"Švietimo, mokslo ir sporto
ministerijos duris užvėrus jos vadovui Gintautui Jakštui, problemų gausa lieka
neišspręsta ne tik mokyklose, kur skandalingai nuvilnijo moksleivių
vienuoliktokų tarpiniai patikrinimai. Naujausias pasaulinis universitetų
reitingas atskleidė spragas ir aukštajame moksle – Lietuvos universitetai
neatlaiko globalios konkurencijos.
Nė metų neišdirbęs, iš pareigų
pasitraukęs švietimo, mokslo ir sporto ministras atsistatydinimą aiškina
nesutarimais Vyriausybėje dėl to, kaip turėtų būti sprendžiamos per tarpinius
vienuoliktokų patikrinimus kilusios problemos.
G. Jakštas tvirtino, kad jo netenkina
ministrės pirmininkės Ingridos Šimonytės komandos darbo kultūra, sprendžiant
problemas švietimo srityje. Pasak jo, pasigesta pakankamos laisvės spręsti ir
įgyvendinti sprendimus, kuriais patys tiki.
Prezidento Gitano Nausėdos
komunikacijos grupės BNS pateiktame komentare sakoma, kad, šalies vadovo
manymu, G. Jakšto atsistatydinimas yra „vienintelis teisingas sprendimas
situacijoje, į kurią buvo atvesta švietimo sistema“.
Regis, vėl atvesta į aklagatvį.
Švietimo sistema mūsų šalyje
išgyveno daugybę perturbacijų, kurios buvo skambiai vadinamos reformų vardu ir
kurių ėmėsi kone kiekviena Vyriausybė. Tačiau, išskyrus nuolat kaitaliojamus
sprendimus dėl vienokių ar kitokių, vienaip ar kitaip rengiamų abitūros
egzaminų, kai mokiniai kone kasmet sulaukdavo naujų siurprizų, mokymo programų
kaitaliojimo, mokytojų streikų ir pan., švietimo politika Lietuvoje iki tikrų
reformų taip niekada ir netempė.
2023 m. pabaigoje Andreas
Schleicheris, Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacijos (EBPO)
Švietimo ir gebėjimų direktorato vadovas, konstatavo: Lietuvos
jaunuoliams stinga įgūdžių, ketvirtadalis 15-mečių neturi pagrindinių
matematikos žinių, o profesinis ugdymas laikomas antros rūšies švietimu.
Pasak jo, vienas iš keturių 15-mečių
Lietuvoje neturi pagrindinių matematikos žinių. A. Schleicherio teigimu,
svarbu, kad kiekvienam moksleiviui būtų patariami mokymosi būdai,
koordinuojamas mokymasis, vyktų tarpiniai patikrinimai. Koks mokymosi būdas
tinkamas konkrečiam vaikui, galėtų patarti ir mokytojai, ir tėvai.
Anot EBPO atstovo, reikia sukurti
gerą pusiausvyrą, kad brandos egzaminai atspindėtų tai, kas vertinama mokymo
programoje. Kuo baigėsi ministerijos šiemet organizuoti patikrinimai, jau
žinoma. Kilus nepasitenkinimo audrai, pareikšta, kad tarpinių patikrinimų rezultatai
galės būti neįskaityti – jei to norės moksleiviai. Tokiu atveju kitąmet jiems
tektų laikyti ilgesnius brandos egzaminus.
Reaguodama į pasipiktinimą dėl
tarpinių patikrinimų, ministerija ketina „iš pagrindų“ atnaujinti išskaidyto
egzamino modelį. Sprendimą dėl jo ketinama priimti iki birželio, pasitarus su
švietimo bendruomene.
„Tokio modelio panaikinimas būtų
žingsnis atgal“, – sakė G. Jakštas.
Nežinia, kokius žingsnius ir kuria
linkme žengs ministro įpėdinis (-ė), aišku tik kad laiko naujiems „atradimams“
nelieka. Tuo jau galės užsiimti nauja Vyriausybė, neabejotinai iškelsianti
savąją „švietimo reformos“ vėliavą. Ir vėl nuo starto linijos.
Šiame fone ne itin optimistiškai
nuteikia kito švietimo „sparno“ reikalai. Pasauliniame reitinge pagal akademines
disciplinas Lietuvos universitetai nepakilo jokiose pozicijose – jie krito arba liko ten, kur ir buvę.
Iš viso „QS World University
Rankings by Subject“ tyrime, kurį atliko „QS Quacquarelli Symonds“, buvo
vertinamos daugiau kaip 16.000 universitetų programų, vykdomų 1.500
universitetų 95-iose šalyse. Geriausieji pasaulio universitetai reitinguoti
pagal 55 akademines disciplinas. „Dalyvaujančių pasauliniuose reitinguose
universitetų skaičius kasmet didėja, todėl auga ir konkurencija. Tad
nenuostabu, kad šių metų praktiškai visų Lietuvos universitetų vertinimai
atskirose srityse yra prastesni nei pernykščiai“, – naujausius reitingus VŽ
komentuoja prof. dr. Juozas Augutis, Vytauto Didžiojo universiteto (VDU)
rektorius.
Vis dėlto nustebti reikėtų – bent
šiek tiek.
Praėjusiais metais užimtas pozicijas
kitiems užleido ir reitinge krito Vilniaus universitetas, Vytauto Didžiojo
universitetas, „Vilnius Tech“ ir Kauno technologijos universitetas (KTU). Iš
vietų nepajudėjo Lietuvos muzikos ir teatro akademija, Mykolo Romerio
universitetas.
Tokią Lietuvos universitetų padėtį
pasauliniame reitinge dr. Dainius Žvirdauskas, KTU Inžinerijos licėjaus
direktorius ir Lietuvos mokyklų vadovų asociacijos prezidentas, aiškina
išteklių trūkumu.
„Reikėtų galvoti, kaip organizuoti
visą universiteto švietimo veiklą taip, kad atitiktume keliamus rodiklius. Ir,
aišku, dažnai tie rodikliai padaryti tokie, kad juos pasiekti yra sudėtinga.
Šiaip ar taip, tai rodo, kad mes esame tam tikra inovacijų ir mokslo
periferija. Esame maža valstybė, nedidelė populiacija žmonių ir, ko gero, dar
ir išteklius esame ištaškę, neorientavę į veiklos rodiklius“, – VŽ svarsto jis.
Beje, apie išteklius. Aukštojo
mokslo sistemai nuolat didėja finansavimas. Tačiau, pasak Daliaus Misiūno, ISM
Vadybos ir ekonomikos universiteto rektoriaus, tai turi ir savo trūkumų arba
šalutinių efektų.
„Vis dar esame užstrigę tame
lygmenyje, kad ne idėjos finansuojamos, o bandoma finansavimą įsisavinti.
Ir ta problema net aštrėja. Aukštasis mokslas Lietuvoje susiduria su viena ir
ta pačia problema: kokybės matavimas vyksta skaičiuojant publikacijas. Tas
straipsnių publikavimas tampa tiesiog pats dėl savęs. Sukuriama vis daugiau
darbo vietų, o tai reiškia didesnį finansavimą. Bet pinigai, kad tos darbo
vietos būtų išlaikytos, paprasčiausiai yra suvalgomi, nesvarbu, kad
finansavimas aukštajam mokslui auga“, – VŽ interviu teigė jis.
Pasak ISM vadovo, aiškiai matoma
tendencija, kad vis mažiau atliekama tyrimų, kurie ką nors naujo atskleidžia,
net daugėja tyrimų apie tyrimus ar net tų pačių tyrimų apibendrinimai.
Mokytojai nesibodi streikų,
reikalaudami didesnių atlyginimų bei mažesnių klasių, ministrai tradiciškai
juos nuramina pažadais, o pats mokymo procesas arba stringa, arba kenčia nuo
vis „inovatyvesnių“ sprendimų.
Pasak minėto VDU rektoriaus, dėl
padidėjusios konkurencijos aukštasis mokslas pagal daugumą mokomųjų dalykų arba
užsistovėjo vietoje, arba krenta žemyn pasauliniame reitinge. Kodėl gi Lietuvos
universitetai užleidžia pozicijas? Pasiteisinti lengviau nei pakelti iššūkiui
mestą pirštinę?
Beje, Estijos universitetai
sugebėjo pakilti reitinge."
Konkuruoti
ekonomikoje galima tik kaina arba kvalifikacija. Mūsų kainos Lietuvoje
europietiškos, ta galimybė konkuruoti jau pasibaigė. Kadangi Lietuvos
mokyklos ir universitetai
neatlaiko globalios konkurencijos, tai konkuruoti kvalifikacija irgi
neišeina. Todėl kurti gyvenimą Lietuvoje neapsimoka, nes laukia skurdas.
Skubiai įveskime dvigubą pilietybę, kad nors išsivažinėję neprarastume
kalbos ir kultūros.
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą