Keturi procentai gynybai reikštų badmetį socialinėms paslaugoms

"Verslo atstovų pastangos įtikinti valdžią ir Lietuvos žmones skirti 4 procentus bendrojo vidaus produkto (BVP) Lietuvos gynybai, pasirašant politinių partijų susitarimą ir numatant konkrečius tikslą užtikrinančius žingsnius, įgyja pagreitį. Iki balandžio 4 d. savo e. parašus portale 4procentai.lt jau buvo padėję per 40 tūkst. šalies piliečių. LRT dažnai transliuoja reklamas, raginančias pasirašyti peticiją. Dar vasarį iniciatyvos „4 procentai“ vadovų užsakymu atlikta apklausa parodė, kad 57 proc. Lietuvos gyventojų sutinka, jog šalies gynybai būtų skirta 4 proc. BVP, pritaria investavimui į šalies gynybą ir savo šalyje nori jaustis saugūs. Sugalvoti dėmesį pritraukiantys ir įsimintini memai, antai „gynyba kaip deguonis: nediskutuojame, ar reikia deguonies, susitarkime ir dėl 4 proc. BVP gynybai.“ Esą reikia galvoti, ne kaip diversifikuoti savo rizikas, o kaip jas maksimaliai sumažinti ruošiantis priešo atgrasymui.

Kol kas valdžia laikosi santūriau. Kovo pabaigoje premjerė Ingrida Šimonytė pasakė, kad šioje iniciatyvoje pasigendanti įvardytų lėšų šaltinių tokiam finansavimui. Ji pirmiausia norėtų susitarti bent jau dėl 3 proc. BVP negu „konkuruoti tarpusavyje, kas pasiūlys įspūdingiau atrodantį skaičių. Manau, kad atsirastų, kas ir 5 proc. pasiūlytų.“ Tai malonus ir šiek tiek nelauktas sveiko proto gūsis.

Norint skirti 4 proc. BVP gynybai artimiausiais metais, gynybos finansavimas kasmet turėtų išaugti daugiau nei 1 mlrd. eurų. Ar šios išlaidos reikalingos? Ar Lietuvos žmonės tikrai joms pritaria? Ko reikės atsisakyti, įgyvendinant šį tikslą? Iš kur atsiras šios lėšos ir kam jos bus naudojamos?

Ar reikia 4 proc. BVP gynybai, priklauso nuo tikimybės, kad Rusija ilgainiui puls. Pastaruoju metu įtakingi Vakarų politikai ir analitikai beveik vienbalsiai tvirtina, kad, jei Rusija įveiktų Ukrainą, po kelerių metų ji tęstų savo agresiją. Taikinys veikiausiai būtų NATO šalis, ko gero, viena iš Baltijos trijulės.

Nėra jokių abejonių, kad be deguonies mes mirtume. Ar reikia 4 proc. BVP gynybai, priklauso nuo tikimybės, kad Rusija ilgainiui puls. Pastaruoju metu įtakingi Vakarų politikai ir analitikai beveik vienbalsiai tvirtina, kad, jei Rusija įveiktų Ukrainą, po kelerių metų ji tęstų savo agresiją. Taikinys veikiausiai būtų NATO šalis, ko gero, viena iš Baltijos trijulės.

Harvardo universiteto profesorius Stephenas Waltas neseniai rašė, kad pagrindiniai Vakarų užsienio politikos elito nariai elgiasi, lyg gebėtų skaityti mintis, tvirtindami tiksliai žinantys Rusijos prezidento Vladimiro Putino ketinimus. Jis cituoja seniai mirusio žinomo amerikiečio apžvalgininko Walterio Lippmanno įspėjimą, kad, „kai visi mąsto vienodai, niekas daug negalvoja“. Nė vienas iš šių savimi pasitikinčių vakariečių nežino, ką V. Putinas ar Rusija darys. „Nežinau ir aš, nežino ir niekas kitas, išskyrus galbūt patį Putiną (ir jis gali nežinoti tiksliai).“ S. Waltas trumpai apibūdina penkis faktorius, kurie leidžia manyti, jog Rusija nepradės naujų karų. Vis dėlto jis ragina Vakarus stiprinti savo gynybinius pajėgumus ir nepasiduoti tiems įtakingiems balsams, kurie teigia tiksliai žinantys, ką V. Putinas darys, ir kurie tolesnį nerealių tikslų siekimą grindžia tik spėjimais. S. Waltas apgailestauja dėl polinkio traktuoti šias niūrias prognozes taip, tarsi jos būtų patvirtinta tiesa, o visus, kurie jomis abejoja, vaizduoti naiviais, prorusiškais šalininkais arba ir vienu, ir kitu.

Kiek žinau, kol kas atlikta tik ta viena apklausa, kuri rodo, jog daugiau negu pusė Lietuvos gyventojų pritaria 4 proc. [BVP siekiančiam gynybos finansavimui – red.]. Vienos apklausos negana, juolab, kad atrodo, jog klausimai suformuluoti taip, kad sukeltų teigiamą atsakymą. Kas savo šalyje nenori jaustis saugus? Pravartu prisiminti, kad kita vasarį atlikta apklausa rodė, jog 36 proc. apklaustųjų nepritaria lėšų gynybai didinimui, 31,5 proc. – nesutiktų mokėti didesnių mokesčių, bet tai galėtų daryti verslas, 18,6 proc. pasiryžę mokėti didesnius mokesčius gynybai, o 13,9 proc. apklaustųjų nuomonės neturi.

Kalbama apie tikrai milžiniškas pinigų sumas. Šiemet šalies biudžete gynybai numatyta daugiau nei 2 milijardai eurų (2,7 proc. Lietuvos BVP). Jei būtų pritarta kitais metais skirti 3 proc. BVP, ši suma viršytų 2,5 milijardo eurų. Norint pasiekti 4 proc. BVP, reiktų pridėti dar milijardą. Kitaip tariant, gynybos biudžetas padidėtų 1,5 milijardo eurų, taigi daugiau negu puse dabartinio biudžeto. Tai stulbinama suma.

Nepaisant visokiausių aiškinimų ir teisinimų, pinigai gynybai neiškrinta kaip mana iš dangaus. Kuo daugiau skiriama krašto apsaugai, tuo mažiau lieka kitiems poreikiams. Nors Lietuva daug, net stebinamai daug pasiekė nepriklausomybės metais, lieka daug neišspręstų uždavinių, tad ir realių poreikių, antai socialinės atskirties mažinimas, pensijų didinimas, sveikatos ir švietimo sistemų pertvarkos ir t. t.

Esama milžiniškų spragų sveikatos ir socialinės apsaugos srityse. Daugelyje ligoninių vienoje palatoje paguldyti keturi žmones, nėra jokių užuolaidų ar uždangų, kurios suteiktų privatumo. Valstybinėse senelių prieglaudose padėtis dar blogesnė. Vėžiu sergantys senjorai turi laukti keturias ar daugiau valandų kraujo ar trombocitų perpylimo ir penkių minučių pokalbio su gydytoja. Tai ne blogos valios ar nekompetencijos (nors jos yra) vaisius, bet neadekvataus finansavimo pasekmė.

2024 m. biudžete senatvės pensijų didinimui kiek daugiau nei 12 proc. numatoma 519 mln. eurų, kurie vidutiniškai reikš padidėjimą 70 eurų. Šis sprendimas paveiks per 623 tūkst. žmonių. Taigi, gyvenimas pagerės daugiau negu pusei milijono žmonių už trečdalį sumos, kurią skatinama skirti gynybai.

Nežinome, ar bus karas, bet tikrai žinome, kad daug sąžiningų piliečių vargingai gyvens iki savo mirties. Paskyrus 4 proc. BVP krašto gynybai, oras būtų išsiurbtas iš visų programų ir projektų, kurie galėtų sukurti šiek tiek geresnį gyvenimą vargingesniems ir vyresniems Lietuvos žmonėms. Ir šioms programoms reikalingų lėšų nebus, kol absoliuti pirmenybė bus skiriama ginklų įsigijimui.

Privačios aukos nėra tokios veiksmingos kaip mokesčiai. Bet tie, kurie labiausiai susirūpinę dėl šalies saugumo, galėtų net tik pasirašyti peticiją 4procentai.lt, bet ir savanoriškai pervesti pinigų Krašto apsaugos ministerijai – ne viduramžių dešimtinę, bet gal keturis procentus savo atlyginimo. Multimilijonieriai galėtų duoti pavyzdį ir paaukoti po du tris milijonus, nes tokia auka nė kiek nepaveiktų jų kasdienio gyvenimo, o tik sulėtintų kapitalo kaupimą.

Pinigų kiekis visada yra ribotas, jų negana visiems projektams finansuoti. Reikia rinktis. 4 proc. BVP krašto gynybai būtų klaida."

Pasimokykite iš Smetonos laikų istorijos. Jei žmonės skurs, jokie procentai gynybai jums nepadės. Net 100 procentų. Pasikeitus politinei situacijai, žmonės su neapykanta žiūrės, kaip jūs nelegaliai brendate per upelį, bandydami pabėgti. Gal šį kartą ir nepavyktų kirsti tą upelį. Nerizikuokite.