"Paskutiniais kadencijos metais
valdantieji pristatė iš pradžių mokesčių reformą, kuri beveik nepapildo
biudžeto, o vėliau apsiribojo nekilnojamojo turto (NT) mokesčio reforma.
Pastaroji greitai tapo tiek visuomenės, tiek ekspertų pasipiktinimo šaltiniu.
Priešinantis NT reformai prie Seimo surengtas didžiausias šiais metais piliečių
protestas, o galiausiai dėl mokesčio susipyko patys valdantieji.
„Pasitikėjimas
savivalda“
Sunku ką konkretaus pasakyti apie
siūlomą NT mokesčio tvarką, nes pagrindinis reformos bruožas – abstraktumas.
Valdantieji tai pristatė kaip „pasitikėjimą savivalda“. Pasitikėjimas
pasireiškia savivaldybių teise pačioms nustatyti NT mokestį labai plačiose
įstatymo numatytose žirklėse – nuo 0,05 iki 4 procentų tarifo. Vienintelis
apribojimas – mokestis taikomas nuo NT vertės, viršijančios pusantros būsto
kainos medianos toje savivaldybėje (tarkime, Vilniuje nuo 90 tūkstančių eurų,
kitur mažiau). Natūralu, kad TS-LKD atstovaujantis Vilniaus meras dėkojo už
tokį pasitikėjimą. Dar daugiau. Kaip matyti iš viešai prieinamų šaltinių,
savivaldybių asociacija labai prašė Vyriausybės tokio „pasitikėjimo savivalda“,
kad galėtų nustatinėti, kokius nori NT mokesčio tarifus. Tai patogu abiem:
savivaldybės turi laisvę veikti, o nacionalinė valdžia nusiplauna rankas, jeigu
tarifai kur nustatomi per dideli. „Čia juk nusprendėm ne mes, čia savivalda.“
Liepė
Europos Sąjunga?
Savotiškais etapais išaiškėjo, kad
NT mokesčio reforma „stumiama“, nes to reikalauja Europos Komisija (EK), kitaip
įšaldysianti Europos Sąjungos (ES) struktūrinės paramos milijonus. Iš pradžių
tai nuskambėjo kaip tarsi nepatogi paslaptis, netrukus jau buvo pateikiama kaip
reformos pateisinimas. Juk jeigu ES reikalauja ir to nepadarę prarasime
pinigus, tai daryti reikia? Nereikia. Kaip paaiškino Europos komisaras
Virginijus Sinkevičius, EK nereikalavo jokios konkrečios mokesčių reformos, o
tik išsakė principą, kad NT mokesčio taikymą reikėtų išplėsti, nes Lietuva per
didelę dalį mokesčių surenka iš didelio (kadaise „laikinai“ pakelto ir amžiams likusio)
pridėtinės vertės mokesčio (PVM). Nesunku suprasti, kad PVM yra regresyvus
mokestis, santykinai labiausiai slegiantis mažiausiai uždirbančius gyventojus –
mažiausiai uždirbantis asmuo moka tiek pat PVM, kiek ir daugiausia. EK ragina
vietoje didesnio PVM plačiau taikyti turto mokesčius, pirmiausia NT. Tai ne tas
pats, kas padiktuoti reformos modelį.
NT
mokesčio modeliai
Visos išsivysčiusios šalys, visos ES
narės, taip pat ir Lietuva, taiko NT mokestį. Tačiau jo dydis ir skaičiavimo
modeliai labai skiriasi. Europos modelių įvairovę taikliai apibendrino kolega
Ramūnas Aušrotas tekste „Modernusis feodalizmas“:
„Vienos šalys (pvz. Vokietija,
Belgija, Airija) NT skaičiuoja tik nuo viso turto vertės, o ne atskirų NT
objektų vertės, t. y. taiko vadinamąjį visumine NT verte grįstą NT
apmokestinimo modelį. Esant tokiam modeliui, NT apmokestinamas nuo tam tikros
viso NT vertės, taigi, vieną ar kelis nedidelės vertės NT objektus turintys
asmenys mokesčio nemoka ar moka palyginti nedidelį NT mokestį. Tokiu atveju tai
yra prabangos mokestis, kurį moka turtingiausieji. Toks modelis šiuo metu
egzistuoja Lietuvoje.
Dauguma Europos šalių apmokestina
kiekvieną NT objektą, kitaip tariant, taiko visuotinį NT mokestį. Socialinio
teisingumo užtikrinimui taikomos įvairios strategijos. Kai kurios valstybės
nustato mokesčio lubas (pvz. Švedija), kitos valstybės kiekvieną NT objektą
apmokestina nuo tam tikros vertės, t. y taiko apmokestinimo grindis (pvz.
Norvegija). Dar kitos taiko įvairias išimtis, pvz. Italijoje nėra apmokestinamas
pirmasis gyvenamasis būstas. <...>
Šio modelio taikymą Rytų Europoje
padiktavo praktinė būtinybė. Istorinės aplinkybės (buvimas sovietiniame
lageryje, kai didžioji NT dalis buvo valstybinė, po to vykusi masinė NT
privatizacija) lėmė, kad Rytų ir Centrinėje Europoje, palyginti su Vakarų
Europos valstybėmis, susiformavo žymiai didesnis nekilnojamąjį turtą turinčių
gyventojų skaičius. Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacijos (EBPO)
duomenimis, Slovakijoje, Lietuvoje ir Vengrijoje nuosavą būstą turi daugiau
kaip 90 proc. namų ūkių, Lenkijoje daugiau kaip 80 proc. namų ūkių, Latvijoje,
Estijoje, Čekijoje – 75–80 proc. gyventojų.“
Tokioje situacijoje visuotinio NT
mokesčio taikymas pagal NT vertę tampa itin problemiškas, nes jį įvedus yra
apmokestinama daug NT turtą valdančių, bet nebūtinai didesnes pajamas gaunančių
asmenų. Iš esmės mokesčio bazė yra išplečiama vidurinės klasės sąskaita, o tai
gali lemti NT savininkų rato traukimąsi ir didesnę socialinę nelygybę.
Perspėjimas
vidurinei klasei
Čia išryškėja paradoksas. Turto
mokesčiai, tarp jų ir NT mokestis,
atrodo skirti nelygybei mažinti. Apskritai mokesčių bazės plėtimas ir jų
didinimas yra kairiosios politikos postulatai. Tačiau paradoksaliai kai kurių
mokesčių didinimas gali pasiekti absoliučiai su solidarumu nesuderinamus
tikslus. Konkrečiai, per didelis NT mokestis gali atvesti ir logiškai atvestų
prie to, kad dalis jį mokančių gyventojų būtų priversti atsisakyti savo būsto.
Lietuvoje kaip visame regione labai dažna situacija, kai būstas brangus, bet
pajamos nėra didelės. Daugybė šeimų gyvena „nuo algos iki algos“ režimu.
Vilniuje po reformos visiškai realiai prognozuotinas 1 procento mokestis dažnai
šeimai virstų papildomu tūkstančiu eurų mokesčių per metus. Daug tai ar mažai?
Siaura, trapi ir vis nesiformuojanti (nes sąmoningai neformuojama) vidurinė klasė
Lietuvoje, gaunantys didesnį nei vidutinį, bet ne įspūdingą atlyginimą ir
turintys dažniausiai paskolomis įsigytą didelės vertės būstą gyventojai
potencialiai taptų kandidatais jo atsisakyti ir kraustytis į pigesnį – mažesnį
ar nuošalesnėje vietoje. Arba emigracijoje.
„Biudžeto
poreikiai“ ir kita painiava
Valdantieji dievagojosi, kad taip
nebus. Seimo pirmininkė „Žinių radijuje“ sakė, kad NT mokesčio apskritai
nemokės turintys įprastą būstą ir jame gyvenantys asmenys. Jei ir mokės, tai
mažiausius tarifus. Niekuo nepagrįsti teiginiai, reformos projekte to
neparašyta. Finansų ministrė antrina, kad skleidžiamas mitas apie tūkstantinius
NT mokesčius ir tokių tikrai nebus. Na, LRT dar spalį suskaičiavo, kad pagal
reformos projektą tūkstantiniai mokesčiai būtų trijuose didžiausiuose
miestuose, ir tikrai ne vien turtingiausiesiems. Gintis nuo kritikos,
kartojant, kad tai melas ir manipuliacija, kaip tik ir yra melas ir
manipuliacija.
Valdantieji motyvuoja NT mokestį
didesnio biudžeto poreikiu, bet čia pat sau prieštarauja. Lietuvos biudžetas
kasmet auga ir dideliais tempais, banaliai dėl infliacijos. To augimo fone NT
mokestis ir net visa pavasarį pristatyta mokesčių reforma mažai ką pridėtų.
Kadangi naujojo NT mokesčio „žirklės“ (galimų tarifų įvairovė) labai plačios,
sunku prognozuoti, koks jis būtų. Ramindami žmones valdantieji pradėjo kalbėti,
kad būtų taikomi mažiausi galimi tarifai, o didieji būtų taikomi tik apleistam
turtui. Tai niekur neįtvirtinta ir tėra žodžiai. Bet jeigu taip būtų, naujasis
NT mokestis surinktų tiek pat biudžeto lėšų, kaip ir dabartinis. Šiandien jis
taikomas labai mažai visuomenės daliai, tačiau yra gana didelis. Taigi vienu
metu aiškinama, kad NT mokestis reikalingas biudžeto surinkimui, ir žadama jo
rinkti dar mažiau.
Socialinė
inžinerija
Rūsčiau apie NT mokestį ir jo
gelminius padarinius pasisakė profesorius Vytautas Radžvilas: „Tai nėra
paprastas šalies piliečių apiplėšimas. Tai yra socialinė inžinerija, iš
pagrindų keičianti mūsų visuomenės struktūrą ir demografinį veidą. Kryptingai
manipuliuojant NT mokesčio dydžiu lietuviai praranda būstus ir emigruoja. Arba
dirba užsienyje, kad susimokėtų paskolas ir NT mokesčius. NT „vystytojų“
pusvelčiui supirkinėjami prastesni ir pigesni būstai virsta nuomojamais
barakais, kuriuose įkurdinami masiškai į Lietuvą vežama pigi svetimšalių darbo
jėga. Panašiai perimti geri būstai prestižinėse ir patogiausiose vietose
paverčiami viešbučiais ir brangiai parduodami arba nuomojami turtingiems
įnamiams. Vilnius sparčiai panašėja į Londoną, kuriame dėl neįsivaizduojamai išaugusių
būsto kainų paprastiems anglams nebėra vietos.“ Tai nėra neįmanomas scenarijus.
Priešingai, labai daug kur Vakarų didmiesčiuose būtent taip ir nutiko.
Antrame diskusijų dėl NT mokesčio
reformos plane lieka nuomojami būstai. Gana aišku, kad dauguma nuomotojų naują
NT mokestį tiesiog perkeltų į nuomos kainą, taigi ant nuomininkų pečių.
Neturintiems būsto jam sutaupyti ir įsigyti taptų dar sunkiau. Tačiau apskritai
prasminga pakeisti perspektyvą, vertinant NT turėjimą nuomos tikslais.
Protingiausia jį vertinti kaip pensijų fondų alternatyvą. Žmonės investuoja į NT nuomai, tikėdamiesi taip užsitikrinti pasyvias
pajamas senatvei. Tai jų teisė. Nuomos pajamos jau yra apmokestintos, nors
galima ginčytis dėl tų mokesčių dydžio. Čia analitikas Andrius Gudaitis uždavė
taiklų klausimą: „Ar tokia valstybės pozicija, kai investicijas į „pensijų
fondus“ remia, o investicijas į NT apmokestina (baudžia), nereiškia, kad
finansų ministerijai nereikalingi lietuvių pinigai? Į NT investavęs žmogus
pinigus palieka Lietuvoje, o pinigai, investuoti į „pensijų fondus“ (didžiąją,
jei ne visa, dalimi), iškeliauja iš Lietuvos. Tai gal Valstybei geriau skatinti
žmones savo pinigus palikti Lietuvoje?“ Būtent taip ir yra: valstybė skatina ir
remia investicijas į II pakopos fondus, tačiau siekia atgrasyti nuo investavimo
į NT nuomai. Kodėl?
Pataisų
lietus
Kaip reziumuoja DELFI, po svarstymo
Seime priregistruota dešimt NT mokesčio reformos pataisų. Tarp jų yra ir
siūlymas naikinti NT mokestį pirmajam būstui, ir siūlymas mažinti mokesčio
„lubas“ iki 3 procentų, ir siūlymas savivaldybėms viešai skelbti, kokiai
infrastruktūrai panaudojo surinktas lėšas. Taip pat siūloma palikti galioti
dabartinį NT mokestį, tik lėšas rinkti į savivaldybių biudžetus. Visgi
svarbiausia turbūt Mindaugo Lingės ir Gintarės Skaistės protesto dėl NT
mokesčio dieną registruota pataisa, pagal kurią NT, kurio vertė neviršija
savivaldybės medianos, būtų neapmokestinamas, brangesnis NT apmokestinamas
0,05–0,5 proc tarifu, o didesni 0,5–4 proc tarifai būtų taikomi tik apleistam,
neprižiūrimam turtui. Tokia pataisa atitiktų viešas politikų kalbas, tačiau ji
nepriimta ir neatrodo, kad dėl to būtų sutarta. Koalicija pykstasi daugybe
klausimų, Laisvės partija nežada palaikyti projekto ir kol kas prognozuojama,
kad NT mokesčio reforma tiesiog užstrigs.
Ką
daryti?
Pasaulyje šiandien kalbama apie
globalią turto koncentracijos ir vidurinės klasės nykimo tendenciją. Apie tai
ir nauja lietuviškai išleista profesoriau Joelio Kotkinos knyga „Neofeodalizmo
atėjimas“, aiškinanti šio reiškinio mastą, pasekmes ir priežastis.
Neofeodalizmo grėsmės šviesoje turime vertinti ir NT mokestį. Teisingas NT
mokestis turi atitikti kelias pagrindines sąlygas. Jis neturi sukurti
situacijos, kai žmonės dėl jo atsisako savo turėto NT, kraustosi iš būsto ar
atsisako investicijų į nuomą, apskritai rinkoje mažėja būsto įperkamumas.
Egzistuoja globalistinė tendencija, skatinti neturėti būsto ir lanksčiai
nuomotis visą gyvenimą. Būtina tam aktyviai priešintis. Taip pat NT mokestis
neturi sudaryti galimybės savivaldai tikslingai „išbuožinant“ savininkus
atlaisvinti patrauklius sklypus NT vystytojams. Tačiau NT mokestis kaip ir visa
mokestinė sistema turėtų būti nukreiptas į stabilios santuokinės šeimos ir
gimstamumo skatinimą. Apatinė suma, nuo kurios jis mokamas, turėtų priklausyti
nuo būste gyvenančių asmenų skaičiaus. Kuo daugiau vaikų, tuo didesnis (tad
brangesnis) reikalingas būstas, tuo didesnė ir suma, nuo kurios jis apmokestinamas.
Dabar siūloma reforma, priešingai, panaikina net menkiausias paskatas
santuokai, nes siūlo skaičiuoti bendrą sutuoktinių NT vertę (iki šiol
skaičiuojama asmeniškai). Iš kairės-dešinės klišių išsilaisvinusi, į bendrąjį
gėrį orientuota mokestinė sistema turi siekti, kad visuomenėje egzistuotų kuo
daugiau turto savininkų, pirmiausia NT savininkų, galinčių išlaikyti save ir
trokštamo dydžio šeimą. Priešingai, turto koncentracija mažos dalies asmenų ar
ypač investicinių fondų rankose būtų blogiausias galimas rezultatas.
Komentarai:
XXI - Įvedus šį mokestį, į biudžetą nebus surinkta daugiau,
tik turtingesni mokės tada mažiau nei dabar ir ta dalis bus išsskirstyta
visiems kitiems.Reiškia, reforma naudinga turtingiems, kad mažiau mokėtų, o
biudžeto juk nepapildys.
XXI - Jis teisus, kažkam naudinga, kad žmonės pardavinėtų
savo butus.Tada verslas superka ir nuomuoja, arba gerose vietose įkuria
viešbučius.Dėl jaunų šeimų taip pat teisus, niekas neskaičiuoja, kad augini
vaikus.Tik jis nepaminėjo pensininkų, kurie taip pat kažkada augino vaikus, o
dėl NT būtų išguiti iš savo namų, nes per daug užaugino vaikų. Tiesiog valdžiai
reikia Europosa milijonų, ji pažadėjo mokesčių reformą, kadangi niekas nepraėjo
be protesto, nutarė užmesti NT mokestį vargšams, juk už viską moka vargšai."
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą