"PVM – tai pridėtinės vertės mokestis, kuriuo apmokestinamos
tiekiamos prekės ir teikiamos paslaugos. Jeigu paprasčiau – tai yra vartojimo
mokestis, kurį moka kiekvienas gamybos ir prekybos grandinėje dalyvaujantis
subjektas. „1stopVAT“ mokesčių skyriaus vadovė Rūta Švobienė sako, kad kaip ir
kiti šalyje galiojantys mokesčiai, taip ir PVM patenka į šalies biudžetą ir sudaro
didžiausią surenkamų mokesčių dalį jame. Faktiškai, pridėtinės vertės mokesčio
suma, patenkanti į valstybės biudžetą, priklauso nuo sukurtos pridėtinės
vertės.
„Audifina“ mokestinių projektų vadovė Tatjana Erdman
paaiškino, kad šis mokestis buvo sugalvotas 1954 metais ir gana greitai paplito
visoje Europoje. PVM yra netiesioginis mokestis ir galutinė našta nugula ant
vartotojo pečių. Vis dėlto, tai yra vienas labiausiai paplitusių ir svarbiausių
mokesčių, priskiriamų pagrindiniam valdžios sektoriaus pajamų šaltiniui ES
šalyse.
Nepriklausoma Lietuvos atsakingo verslo asociacijos valdybos
narė Daiva Dėdinienė pridūrė, jog pridėtinės vertės mokesčio tarifas nustatomas
procentais nuo parduodamos prekės ar paslaugos kainos, dažniausiai pridedant
pridėtinės vertės mokesčio sumą prie šios kainos, kai pridėtinės vertės
mokesčio mokėtojas parduoda prekę ar teikia paslaugą. Tačiau dažnai yra
taikomos įvairios lengvatos, taip palengvinant ar sumažinant prekės ar
paslaugos kainą tam tikrai daliai žmonių, kurie yra galutiniai naudotojai.
Turbūt visiems geriausiai yra žinomas mažesnis PVM tarifo taikymas centriniam
šildymui, knygoms ar viešbučių veiklai.
Skirtingose šalyse PVM taikomas skirtingai
Europos Sąjungoje galioja bendra pridėtinės vertės mokesčio
(PVM) sistema. Pagal Europos Sąjungos direktyvą, leidžiama valstybėms narėms
nukrypti nuo standartinių PVM taisyklių. Dažniausiai PVM reikia mokėti už visas
prekes ir paslaugas visais tiekimo grandinės etapais, įskaitant pardavimą
galutiniam vartotojui. Tai apima visą gamybos procesą nuo pradžios iki
pabaigos, pvz., sudedamųjų dalių pirkimą, transportą, surinkimą, laikymą,
pakavimą ir pristatymą galutiniam vartotojui. ES įsisteigusios bendrovės turi
mokėti PVM už daugumą prekių pardavimo ir pirkimo sandorių ES.
„Tokiais atvejais PVM taikomas ir mokėtinas toje ES šalyje,
kurioje prekes naudoja galutinis vartotojas. PVM netaikomas prekių eksportui į
ES nepriklausančias šalis. Šiais atvejais PVM taikomas ir mokėtinas importo
šalyje, o eksportuotojui PVM mokėti nereikia. Tačiau eksportuojant prekes
reikia pateikti dokumentus, įrodančius, kad prekės buvo išvežtos iš ES. Tai
gali būti įrodoma mokesčių institucijoms pateikiant sąskaitos faktūros, važtos
dokumento arba importo muitinės įrašo kopiją“, – patarė T. Erdman.
Paklausta apie Lietuvos ir kitų šalių skirtumus šio mokesčio
klausimu, D. Dėdinienė patarė atkreipti dėmesį į įmonės įsteigimo šalį:
„Sakyčiau, niuansai yra tokie, kad jei įmonė yra įsteigta ES, ji gali turėti
skirtingų PVM prievolių priklausomai nuo to, kur perka arba kam parduoda ir ar
prekiauja prekėmis, ar paslaugomis. Jei tas pats produktas parduodamas
galutiniam vartotojui ES, gali reikėti taikyti toje šalyje nustatyto tarifo
PVM“.
Lietuva iš kitų ES šalių išsiskiria ne tik didele PVM
dalimi, palyginti su visomis biudžeto pajamomis, bet ir dideliu PVM atotrūkiu,
kuris apskaičiuojamas kaip skirtumas tarp numatomų teorinių PVM pajamų ir
faktiškai surinktos sumos. Jis parodo, kokia pajamų iš PVM suma nėra gauta dėl
lengvatinių tarifų, išimčių ir įstatymų pažeidimų. Šis atotrūkis Lietuvoje
anksčiau (apie 2018 m.) buvo vienas didžiausių ES, tačiau pastaraisiais metais
sumažėjo iki 14,3 proc. (2021 m.). Palyginimui, PVM atotrūkis Kroatijoje ir
Švedijoje sudaro apie 1 proc., o didžiausias PVM atotrūkis 2021 m. duomenimis
buvo Rumunijoje – 34,9 proc. ir Graikijoje (25, 8 proc.).
PVM neatskiriamas nuo verslo plėtros
Kadangi šis mokestis išskirtinai tik verslo atsakomybė,
pašnekovių teigimu, tinkamas jo mokėjimas ypatingai svarbus verslo sėkmei.
Kadangi PVM sudaro didžiausią dalį visų surenkamų mokesčių šalies biudžete,
kiekvienam iš mūsų turėtų būti svarbu, kad mokestis būtų tinkamai surenkamas ir
pervedamas į šalies biudžetą. Surenkamas PVM turi įtakos kiekvieno iš mūsų
gyvenimo kokybei.
„Tinkamai ir laiku vykdomos mokestinės prievolės turėtų būti
kiekvieno verslo prioritetas. Taisyklių laikymasis turi reikšmės sėkmingai
verslo plėtrai, ypač kai kalbame apie tarptautinę plėtrą.
Nežinant ar
nesilaikant taisyklių verslas gali ne tik prarasti pinigų (tenka susimokėti
susikaupusias prievoles taip pat pat baudas ir delspinigius) bet ir klientus,
nes pirkėjai taip pat suinteresuoti, kad būtų apmokestinti tinkamai.
Taip pat
mokestinių taisyklių išmanymas gali padėti sutaupyti pinigų vertinant
investicijų sėkmę bei atsiperkamumą“, – aiškino R. Švobienė.
Nepriklausoma Lietuvos atsakingo verslo asociacijos valdybos
narė pabrėžė ir teisės aspektą dėl šio mokesčio mokėjimo tinkamai bei laiku:
„Už mokestinių prievolių nevykdymą gresia baudos. Taip pat, bendrovė gali
patekti į vadinamąjį nepatikimų mokesčių mokėtojų sąrašą, pavyzdžiui,
neleidžiant dėl to dalyvauti viešųjų pirkimų procedūrose. Tai apriboja įmonės
veiklą ir kenkia įmonės reputacijai. Siekiant valdyti reputacines, mokestines
ir veiklos tęstinumo rizikas, įmonės vadovybė turėtų dėti visas pastangas, kad
išsiaiškintų konkrečias jai taikomas PVM taisykles ir atitiktų visus
reikalavimus“.
T. Erdman pridūrė, kad tinkamas PVM apskaičiavimas bei
mokėjimas ir laiku sprendžiamos mokesčių problemos padeda efektyviai vykdyti
įmonės veiklą, išvengiant finansinių padarinių bei neprarandant klientų
pasitikėjimo: „Tik tinkamai vykdydama mokestines prievoles ir planuodama savo
veiklą (įskaitant ir mokestines, o ne tik veiklos sąnaudas), įmonės vadovybė
gali užtikrinti būtinus skaidrumo reikalavimus, kurie prisidėtų prie sklandaus
verslo augimo“."
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą