Lietuva – našlių šalis: profesorius paaiškino, kodėl čia vyrai ilgai negyvena

 

 „Lietuva – našlių šalis“, – sako gydytoja kardiologė, profesorė Olivija Dobilienė. Remiantis statistika, vyrų gyvenimo trukmė Lietuvoje yra viena trumpiausių Europos Sąjungoje. Jie anksti miršta nuo širdies ir kraujagyslių ligų. Kokia priežastis?

 

 

 

 „Lietuvoje anksti auga darbingo amžiaus gyventojų, ypač vyrų, mirtingumas. 24–34 metų grupėje 100 000 gyventojų miršta 9 vyrai, o 35 metų ir vyresnių grupėje mirtingumas padidėja 5 kartus. Tai rimta problema.

 

 

 

 Lietuva, palyginti su kitomis Europos šalimis, pirmauja pagal didelį vyrų ir moterų gyvenimo trukmės skirtumą bei mažą vyrų gyvenimo trukmę. Todėl galime teigti, kad Lietuva – našlių šalis, moterys gyvena ilgiau, nei vyrai.

 

 

Tačiau turime žinoti, kad tokių mirčių galima išvengti“, – sakė profesorė Olivija Dobilienė.

 

 

 

 Didžiausia rizikos grupė – 35–45 metų vyrai. Profesorės teigimu, vyrai Lietuvoje širdies ir kraujagyslių ligomis suserga gana anksti, daug anksčiau, nei moterys, kurios šiomis ligomis suserga po menopauzės, 65–75 metų amžiaus.

 

 

 

 „Vyrų gyvenimo trukmė Lietuvoje yra viena trumpiausių Europoje.

 

 

Prancūzijoje, Italijoje ir Šveicarijoje vidutinė gyventojų gyvenimo trukmė yra daug didesnė. Norint sumažinti šį skirtumą, reikia keisti žmonių gyvenimo būdą“, – sakė D. Dobilienė.

 

 

 

 Dar liūdniau yra profesorės Jolantos Badarenės atkreipiamas dėmesys: jaunų vyrų širdies ir kraujagyslių ligos dažniausiai prasideda miokardo infarktu arba staigiąja mirtimi.

 

 

 

 „Yra daugybė priežasčių, kodėl vyrai negyvena taip ilgai, kaip moterys. Pirma, lyčių skirtumas. Moteriški hormonai nuo šių ligų saugo iki menopauzės, vėliau, kai jų būna mažiau, šiomis ligomis pradeda sirgti ir moterys, ir rimtai. Moterys labiau rūpinasi savo sveikata, o vyrai pas gydytojus ateina moterų siūlymu“, – sakė ji.

 

 

 

 Pagrindinės priešlaikinės vyrų mirties nuo širdies ir kraujagyslių ligų priežastis įvardijo gydytojas kardiologas profesorius Raimondas Kubilius.

 

 

 

 „Viena iš pagrindinių priežasčių – vyrai nedėmesingai koreguoja širdies ir kraujagyslių ligų rizikos veiksnius bei savo sveikatą. Vyrai rečiau dalyvauja šių ligų prevencijos programose, o 40–60 metų amžiaus žmonės, net ir neturintys nusiskundimų, dalyvauja“, – pabrėžė profesorė.

 

 

 

 Svarbu suprasti, kad dauguma rizikos veiksnių – padidėjęs cholesterolio kiekis, padidėjęs cukraus kiekis, kraujospūdis – jie nesukelia jokių simptomų, todėl tokio žmogaus būklė yra normali. Atrodo, kad nieko blogo nesijaučiu, todėl nėra jokios rizikos. Bet tai netiesa.

 

 

 

 Kubilius sakė, kad vyrai pradeda stebėti jų sveikatą po pirmojo infarkto ar kitos sunkios ligos išsivystymo.

 

 

 

 „Beje, pastebėjome, kad jauni vyrai labiau rūpinasi jų sveikata“, – tęsė jis.

 

 

 

 Pavojingiausias dalykas, anot pašnekovo, yra šių rizikos veiksnių derinys: dislipidemija, rūkymas, kraujospūdis, cukrinis diabetas, mažas fizinis aktyvumas.

 

 

 

 Dėl šių rizikos veiksnių susidaro aterosklerozinės plokštelės, kurios sutrikdo kraujotaką, sukelia širdies priepuolius ir kitas sunkias ligas.

 

 

 

 „Tačiau dažniausiai po pokalbio su išgelbėtais pacientais paaiškėja, kad organizmas davė kažkokius signalus: tai arba padidėjęs kraujospūdis, ir didelis cholesterolio kiekis, rūkymas, širdies ir kraujagyslių ligomis sergantys artimieji, skausmai širdies srityje, po mentėmis, kuriai nebuvo suteikta prasmė“, – kalbėjo Kubilius.

 

 

 

 Norėdami apsisaugoti nuo infarkto, turite skirti laiko prevencijai. Gydytojo teigimu, reikia stebėti cholesterolio kiekį kraujyje, reguliariai matuotis kraujospūdį, teisingai maitintis, būti fiziškai aktyviems ir miegoti bent 6 valandas per parą.“