"Geriausias pasaulinio universitetų
reitingo pozicijas šiais metais užima JAV ir Jungtinės Karalystės aukštosios
mokyklos.
„QS Quacquarelli Symonds“ šią
savaitę paskelbė keturioliktąjį „QS World University Rankings by Subject“
reitingą. Tai yra nepriklausoma, daugiau, kaip 16.000 universitetų programų,
vykdomų 1.500 universitetų 95 šalyse, analizė. Universitetai reitinguojami
pagal 55 studijų kryptis (akademines disciplinas).
JAV universitetai pirmauja pagal 32
dalykus, o Harvardo universitetas yra geriausius rezultatus pasaulyje pasiekusi
institucija, pirmaujanti 19 disciplinų. Toliau seka Masačiusetso technologijos
institutas (MIT), kuris pirmauja 11 disciplinų.
Jungtinės Karalystės institucijos
pirmauja 16 disciplinų. Oksfordo universitetas pirmauja 4, Kembridžo
universitetas, UCL, Karališkasis meno koledžas ir Karališkasis muzikos koledžas
– 2.
Šveicarija pasižymi didžiausiu
programų Nr. 1 skaičiumi (4). Šveicarijos federalinis technologijos institutas
Ciuricho ETH siūlo 3 tokias programas, todėl yra stipriausia institucija
žemyninėje Europoje.
Australijos Melburno ir Sidnėjaus
universitetai turi daugiausiai pasaulyje 100 geriausių (Top 100) studijų
krypčių – 53 ir 52.
Prancūzija 23 disciplinose pateko į
Top 10 pagal išvystytą tarptautinių mokslinių tyrimų tinklą.
Japonija atsigauna po daugiau, nei 5
m. trukusio nuosmukio. Šalis pakilo 26% anksčiau užimtų pozicijų, 21% vietų
krito, o 42% išliko nepakitę – iš viso rezultatai pagerėjo 5%.
Kinija patenka į pirmąjį dešimtuką
pagal aštuonis dalykus. Tsinghua universitetas užima 3 aukščiausias vietas.
„Didėjant pasaulinei infliacijai ir
vykstant visuotiniams rinkimams daugiau, nei 50 šalių, parama aukštajam mokslui
ir tarptautiniam studentų judumui dar niekada nebuvo tokia svarbi, nes tai
skatina inovacijas ir visuomenės pažangą. Atlikta lyginamoji universitetų
analizė pabrėžia įvairovės, mokslinių tyrimų partnerystės, investicijų ir
tarpvalstybinio akademinio ir pramonės bendradarbiavimo svarbą“, – sako Benas
Sowteris, „QS Quacquarelli Symonds“ vyresnysis viceprezidentas.
Indijos užimamų vietų reitinge
skaičius ir bendri rezultatai išaugo atitinkamai 19% ir 17%.
Brazilija yra labiausiai
atstovaujama Lotynų Amerikos šalis apskritai ir patenka į pirmąjį šimtuką.
Meksika turi daugiausiai (4) pozicijų Top 20.
Saudo Arabijos Karaliaus Fahdo
naftos ir naudingųjų iškasenų universitete (KFUPM) siūlomos geriausiai arabų
regione įvertintos Naftos inžinerijos (5 vieta) ir Naudingųjų iškasenų ir
kasybos inžinerijos (8 vieta) programos.
Afrikos lyderis – Keiptauno
universitetas – užima 15 vietą pasaulyje Vystymosi studijų srityje.
Lietuva
– stagnacijoje
Lietuvos universitetai šių metų
pasauliniame reitinge nekilo, o pagal daugumą mokomųjų dalykų ir
nukrito.
Visgi naujausio tyrimo rezultatų šalies aukštosios mokyklos per daug
nesureikšmina – didėjant konkurencijai, tenka matyti ir prastesnius rezultatus.
Vilniaus universitetas biologijos moksluose yra 501 vietoje pasaulyje ir
651-oje vietoje IT moksluose.
„Dalyvaujančių pasauliniuose
reitinguose universitetų skaičius kasmet didėja, todėl auga ir konkurencija.
Tad nenuostabu, kad šių metų praktiškai visų Lietuvos universitetų vertinimai
atskirose srityse yra prastesni, nei pernykščiai“, – naujausius reitingus VŽ
komentuoja prof. dr. Juozas Augutis, Vytauto Didžiojo universiteto (VDU)
rektorius.
Lietuvos aukštosios mokyklos šiais
metais į geriausiųjų sąrašus įtrauktos pagal 17 mokomųjų dalykų (akademinių
disciplinų).
Praėjusiais metais užimtas pozicijas
kitiems užleido ir reitinge krito Vilniaus universitetas (VU), Vytauto Didžiojo
universitetas (VDU), „Vilnius Tech“ ir Kauno technologijos universitetas (KTU).
Iš vietų nepajudėjo Lietuvos muzikos ir teatro akademija (LMTA) ir Mykolo
Riomerio universitetas (MRU).
Tokią Lietuvos universitetų padėtį
pasauliniame reitinge dr. Dainius Žvirdauskas, KTU inžinerijos licėjaus
direktorius ir Lietuvos mokyklų vadovų asociacijos (LMVA) prezidentas, aiškina
išteklių trūkumu.
„Reikėtų galvoti, kaip organizuoti
visą universiteto švietimo veiklą taip, kad atitiktume keliamus rodiklius. Ir,
aišku, dažnai tie rodikliai padaryti tokie, kad juos pasiekti yra sudėtinga.
Šiaip ar taip, tai rodo, kad mes esame tam tikra inovacijų ir mokslo
periferija. Esame maža valstybė, nedidelė populiacija žmonių ir, ko gero, dar
ir išteklius esame ištaškę, nesuorientavę į veiklos rodiklius“, – VŽ svarsto
jis."
Kai Kubilius su Steponavičium įvedė didelį mokestį už mokslą universitetuose ir milžiniškas paskolas studentams iš bankų, sakiau, kad universitetai pavirs, diplomus pardavinėjančiais, kioskais. Taip ir atsitiko.
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą