„Pasaulio ekonomikoje slypi toksiškas rizikos derinys
TIK prieš METUS pasaulio ekonomistai šventė greitą recesijos atsigavimą. Dabar jie nerimauja, kad gali grėsti kitas nuosmukis. Amerikoje Federalinis rezervų bankas ruošiasi kovoti su didele infliacija smarkiai didindamas palūkanų normas ir mažindamas savo balansą. Europoje brangi energija kankina energijos vartotojus, o gamyklų eksploatavimas tampa brangesnis. O Kinijoje dėl koronaviruso omikron atmainos protrūkio valdžios institucijos įvedė griežčiausius karantinus nuo pandemijos pradžios.
Tai niūrus pasaulio augimo derinys, o perspektyvos tamsėja. Kai kurios ekonomikos netgi gali patirti nuosmukį, nors ir skirtingu metu, priklausomai nuo kliūčių, su kuriomis jos susiduria.
JAV ekonomika perkaista. Metinis vartotojų kainų infliacijos tempas yra 7,9%, o valandinis atlyginimas 5,6% didesnis, nei prieš metus. Amerikoje laisvų darbo vietų yra beveik dvigubai daugiau, nei bedarbių – tai didžiausias santykis per 70 metų. 2021 m. centriniai bankininkai tikėjosi, kad amerikiečiai, palikę darbo jėgą po pandemijos, grįš ir padės atvėsinti darbo rinką. Per pastaruosius šešis mėnesius į jų maldas buvo atsakyta: grįžo daugiau, nei pusė dingusių geriausio darbingo amžiaus darbuotojų. Vis dėlto atlyginimų augimas vis tiek padidėjo, galbūt dėl to, kad darbuotojai smarkiai derasi, nes kylančios kainos mažina gyvenimo lygį.
Fed turi atvėsinti ir atlyginimų, ir kainų augimą, kad pasiektų 2% infliacijos tikslą. Tikimasi, kad trumpalaikės palūkanų normos, kurios metus pradėjo žemiau 0,25%, iki gruodžio mėnesio viršys 2,5%, o 2023 m. ir toliau didins normas virš 3%. Šią savaitę centrinis bankas laikėsi plano sumažinti savo 8,5 trn dolerių obligacijų pluoštą, pradedant gegužę, daug spartesniais tempais nei per pastarąjį „kiekybinio griežtinimo“ laikotarpį.
Piniginių stabdžių paspaudimas, nors ir būtinas, kelia pavojų augimui. Istorija rodo, kad FED sunku atvėsinti darbo rinką, galiausiai nepatraukus ekonomikos į nuosmukį. Nuo 1945 m. ji „švelniai nusileido“ tik tris kartus. Ir niekada to nepadarė, kai kovojo su didele infliacija. Investuotojai į obligacijas lažinasi, kad po dvejų metų Fed vėl turės mažinti palūkanų normas, nes ekonomika silpnėja. Atsižvelgiant į istoriją, per ateinančius dvejus metus tikėtinas nuosmukis.
Europa taip pat turi infliacijos problemą, tačiau ją kol kas labiau lemia brangi importuojama energija ir maistas, o ne perkaitimas. Rusijos operacija, kad apginti Donbasą, ir JAV pramuštos Vakarų sankcijos kelia grėsmę žemyno energijos tiekimui. Dujų kainos ateinančią žiemą yra penkis kartus didesnės, nei Amerikoje, o išlaidos buitinei energijai beveik du kartus viršija BVP dalį (iš dalies dėl to, kad Europa skurdesnė). Kylant energijos kainoms, sumažėjo vartotojų pasitikėjimas. Įmonėms taip pat sunku: vasario mėnesį Prancūzijos pramonės gamyba sumažėjo.
Euro zonos ekonomika greičiausiai vis tiek augs 2022 m. Bet augimas atrodo trapus. Jei Europa nustos importuoti rusiškas dujas – ar dėl to, kad ji nuspręs, ar Kremlius nuspręs nutraukti tiekimą – išaugs recesijos pavojus.
Kinijos omikron protrūkio grėsmė pasauliniam augimui yra pati didžiausia ir tiesioginė. Balandžio 6 d. Kinija pranešė apie daugiau nei 20 000 naujų viruso atvejų. Kadangi vyriausybė yra įsipareigojusi panaikinti COVID-19, Šanchajaus ir kitų didžiųjų miestų, kuriuose yra protrūkių, gyventojai yra karantine. „Goldman Sachs“ duomenimis, jei praeityje buvę karantino ir BVP santykiai išliks, Kinijos realiuoju laiku pagaminama produkcija bus 7,1% mažesnė, nei pasaulyje, kuriame nėra jokių apribojimų. Karantinas taip pat sutrikdys pasaulinę prekybą, kuri vis dar kovoja su pagiriomis nuo ankstesnės pandemijos. Šanchajus yra naujausias pasaulinis uostas, kuriame šimtai laivų grįžta atgal į atvirą jūrą, laukiantys, kol bus pakrauti arba iškrauti.
Kinijos prezidentas Xi Jinpingas paragino pareigūnus sumažinti savo apribojimų išlaidas. Tačiau jei ji atsidarys per anksti, žemyninėje Kinijoje kils tokia infekcijų ir mirčių banga, kokia neseniai apėmė Honkongą. Tai išgąsdintų vartotojus ir savaime taptų ekonominio žlugimo priežastimi. Kol Kinija nepaskiepys pakankamai savo pagyvenusių žmonių, naudodama veiksmingiausius dūrius, karantinai bus ilgalaikė jos ekonomikos ypatybė ir pasaulinio nepastovumo šaltinis.
Dėl daugelio pasaulio ekonomikos bėdų kalti vien tik politikos formuotojai. Fed darbas turėtų būti atimti puodą, vakarėliui vykstant; vietoj to jis pirmininkavo sprogimui. Europos vyriausybės leido žemynui tapti priklausomam nuo Rusijos gamtinių dujų. O Kinijos sunkumai slopinant „omikron“ buvo nuspėjami ir plačiai prognozuojami. Ekonominės bėdos dažnai užklumpa, kaip žaibas iš giedro dangaus. Šiandieninės recesijos baimės buvo galima išvengti.“ [1]
1. "Recession roulette; The world economy." The Economist, 9 Apr. 2022, p. 8(US).
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą