėlė Briuselio kainų garantijos. Už ką tik gimusių veršelių žudymą atlyginama. Nuo veršelių žudymo veda tiesi linija į gaidžiukų smulkinimą, kuris nefinansuojamas ES, bet atitinka žemės ūkio, kuris su gyvūnais elgiasi, kaip su prekėmis, naikina aplinką ir šildo klimatą, įvaizdį – kasmet subsidijuojamas maždaug 50 milijardų eurų, o tai didžiausias biudžeto punktas ES. 

 

    Daugelis ūkininkų mano, kad buvo įvertinti neteisingai ir tame yra šiek tiek tiesos. Septyniuose milijonuose ūkių, išsibarsčiusių 27 ES šalyse, gyvenimo būdas labai skiriasi. O sistema, kurioje šie žmonės veikia, visada yra politinės kontrolės rezultatas. 

 

Šiuo metu žemės ūkyje vyksta sunkiausios transformacijos link klimato neutralumo. Kadangi kryptis buvo pakeista per vėlai, o laikas yra esminis dalykas, pokyčiai stumia abi puses prie perteklinių reikalavimų ribos – žemės ūkį ir politiką.

 

    Reforma per daug nereikalauja

 

    Šį antradienį Europos Parlamentas priims naujas finansavimo gaires iki 2027 m. Po alinančios kovos, dvejus metus per vėlai, valstybės, Komisija ir pagrindiniai parlamentarai birželį susitarė dėl reformos, kuri suskaldo net partijų šeimas. Dauguma socialdemokratų balsuos už, Vokietijos socialdemokratai – prieš. 

 

Juos visus sieja žinojimas: ES įgyvendindama šią reformą beveik nedaro pažangos kelyje į savo užsibrėžtus klimato kaitos tikslus; tam ji per daug nereikli.

 

    Didžioji dauguma ES pinigų žemės ūkiui ir toliau teka tiesioginių išmokų forma: kuo didesnis dirbamas plotas, tuo daugiau pinigų gauna ūkiai. Tai sustiprina žemės ūkio industrializacijos tendenciją.

 

 Bent jau tiesioginės išmokos vis labiau siejamos su ekologiniais reikalavimais. Nuo 2023 m. ketvirtadalis šios sumos bus susieta su klimato, rūšių ir dirvožemio apsaugos priemonėmis. Nacionalinės vyriausybės, derindamos su ES Komisija, tiksliai nustato, kurias iš jų, dar prieš ūkininkams apsisprendžiant, ar jiems verta dalyvauti programoje. Ką visa tai duoda? Tikrai daug neapibrėžtumo, daug biurokratijos – ir žinojimas, kad netrukus užgrius nauja reguliavimo banga.

 

    Vizija žemdirbiams kelia egzistencinę baimę

 

    Strateginiame dokumente ES ką tik parengė klimatui nekenksmingo, tvaraus, su žeme susijusio žemės ūkio viziją, kuria siekiama nustatyti standartus visame pasaulyje, tačiau keliančią ūkininkų egzistavimo baimę. 

 

Ketvirtadalį naudingo ploto ketinama įdirbti ekologiniu ūkininkavimu, pesticidų – naudoti 50 procentų mažiau, cheminių trąšų – 20 procentų mažiau. Visa tai iki 2030 m. – tai vienintelis būdas ES įgyvendinti savo žaliąjį kursą. Ši vizija dabar turi būti po gabalo įvedama į Briuselio teisėkūros mašiną. Patirtis parodė, kad tai, kas iš to išeina, toli gražu nėra vizija, ypač žemės ūkio politikos srityje."

 

Lietuvos ūkininkai, nualinę Lietuvos dirvožemį, industriniu metodu augindami javų monokultūrą eksportui, tokių politikos pokyčių neišgyvens.