Keltai ant sparnų

„Nors garlaiviai ir toliau pučia į dangų suodžių debesis daugelyje Vokietijos vidaus vandenų, elektriniai keltai Norvegijoje naudojami jau kurį laiką: „The Future of the Fjords“ buvo vienas pirmųjų keleivinių laivų 2018 m. su dideliu akumuliatoriumi. 1,8 megavatvalandžių (MWh) populiarus anglies pluošto katamaranas, galintis gabenti iki 400 keleivių, turės du seserinius laivus, kurie taip pat plauks siaurame Nærøyfjord.

 

Specialus megavatų įkrovimo sprendimas leidžia beveik tyliai sklandyti fjordais. Kelionė laivu iš Flåmo į Gudvangeną trunka apie dvi valandas, o E spindulys nėra daug didesnis. Nors jų akumuliatoriaus talpa yra apie 40 kartų didesnė, nei įprasto elektromobilio, katamaranai nuplaukia tik apie 30 jūrmylių (56 kilometrus). Gudvangeno uoste buvo pastatytas plaukiojantis „PowerDock“, kad po 20 minučių jie vėl būtų paruošti naudojimui. 2,4 MWh tarpinė saugykla yra nuolat aprūpinama žaliąja elektra, neperkraunant vietinio tinklo.

 

Sprendimas panašus į planuojamus megavatų įkroviklius sunkvežimiams greitkeliuose, o laivo variklių galia apytiksliai prilygsta po 450 kW (tačiau keltuose naudojami du tokie varikliai). Tačiau su didesniais laivais ir kroviniais akumuliatorių laikymo sistemos greitai pasiekia savo ribas. 

 

„Tipiniam konteineriniam laivui reikia 10 000 Tesla S85 baterijų energijos“, – teigiama Tarptautinių laivybos rūmų (ICS) tyrime, - „kasdien“.

 

Pasak ICS, energijos, kurios reikia vidutiniam konteineriniam laivui, pakaktų 50 000 namų aprūpinti elektra ir šiluma. Jei visi 50 000 okeaninių laivų visame pasaulyje būtų konvertuojami į klimatui neutralius energijos šaltinius, tokius, kaip amoniakas (kaip skysta vandenilio bazė), pagal ICS kasmet reikėtų 750 gigavatų atsinaujinančios energijos – daugiau, nei trečdalio šiandien visame pasaulyje pagaminamo kiekio. „Žaliojo“ kuro reikia ir oro eismui, kuris turi didesnę problemą dėl didelių gabaritų energijos kaupimo įrenginių – taip pat sukelia du procentus pasaulinių šiltnamio efektą sukeliančių dujų.

 

Daugiau nei 50 šalių miestai nori išbandyti naujoviškus skrydžio keltus

 

Tiek aviacijoje, tiek laivyboje transportavimo pokytis dažniausiai apsiriboja vietiniais bandomaisiais projektais. Fraunhoferio instituto IGP vadovaujamas mokslinių tyrimų projektas dabar siekia „perkelti miesto eismą iš gatvės į vandenį“. Kartu su 14 projekto partnerių, daugiausia iš variklių ir valčių statybos sektoriaus, bus skatinami netaršūs miesto judumo vandenyje sprendimai. "Didėjanti urbanizacija ir individualus eismas lemia perpildytas miesto gatves. Norime atremti šią tendenciją integruodami vandens kelius", - aiškina Janas Senderis iš Fraunhofer IGP. 

 

Siekiant sumažinti teršalų ir triukšmo emisiją, reikėtų išbandyti ne tik elektrines pavaras, bet ir modernias lengvas konstrukcijas bei sparnų sprendimus (foiling), mažinančius plaukimo pasipriešinimą.

 

Švedijos elektroninio laivo pradininkui „Candela“ jau pasisekė su jo sparnų technologija. Kitų metų viduryje atitinkamas vandens taksi turėtų pradėti kursuoti keltu esančiame salyne prie Stokholmo. Šiandien keltų bendrovės naudoja apie 60 dyzelinių katerių, kad pagal grafiką į miestą ir salas nugabentų iki 60 keleivių ir turistų. Tačiau aplinkosaugos problemos tokios pat, kaip ir visuose dyzeliniuose laivuose – kateriai triukšmingi ir dvokia, jau nekalbant apie dideles energijos sąnaudas.

 

Išeitis galėtų būti vadinamieji povandeniniai sparnai, kurie ženkliai sumažina vandens pasipriešinimą ir žymiai padidina plaukimo greitį: nuo maždaug 18 mazgų (30 km/h) korpusas iškeliamas iš vandens ir slysta ant sparnų, kurie lieka negiliai po paviršiumi. Gamintojo teigimu, tai sumažina energijos sąnaudas daugiau, nei 90 procentų, palyginti su įprastomis motorinėmis valtimis."