„Lilium nėra geras Vokietijos, kaip verslo vietos, problemų su būsimomis pramonės šakomis liudininkas.
Bavarijos startuolis „Lilium“ atsidūrė ant žlugimo slenksčio. Kas atsitiks su elektrinių vertikalaus kilimo orlaivių kūrėjo technologija, neaišku. Piktybė čia netinkama – Vokietijai reikia daug drąsesnių įkūrėjų, tokių, kaip Lilium, net jei ne visos idėjos pasiteisina.
„Lilium“ atvejis sukėlė diskusiją apie tai, kaip Vokietija elgiasi su ateities technologijomis, kurią paskatino „Lilium“ įkūrėjas Danielis Wiegandas, kuris interviu FAZ iš karto paaiškino sprendimą dėl savo įmonės, kaip vietos problemą. Startuolių asociacija kartu su grupe iškilių aukštųjų technologijų įkūrėjų taip pat agitavo už valstybės garantiją „Lilium“. Ši diskusija svarbi. Tačiau Bavarijos kompanija nėra geras liudytojas. Gelbėti Lilium būtų buvęs neteisingas požiūris. Reikia dar kažko.
Tiesa ta, kad atsižvelgiant į struktūrinę krizę daugelyje pagrindinių Vokietijos pramonės šakų – raktažodžis: automobilių pramonėje – Vokietijai būtų gerai, jei į ateitį orientuotuose sektoriuose sukurtų perspektyvesnes įmones: kvantinė kompiuterija, robotika, branduolių sintezė ar kelionės į kosmosą yra tik keletas pavyzdžių. Šie vadinamieji giluminių technologijų sektoriai turi vieną bendrą bruožą: jiems reikalingas puikus mokslinis fundamentalus darbas ir talentingi inžinieriai. Vokietija turi abu. Pastaraisiais metais aplink, į praktiką orientuotus, universitetus, pavyzdžiui, Miuncheno, Acheno ar Darmštato universitetus, susiformavo jaunų, į mokslus orientuotų, įkūrėjų ekosistemos. Gerų idėjų labai sudėtingoms techninėms problemoms spręsti pilna. Ir pradžioje Vokietijoje tokiems giluminių technologijų startuoliams pinigų užtenka per valstybės finansavimą, bet svarbiausia, per privatų rizikos kapitalą. Tai keičiasi tiems startuoliams, kurie yra sėkmingi – todėl jiems reikia didesnių sumų plėtrai. Šioje šalyje vis dar sunku pasiekti finansavimo ratus, viršijančius 100 milijonų eurų.
Lilium iš tikrųjų jau buvo įveikusi šią kliūtį; 1,5 milijardo eurų surinkimas yra greičiau išimtis, nei taisyklė. „Lilium“ nesužlugo, nes privatūs investuotojai iš esmės nebuvo pasiruošę investuoti didelių pinigų sumų. Taip buvo todėl, kad jie tam tikru momentu prarado pasitikėjimą startuoliu. Bet tai kompensuoti mokesčių mokėtojų pinigais – ne valstybės reikalas. Be techninių abejonių, yra ir esminių argumentų prieš valstybės paramą „Lilium“ – jei valstybė gelbsti startuolį iš mokesčių mokėtojų pinigų, durys yra plačiai atvertos tolimesnėms gelbėjimo operacijoms. Kiekvienas, kuris nemano, kad valstybė yra geresnė verslininkė, turėtų tai vertinti skeptiškai. Užuot savavališkai kamščiusi finansines skyles atskirose įmonėse tik tada, kai jos atsiranda, valstybė verčiau turėtų padėti užtikrinti, kad visos perspektyvios giliųjų technologijų įmonės turėtų geresnę prieigą prie privataus kapitalo.
Didžiausias svertas tam yra sutelkti milžiniška Vokietijos draudikų ir bankų investicijų apimtis rizikos kapitalo rinkai. JAV apie 70 procentų rizikos kapitalo gaunama iš pensijų fondų. Vokietijoje ši pensijų fondų masė neegzistuoja dėl einamųjų pensijų sistemos (kaip Sodra Lietuvoje). Tačiau jei Vokietijos draudikai bent nedidelę dalį valdomų milijardų investuotų į startuolius, tai būtų didelis svertas. Federalinės vyriausybės „WIN iniciatyva“ kartu su valstybiniu plėtros banku KfW ir kai kuriais stambiais draudėjais, bankais ir pramonės grupėmis žengia svarbų žingsnį šia kryptimi, tačiau ties tuo ji negali sustoti. Įmonės įsipareigojo iki 2030 metų investuoti dvylika milijardų eurų. Startuolių asociacija ir KfW kasmet inovacijų finansavimui skaičiuoja 30 milijardų eurų. Be to, būtų pageidautina, kad daugiau šeimyninių biurų patys atrastų didelio pajamingumo rizikos kapitalo turto klasę, kaip tai jau daroma Jungtinėse Valstijose.
Žinoma, jokie giluminių technologijų startuoliai JAV ir tikrai Kinijoje neapsieina be valstybės pinigų. Vokietija čia taip pat gali daugiau, bet ne tuo, kad valstybė užkamšytų pasirinktų atskirų įmonių finansavimo spragas. Geras mechanizmas yra Proveržio inovacijų agentūra (SPIND), kuri po tam tikrų pradinių sunkumų dabar atlieka gerą darbą.“ [1]
1. Die Lehren aus dem Fall Lilium. Frankfurter Allgemeine Zeitung; Frankfurt. 30 Oct 2024: 17. Von Maximilian Sachse
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą