„Nors garlaiviai ir toliau pučia į dangų suodžių debesis
daugelyje Vokietijos vidaus vandenų, elektriniai keltai Norvegijoje naudojami
jau kurį laiką: „The Future of the Fjords“ buvo vienas pirmųjų keleivinių laivų
2018 m. su dideliu akumuliatoriumi. 1,8 megavatvalandžių (MWh) populiarus
anglies pluošto katamaranas, galintis gabenti iki 400 keleivių, turės du seserinius
laivus, kurie taip pat plauks siaurame Nærøyfjord.
Specialus megavatų įkrovimo sprendimas leidžia beveik tyliai
sklandyti fjordais. Kelionė laivu iš Flåmo į Gudvangeną trunka apie dvi
valandas, o E spindulys nėra daug didesnis. Nors jų akumuliatoriaus talpa yra
apie 40 kartų didesnė, nei įprasto elektromobilio, katamaranai nuplaukia tik
apie 30 jūrmylių (56 kilometrus). Gudvangeno uoste buvo pastatytas
plaukiojantis „PowerDock“, kad po 20 minučių jie vėl būtų paruošti naudojimui.
2,4 MWh tarpinė saugykla yra nuolat aprūpinama žaliąja elektra, neperkraunant
vietinio tinklo.
Sprendimas panašus į planuojamus megavatų įkroviklius
sunkvežimiams greitkeliuose, o laivo variklių galia apytiksliai prilygsta po
450 kW (tačiau keltuose naudojami du tokie varikliai). Tačiau su didesniais
laivais ir kroviniais akumuliatorių laikymo sistemos greitai pasiekia savo
ribas.
„Tipiniam konteineriniam laivui reikia 10 000 Tesla S85 baterijų
energijos“, – teigiama Tarptautinių laivybos rūmų (ICS) tyrime, - „kasdien“.
Pasak ICS, energijos, kurios reikia vidutiniam
konteineriniam laivui, pakaktų 50 000 namų aprūpinti elektra ir šiluma. Jei
visi 50 000 okeaninių laivų visame pasaulyje būtų konvertuojami į klimatui
neutralius energijos šaltinius, tokius, kaip amoniakas (kaip skysta vandenilio
bazė), pagal ICS kasmet reikėtų 750 gigavatų atsinaujinančios energijos –
daugiau, nei trečdalio šiandien visame pasaulyje pagaminamo kiekio. „Žaliojo“
kuro reikia ir oro eismui, kuris turi didesnę problemą dėl didelių gabaritų
energijos kaupimo įrenginių – taip pat sukelia du procentus pasaulinių
šiltnamio efektą sukeliančių dujų.
Daugiau nei 50 šalių miestai nori išbandyti naujoviškus
skrydžio keltus
Tiek aviacijoje, tiek laivyboje transportavimo pokytis
dažniausiai apsiriboja vietiniais bandomaisiais projektais. Fraunhoferio
instituto IGP vadovaujamas mokslinių tyrimų projektas dabar siekia „perkelti
miesto eismą iš gatvės į vandenį“. Kartu su 14 projekto partnerių, daugiausia
iš variklių ir valčių statybos sektoriaus, bus skatinami netaršūs miesto
judumo vandenyje sprendimai. "Didėjanti urbanizacija ir individualus
eismas lemia perpildytas miesto gatves. Norime atremti šią tendenciją
integruodami vandens kelius", - aiškina Janas Senderis iš Fraunhofer IGP.
Siekiant sumažinti teršalų ir triukšmo emisiją, reikėtų išbandyti ne tik
elektrines pavaras, bet ir modernias lengvas konstrukcijas bei sparnų
sprendimus (foiling), mažinančius plaukimo pasipriešinimą.
Švedijos elektroninio laivo pradininkui „Candela“ jau
pasisekė su jo sparnų technologija. Kitų metų viduryje atitinkamas vandens taksi
turėtų pradėti kursuoti keltu esančiame salyne prie Stokholmo. Šiandien keltų
bendrovės naudoja apie 60 dyzelinių katerių, kad pagal grafiką į miestą ir
salas nugabentų iki 60 keleivių ir turistų. Tačiau aplinkosaugos problemos
tokios pat, kaip ir visuose dyzeliniuose laivuose – kateriai triukšmingi ir
dvokia, jau nekalbant apie dideles energijos sąnaudas.
Išeitis galėtų būti vadinamieji povandeniniai sparnai, kurie
ženkliai sumažina vandens pasipriešinimą ir žymiai padidina plaukimo greitį: nuo
maždaug 18 mazgų (30 km/h) korpusas iškeliamas iš vandens ir slysta ant sparnų,
kurie lieka negiliai po paviršiumi. Gamintojo teigimu, tai sumažina energijos
sąnaudas daugiau, nei 90 procentų, palyginti su įprastomis motorinėmis valtimis."
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą