Pasipūtusio gaidelio kalbėjimas su tuščiomis rankomis: „Dveji metai užkirsti kelią III pasauliniam karui“. Tikrai?

 "Xi Jinpingas įsakė Liaudies išlaisvinimo armijai būti pasirengusiam išvaduoti Taivaną iki 2027 m. Ar jis pradės karo veiksmus, gali priklausyti nuo prezidento Trumpo gynybos sekretoriaus. Jei tai patvirtins Senatas, armijos nacionalinės gvardijos veteranas ir "Fox News" vedėjas Pete'as Hegsethas, p. Trumpo kandidatas, turės susidoroti su atgrasymo žlugimu Europoje ir Artimuosiuose Rytuose, suvaržymais Kapitolijaus kalne, savanorių pritraukimo iššūkiais ir blogėjančia jėgų pusiausvyra Indo-Ramiajame vandenyne Vienintelis būdas skatinti taiką yra pradėti karą ne su Kinija, Rusija ar Iranu, o su Pentagono biurokratija.

 

 Pirmoji užduotis – sutvarkyti JAV karinį jūrų laivyną. Amerikai reikia jūrų pramonės bazės, kuri galėtų atremti Kiniją. Pentagono reikalavimai jūrinio turto statybai apima per daug nekoordinuotų suinteresuotųjų šalių. Pentagonas nustato karo kovos reikalavimus – tokius, kaip raketų skaičius laive – neatsižvelgdamas į tarpusavyje susijusias technines specifikacijas, tokias, kaip to laivo svorio centras. Kai šios techninės specifikacijos nėra glaudžiai susietos su kariniais reikalavimais, dėl neatitikimo gali atsirasti prastų rezultatų arba neplanuotų išlaidų ir laiko. Gynybos departamentas turėtų grįžti prie valdybos modelio, kuris gerai tarnavo kariniam jūrų laivynui iki septintojo dešimtmečio. Karinis jūrų laivynas turėtų vyresniųjų suinteresuotųjų šalių forumą, kurio pirmininkas būtų įgaliotas nuspręsti ir reikalavimus, ir specifikacijas, užtikrinant, kad jie veiktų darniai.

 

 Karinis jūrų laivynas taip pat turėtų sukurti biurą, kurio tikslas – pagreitinti tam tikrų karo kovos technologijų kūrimą ir diegimą, panašų į JAV oro pajėgų ir JAV kosminių pajėgų Greitųjų pajėgumų biurą. Kitas sekretorius turėtų reikalauti lankstesnių procesų, kad bepilotės antžeminės, oro ir povandeninės transporto priemonės būtų tiekiamos greitai ir dideliu mastu. Jis taip pat turi dirbti su Kongresu, kad padėtų laivų statykloms pritraukti ir išlaikyti talentus.

 

 Jūrų pramonės bazės atstatymas taip pat gali padėti išgelbėti „Aukus“ – Australijos, JK ir JAV saugumo partnerystę – kuriai gresia žlugimas. Pagal Aukus susitarimą JAV karinis jūrų laivynas iki 2030-ųjų pradžios ketina parduoti Australijai mažiausiai tris Virdžinijos klasės atakos povandeninius laivus. Kad pasiektų šį tikslą, karinis jūrų laivynas turi pastatyti daugiau, nei šiandien 1,2 korpuso per metus ir sumažinti techninės priežiūros neatliktus darbus, dėl kurių beveik 40% laivyno buvo palikti nuošalyje. Sprendžiant šiuos iššūkius, reikės nuoseklaus finansavimo, kuris bus pasiektas tik tuo atveju, jei gynybos sekretorius išsakys jūrų energijos svarbą ir pateiks nuoseklų laivų statybos planą. Sekretorius gali atgauti „Aukus“ gyvybę, paspartindamas JAV povandeninių laivų dislokavimą Vakarų Australijoje, įkeldamas į JAV laivus daugiau australų jūreivių ir Kanberoje įkūręs karinio jūrų laivyno reaktorių organizaciją.

 

 Sekretorius taip pat turi susidoroti su išsekusiu Vakarų kritinės amunicijos, ypač oro gynybos raketų, arsenalu. Kilus konfliktui su Kinija, kai kurios amunicijos JAV gali pritrūkti per savaitę. Kitas sekretorius turi atstatyti Amerikos arsenalą, pereidamas prie didžiausių ilgo nuotolio priešlaivinių raketų, jungtinės oro ir žemės atskyrimo raketų (išplėstinio nuotolio), pažangių vidutinio nuotolio oro-oras raketų, harpūnų, standartinių gamybos tempų. Jei įmanoma, šios sistemos turėtų būti aprūpintos pažangiomis energetinėmis medžiagomis, kad būtų padidintas jų diapazonas ir naikinamoji galia.

 

 Laivai, povandeniniai laivai ir raketos yra brangūs žaislai. Siekdamas sutaupyti pinigų, kitas sekretorius turi priverstinai sudaryti sutartis už fiksuotą kainą ir priversti privataus sektoriaus rangovus įsigyti produktus ir paslaugas, kurie yra ištirti ir kuriami iš jų, o ne JAV mokesčių mokėtojų lėšų. Gynybos departamento išlaidų plius sutarčių sudarymo modelis sunaikino konkurenciją ir inovacijas, kartu padidindamas išlaidas. Senatorius Johnas McCainas 2016 m. įpareigojo sudaryti fiksuotų kainų komercines sutartis, tačiau Kongresas panaikino šį įgaliojimą po penkerių metų, po jo mirties. Įstatymų leidėjai turėtų ištaisyti šią klaidą, iš naujo sudarydami fiksuotos kainos sutartis ir reikalaudami, kad gynybos sekretorius pasirašytų bet kokią kaina plius sutartį.

 

 Siekdamas atlaisvinti daugiau pinigų, sekretorius gali sumažinti civilinės darbo jėgos, Jungtinio štabo, Gynybos sekretoriaus biuro, generalinio ir vėliavos karininkų korpuso ir įvairovės, teisingumo ir įtraukties biurokratiją. Jis gali parduoti su karu nesusijusį turtą, pavyzdžiui, golfo aikštynus, ir atgaivinti 2015 m. Pentagono tyrimą, kuris nubrėžė būdą, kaip per penkerius metus sutaupyti 125 mlrd. dolerių.

 

 Kongresas gali padėti, užtikrindamas, kad Gynybos departamentas laikytųsi 1994 m. Federalinio įsigijimo supaprastinimo įstatymo. Šiuo statutu, kurį Pentagonas dažnai pažeidžia, siekiama neleisti vyriausybei švaistyti pinigų pajėgumams, kuriuos galima įsigyti iš komercinio sektoriaus, plėtrai. NASA prognozavo, kad raketos „Falcon 9“ sukūrimas būtų kainavęs 4 milijardus dolerių, daug daugiau nei 400 mln. ji kainavo p. Muskui. Todėl logiška, kad laikantis šio įstatymo komercinių lengvatų nuostatos, Gynybos departamentas gali kasmet sutaupyti dešimtis milijardų. Be to, Kongresas gali suteikti Pentagonui teisę panaudoti paskirtas, bet nepanaudotas lėšas, nuo 10 iki 15 milijardų dolerių per metus.

 

 Darant prielaidą, kad Kinija laikosi jos Taivano laiko juostos, kitas sekretorius turi dvejus metus užkirsti kelią Trečiajam pasauliniam karui. Kad tai padarytų, jis turi pastatyti Pentagoną ant karo pagrindo ir atleisti bet kurį biurokratą, negalintį ar nenorintį dirbti karo tempu. Atsakomybės trūkumas Gynybos departamente – po gėdingo Afganistano pasitraukimo, nesugebėjimo užkirsti kelio įvykiams Ukrainoje ir dabartiniam sekretoriui dingus, nepranešus Baltiesiems rūmams – pakirto pasitikėjimą karine vadovybe. Apsiginklavęs drąsia darbotvarke, kitas sekretorius gali atgauti Amerikos žmonių pasitikėjimą ir Amerikos priešų baimę.

 ---

 P. Gallagheris, žurnalo bendradarbis, yra Palantir Technologies gynybos vadovas ir puikus Hadsono instituto bendradarbis. Jis atstovavo Viskonsino aštuntajam Kongreso rajonui (2017–2024 m.) ir buvo Kinijos komunistų partijai Atrinkto komiteto pirmininkas." [1]

Talentų jau seniai nebuvo, nėra ir nebus. Jie visi fintechuose, daro milijardus dolerių ar bent jau to tikisi.

Neturime išrastų priemonių nugalėti didžiąją branduolinę galią. Todėl mūsų yra tuščios drąsios kalbos, kurias vedame su tuščiomis rankomis.

 

1.  Two Years to Prevent World War III. Gallagher, Mike.  Wall Street Journal, Eastern edition; New York, N.Y.. 14 Nov 2024: A.17.  

Cocky Talk of Empty Handed Person: "Two Years to Prevent World War III". Really?

"Xi Jinping has ordered the People's Liberation Army to be ready to seize Taiwan by 2027. Whether he launches an invasion may depend on President Trump's defense secretary. If confirmed by the Senate, Army National Guard veteran and Fox News host Pete Hegseth, Mr. Trump's nominee, will have to confront the collapse of deterrence in Europe and the Middle East, resource constraints on Capitol Hill, recruitment challenges, and a deteriorating balance of power in the Indo-Pacific. The only way to promote peace is to go to war on day one -- not with China, Russia or Iran but with the Pentagon bureaucracy.

The first task is to fix the U.S. Navy. America needs a maritime industrial base that can counter China's. Pentagon requirements for building maritime assets involve too many uncoordinated stakeholders. The Pentagon establishes war-fighting requirements -- such as the number of missiles on a ship -- without regard to interdependent technical specifications such as that ship's center of gravity. When those technical specifications aren't tightly linked to war-fighting requirements, the mismatch can cause underperformance or unplanned costs and time. The Defense Department should return to the board model that served the Navy well until the 1960s. The Navy would have a forum of senior stakeholders with a chairman empowered to decide both requirements and specifications, ensuring that these work in harmony.

The Navy should also create an office focused on expediting the development and deployment of certain war-fighting technologies, similar to the Rapid Capabilities Office at the U.S. Air Force and U.S. Space Force. The next secretary should insist on more flexible processes to deliver unmanned surface, aerial and underwater vehicles with speed and at scale. He must also work with Congress to help shipyards attract and retain talent.

Rebuilding the maritime industrial base can also help save Aukus -- the security partnership between Australia, the U.K. and the U.S. -- which is in danger of stalling. Under the Aukus agreement, the U.S. Navy intends to sell Australia at least three Virginia-class attack submarines by the early 2030s. To realize this goal, the Navy needs to build more than today's 1.2 hulls a year and shrink maintenance backlogs that have sidelined nearly 40% of the fleet. Addressing these challenges will demand consistent funding, which will come only if the defense secretary articulates the importance of sea power and presents a coherent shipbuilding plan. The secretary can get Aukus off life support by accelerating U.S. submarine deployments to western Australia, bringing more Australian sailors onto U.S. boats, and establishing a naval reactors organization in Canberra.

The secretary must also confront the West's depleted arsenal of critical munitions, especially air-defense missiles. In a conflict with China, the U.S. could run out of some munitions within a week. The next secretary must rebuild America's arsenal by moving to maximum production rates of the Long-Range Anti-Ship Missile, Joint Air-to-Surface Standoff Missile (Extended Range), Advanced Medium-Range Air-to-Air Missile, Harpoon, Standard Missile 6 and other munitions. Wherever possible, these systems should be equipped with advanced energetic materials to extend their range and destructive power.

Ships, submarines and missiles are all expensive. To save money, the next secretary must enforce fixed-price contracting and force private-sector contractors to acquire products and services that are researched and developed on their dime, not the U.S. taxpayer's. The Defense Department's cost-plus contracting model has destroyed competition and innovation while exploding costs. Sen. John McCain mandated fixed-price commercial contracts in 2016, but Congress repealed that mandate five years later, after his death. Lawmakers should rectify this mistake by re-establishing fixed-price contracting and requiring the defense secretary to sign off on any cost-plus contract.

To free up more money, the secretary can reduce the civilian workforce, the Joint Staff, the Office of the Secretary of Defense, the general and flag officer corps, and the diversity, equity and inclusion bureaucracy. He can sell non-war-fighting assets such as golf courses and resurrect a 2015 Pentagon study that outlined a path to save $125 billion over five years.

Congress can help by ensuring the Defense Department complies with the Federal Acquisition Streamlining Act of 1994. This statute, which the Pentagon violates frequently, aims to prevent the government from wasting money on developing capabilities that can be purchased from the commercial sector. NASA predicted it would have cost $4 billion to build the Falcon 9 rocket, much more than the $400 million it cost Elon Musk's SpaceX to build it. It stands to reason, then, that by adhering to the law's commercial-preference provision, the Defense Department can save tens of billions annually. Additionally, Congress can give the Pentagon authority to use appropriated but unspent funds of between $10 billion and $15 billion per year.

Assuming China sticks to its Taiwan timeline, the next secretary has two years to prevent World War III. To do so, he must put the Pentagon on a war footing, firing any bureaucrat unable or unwilling to work at a wartime pace. The lack of accountability at the Defense Department -- after the shameful Afghanistan withdrawal, the failure to prevent events in Ukraine, and the current secretary's disappearance without informing the White House -- has undermined confidence in military leadership. Armed with a bold agenda, the next secretary can regain the trust of the American people and the fear of America's enemies.

---

Mr. Gallagher, a Journal contributor, is head of defense for Palantir Technologies and a distinguished fellow at the Hudson Institute. He represented Wisconsin's Eighth Congressional District (2017-24) and was chairman of the Select Committee on the Chinese Communist Party." [1]

  There has been no talent for a long time, there is not now and there will not be in the future. They are all in fintech, making billions of dollars, or at least they hope so.

We don't have means invented to defeat a major nuclear power. Ours are empty brave talks produced by empty-handed. 

1.  Two Years to Prevent World War III. Gallagher, Mike.  Wall Street Journal, Eastern edition; New York, N.Y.. 14 Nov 2024: A.17.   
 

 

Pasauliniai Pietai yra pakankamai stiprūs, kad nuspręstų mūsų gyvenimo kryptį: Lotynų Amerikos prekyboje dominuoja Kinija

 Buvęs JAV prezidentas Klintonas teisus: kvailutė ekonomika nulems mūsų gyvenimą, o ne artilerijos sviedinių kiekis mūsų sandėliuose. Baroną Miunhauzeną artilerijos sviedinys pakėlė aukštai ir nunešė toli. Mums gi neverta apie tai svajoti. Tai nerealu, tai tik sviedinių gamintojų reklama.

 

 „Į pietus nuo JAV sienos Kinija yra kylanti.

 

 Kinijos lyderis Xi Jinping šią savaitę atvyksta į regioną, kuriame Kinija pakeitė JAV, kaip dominuojančią prekybos partnerę daugumai didelių ekonomikų, išskyrus Meksiką ir Kolumbiją. Pekinas pasirašė didžiąją dalį Lotynų Amerikos ir Karibų jūros regiono prie infrastruktūros programos, kuri neapima JAV. Peru Xi atidarys megauostą, kad paspartintų prekybą su Azija.

 

 Kinija yra aistringa ličio pirkėja iš Argentinos, Venesuelos žalios naftos ir Brazilijos geležies rūdos bei sojų pupelių. 286,1 mlrd. su nauju skolinimo modeliu ir mažesne atotrankos reakcija.

 

 Xi lankosi Pietų Amerikoje, kad dalyvautų vadovų susitikimuose, įskaitant Azijos ir Ramiojo vandenyno ekonominio bendradarbiavimo forumą šią savaitę Limoje, Peru, ir 20 šalių viršūnių susitikimą kitą savaitę Rio de Žaneire. Tikėtina, kad abu jie iliustruoja tai, ką kai kurie vadino Kinijos ekonominiu JAV marginalizavimu regione. Nors laukiama ir prezidento Bideno, jo ūgis sumažės po Donaldo Trumpo perrinkimo – Xi aplankė regioną daugiau kartų, nei abu JAV prezidentai.

 

 Nedaugelis laiko Lotynų Ameriką, kaip JAV „kiemą“.

 

 Regiono tautos paprastai džiaugiasi šiltais santykiais su JAV, tačiau Vašingtone jos dažnai laikomos antraeiliu prioritetu. Tuo tarpu Pekino diplomatai ir vadovai aktyviai bendradarbiauja su vietos ir nacionalinėmis vyriausybėmis, beveik nepaisant jų politinių pažiūrų.

 

 „Tai labai apmaudu, nes šiame regione yra viskas, ko, jūsų manymu, norėtų Amerikos įmonės“, – sako Ryanas Bergas, Vašingtono Strateginių ir tarptautinių studijų centro Amerikos programos direktorius.

 

 Be ekonominių ryšių gilinimo, Xi propaguoja valdymo modelį, laužantį JAV vadovaujamą pokario tvarką, kuri, jo nuomone, yra pasenęs kolonializmo reliktas. 

 

Nuolatinis Xi dėmesys regionui „yra simbolinis, o Pasaulinių Pietų šalims reikia to pripažinimo“, – sakė Alvaro Mendezas, Londono ekonomikos ir politikos mokslų mokyklos padalinio, tiriančio Kinijos įtaką, direktorius.

 

 Trumpas, kuris per pirmąją kadenciją daugiausia dėmesio skyrė regionui, kaip nepageidaujamos imigracijos šaltiniui, gali priversti kai kurias jo šalis priimti sunkų pasirinkimą, jei pastūmės jas apriboti ryšius su Kinija.

 

 „Daugelis Lotynų Amerikos gyventojų nerimauja dėl to, kas jų laukia per ateinančius ketverius metus šiuo svarbiu klausimu“, – sakė Michaelas Shifteris, Lotynų Amerikos tyrinėtojas iš Amerikos dialogo politikos grupės Vašingtone.

 

 Tuo tarpu didesni Trumpo tarifai kai kurias tautas gali priartinti prie Pekino.

 

 Kinijos prekyba ir investicijos išaugo maždaug 40 Lotynų Amerikos ir Karibų jūros šalių, kuriose gyvena daugiau, nei 660 milijonų, žmonių nuo Meksikos iki Čilės ir Argentinos, taip pat tokiose salose kaip Jamaika ir Kuba.

 

 Kinijos infrastruktūros statyba, įskaitant uostus, skirtus prekėms gabenti, atspindi, kaip visoje Azijoje ir Afrikoje Xi valdoma Kinija sustiprino savo buvimą statydama tiltus, elektrines ir stadionus. Kinija taip pat turi mažiau skolų išieškotojos įvaizdžio Lotynų Amerikoje, nei kitose besivystančiose pasaulio šalyse, iš dalies dėl to, kad Pekinas sulėtino naujų projektų įsipareigojimus ir pakoregavo kai kurių darbų finansavimą.

 

 Pekino stambumas ne visada yra naudingas. Ar kapitalo ir vartojimo prekių eksportas, be cheminių medžiagų ir mašinų, suteikia Kinijai prekybos perteklių su regionu?

 

 Kinija grumiasi, eksportuodama gaminius, tokius, kaip „Huawei Technologies“ telekomunikacijų įranga ir elektrinės transporto priemonės iš BYD, kuri perėmė apleistą „Ford“ gamyklą Brazilijoje. Kinijos plieno antplūdis neseniai privertė uždaryti didelę Čilės gamyklą.

 

 Kai kurios šalys didina muitus kiniškoms prekėms, o kitos į tradicinius sektorius, pavyzdžiui, žvejybą, gresia dideli Kinijos rinkos dalyviai. Kinijos įvaizdį taip pat suteršė nekokybiškos statybos, pavyzdžiui, hidroelektrinės projektas Ekvadore, ir ribotas dėmesys aplinkai ir vietiniams žmonėms, pavyzdžiui, aplink vario kasyklas Peru.

 

 Kiniją traukia tie patys bruožai, kurie turėtų paskatinti JAV tarptautines įmones trokšti konkuruoti iš esmės demokratiniame regione: gausūs gamtos ištekliai, įskaitant svarbias mineralines medžiagas, žmogiškasis kapitalas, skirtas gaminti tokius produktus, kaip vaistai, didėjanti vartotojų bazė ir teisinė valstybė.

 

 Prekyba padidino Pekino įtaką regione, kuris tradiciškai yra sąjungininkas su JAV, Brazilija neseniai prisijungė prie Kinijos, pateikdama Ukrainos konflikto užbaigimo planą, ir išreiškia savo Globalių Pietų viziją, kad mestų iššūkį tradicijai ir JAV vadovaujamai tvarkai.

 

 Argentina leidžia Kinijai valdyti palydovinę sekimo stotį savo kosmoso programai, kuri yra viena iš augančių beveik karinių ryšių. O Vašingtono priešai regione – Kuba ir Venesuela – laiko Pekiną draugu ir gynėju.

 

 Vašingtonas nerimauja, kad didėjanti Kinijos ekonominė įtaka suteiks Pekinui didelę įtaką Lotynų Amerikos vyriausybėms. JAV Pietų vadovybės vadovė generola Laura Richardson perspėjo dėl Pekino įsiveržimo į regioną. Reaguodami į Kinijos pažangą, Baltieji rūmai siekė sukurti ilgalaikes institucijas besivystančiose šalyse, kad pritrauktų investicijas.

 

 „Ši administracija daug dėmesio skyrė tam, kaip mes stengiamės privataus sektoriaus investicijas perkelti į užsienį, svarbų poveikį, kuris gali turėti aukštus standartus ir užtikrinti, kad sutarčių sąlygos būtų tokios, kad jos prisidėtų prie ilgesnio priimančiosios šalies stabilumo ar ilgalaikio  fiskalinio stabilumo“, – sakė aukšto rango administracijos pareigūnas, pažymėdamas, kad Kinija sulėtino savo įsipareigojimus, kilus priešpriešiniams vėjams ir problemų, susijusių su kai kuriais užsienio projektais.

 

 Pagrindinė Xi dėmesio regionui motyvacija yra demokratiškai valdomos Taivano salos izoliavimas: septynios iš 11 pasaulio valstybių, palaikančių diplomatinius santykius su Taipejumi, yra regione, įskaitant Gvatemalą, Paragvajų ir Haitį. Penkios šalys, kurios, vadovaujant Xi, perėjo pripažinimą į Pekiną, įskaitant Hondūrą ir Panamą, sulaukė daug Kinijos sandorių.

 

 Pekinas sudarė mineralų ir maisto produktų pirkimo sutartis, taip pat sandorius dėl uostų eksploatavimo tokiose vietose, kaip Peru ir prekybos juaniais, kad sustiprintų tiekimo linijas nuo rizikos, kurią vieną dieną Kinijos militarizmas paskatins Vakarų valstybių raginimus paskelbti embargą. Remiantis nauja Rodžio grupės ir Atlanto tarybos ataskaita, pagal tokį scenarijų galima tikėtis, kad Pekinas pasiūlys teigiamų paskatų G-20 šalims, tokioms, kaip Brazilija, kad išsklaidytų tokį atsiejimo spaudimą, su kuriuo Rusija susidūrė po Ukrainos įvykių.

 

 Ne viskas trukdo Pekinui: prieš pat Xi kelionę Brazilija, regis, atmetė savo ketinimus oficialiai prisijungti prie iniciatyvos „Juostas ir kelias“, o tai buvo smūgis programai, kuri, CSIS duomenimis, apima 22 iš 26 Lotynų Amerikos ir Karibų jūros šalių, galinčių dalyvauti.

 

 Šiandien JAV politikos formavimas regiono atžvilgiu yra labai nukreiptas į nelegalią imigraciją ir narkotines medžiagas, o ne į tai, kaip naujesnis jos bendras politinis stabilumas ir augančios vidurinės klasės galėtų būti naudingais Amerikai." [1]

1. World News: Latin American Trade Is Dominated by China. Areddy, James T; Dube, Ryan; Ruiz, Roque.  Wall Street Journal, Eastern edition; New York, N.Y.. 14 Nov 2024: A.8.