Įsigaliojo nuostatos dėl ES dirbtinio intelekto raštingumo. Dirbtinio intelekto Lietuvoje dar nėra. Biurokratinės pinklės jam jau yra. Kruta ir utelės, pasiruošusios siurbti mūsų kraują, kai užstrigsime šiose pinklėse. Štai utelių reklama:

 

 “Vasario 2 d. visoje Europos Sąjungoje įsigaliojo ES dirbtinio intelekto (DI) akto nuostata, numatanti pareigą tiek sistemų kūrėjams, tiek ir naudotojams versle ir viešajame sektoriuje imtis priemonių užtikrinti darbuotojų ir su DI dirbančių asmenų pakankamą DI raštingumo lygį. Nors praktiniai šio reikalavimo aspektai dar nėra susiformavę, „AI Clinic“ pradeda siūlyti pirmąją Lietuvoje DI akreditavimo ir raštingumo sertifikavimo programą.

 

Dar praėjusią vasarą ES įsigaliojo pirmasis pasaulyje dirbtinio intelekto aktas, reglamentuojantis DI technologijų saugumo, skaidrumo, etikos ir kitus standartus. Nors šio akto nuostatos pirmiausia sukurtos DI sprendimų kūrėjams, jis taikomas ir DI grįstų sprendimų naudotojams: verslo ir viešojo sektoriaus organizacijoms, jų darbuotojams ir fiziniams asmenims.

 

2025 vasario pradžioje įsigaliojo daugeliui dirbtinį intelektą profesiniais tikslais naudojančių žmonių aktuali DI akto nuostata, numatanti „pakankamo“ DI raštingumo reikalavimą dirbant su šiais įrankiais. Vien „ChatGPT“ atsiradimas Lietuvos lankomiausių tinklalapių dvidešimtuke liudija, kad pats dirbtinis intelektas ir atitinkamai DI aktas yra aktualus daugeliui šalies gyventojų.

 

Patį „DI raštingumą“ aktas apibrėžia kaip „įgūdžius, žinias ir supratimą, leidžiančius tiekėjams, diegėjams ir asmenims, kuriems daromas poveikis, atsižvelgiant į atitinkamas jų teises ir pareigas pagal šį reglamentą, vykdyti informacija pagrįstą DI sistemų diegimą, taip pat didinti savo informuotumą apie DI teikiamas galimybes ir riziką bei žalą, kurią gali sukelti DI“. Akte numatomos ir baudos už kuriamų DI modelių atitikties reikalavimų nevykdymą, tačiau jų dydžius ir taikymo apimtis ilgainiui nusistatys kiekviena ES valstybė.

 

Net naudojantis vien „ChatGPT“ kaip kasdieniu darbo pagalbininku kuriant viešai prieinamą turinį, ES DI aktas šiandien tampa aktualiu ir įpareigojančiu. Vis dėlto DI praktinis technologijų taikymas organizacijose yra daug platesnis: nuo klientų aptarnavimo ar rinkodaros iki procesų automatizavimo, darbuotojų mokymų, saugumo ir kitų sričių. Tad nors DI akto reikalavimų praktika dar tik formuojasi, dirbtinio intelekto galimybių, rizikos ar etikos išmanymas verslui ir darbuotojams vis vien suteikia konkurencinį pranašumą.

 

DI akto raštingumo sertifikavimą „AI Clinic“ vykdys didelę teisinę, akademinę ir praktinę DI patirtį sukaupusi profesionalų komanda, sudaryta iš Vilniaus universiteto lektorės, DI reguliavimo ekspertės ir mokslininkės dr. Neringos Gaubienės, DI eksperto, „CEEattorneys“ vadovaujančio teisininko Pauliaus Sartatavičiaus, Europos Parlamento DI pareigūno ir asocijuotojo profesoriaus dr. Pierluigi Casale, ilgamečio DI grįstų verslų ir didžiausios Lietuvoje DI konferencijos „Vilnius AI Summit“ kūrėjo ir vadovo Domo Janicko bei kitų profesionalų. Sertifikavimo programa bus priderinama individualiems poreikiams, tačiau visais atvejais padengs atitikties teisės aktams, rizikų valdymo, organizacijų politikų kūrimo, duomenų apsaugos, etikos ir kitus aspektus bei skirs laiko praktiniams įgūdžiams.

 

Dr. N. Gaubienės teigimu, DI aktas jau yra realybė, todėl verslui ir visuomenei tenka išmokti veikti pagal jo nustatytas taisykles. Ji atkreipia dėmesį, kad savo metu ES bendrasis duomenų apsaugos reglamentas (BDAR) verslui ir visuomenei atrodė sudėtingas bei sunkiai įgyvendinamas, tačiau ilgainiui tapo pasauliniu duomenų apsaugos standartu.

 

„Briuselio efektas ne kartą įrodė, kad ES reguliavimai daro įtaką viso pasaulio rinkoms, tad tikėtina, kad šis aktas taps pavyzdžiu ir kitoms valstybėms. Ypač svarbu, kad akto 4 straipsnyje akcentuojamas dirbtinio intelekto raštingumo skatinimas – tai reiškia ne tik reguliavimą, bet ir aiškų siekį užtikrinti, kad visuomenė suprastų DI veikimą ir galėtų maksimaliai išnaudoti jo teikiamas galimybes“, – tvirtina N. Gaubienė.

 

O pasak P. Sartatavičiaus, DI raštingumas padeda organizacijoms efektyviau diegti naujoves, optimizuoti procesus ir išlikti konkurencingoms, o specialistams – geriau prisitaikyti prie sparčiai besikeičiančios darbo rinkos.

 

„Šiuo metu organizacijos susiduria su įvairiais DI iššūkiais – nuo aiškios naudojimo strategijos trūkumo iki praktinių problemų, tokių kaip duomenų saugumas, intelektinės nuosavybės valdymas ar DI generuotų objektų teisinė apsauga. Dažnai nežinoma, kokius DI įrankius naudoja darbuotojai, kokios yra jų licencijavimo sąlygos ar kaip organizacijoje naudojami duomenys gali būti apdorojami trečiųjų šalių modeliuose. Be aiškios DI politikos ir sistemų audito, organizacijos gali prarasti IN teises, nesilaikyti reguliacinių reikalavimų ar neefektyviai išnaudoti DI potencialą“, – teigia P. Sartatavičius.

 

Todėl, pasak jo, tiek ES DI aktas, tiek DI raštingumo ugdymas padeda organizacijoms naviguoti šiuose iššūkiuose – užtikrinti teisinę atitiktį, tinkamai valdyti rizikas ir priimti pagrįstus sprendimus dėl DI naudojimo.

 

„Suprasdamos reguliacinius reikalavimus ir turėdamos pakankamai žinių apie DI veikimą, organizacijos gali ne tik apsisaugoti nuo teisinės atsakomybės, bet ir efektyviau diegti DI sprendimus, didinti inovatyvumą bei užtikrinti ilgalaikį konkurencingumą“, – kalba „CEE Attorneys“ teisininkas.

Europos Parlamento DI pareigūnas ir asocijuotasis profesorius dr. Pierluigi Casale.

 

Savo ruožtu dr. Pierluigi Casale atkreipia dėmesį, kad kiekviena organizacija turi individualių su DI diegimu susijusių iššūkių, reikalaujančių strateginio ir į rezultatus orientuoto požiūrio.

 

„DI jau kurį laiką yra ne tik mokslinė inovacija, bet ir realus verslo progresą lemiantis įrankis. Tikiu, kad DI sprendimų kuriamą vertę galima suderinti su atsakingu ir pažangiu reguliavimu. DI sertifikavimas organizacijoms ne tik padės atitikti teisės aktus, bet ir kurs pasitikėjimą bei stiprins prielaidas DI potencialu naudotis atsakingai ir efektyviai“, – komentuoja Europos Parlamento DI pareigūnas P. Casale.

 

Jam pritaria ir vienas iš „AI Clinic“ įkūrėjų ir lektorius Domas Janickas, teigiantis, kad investicija į raštingumą ir įgūdžius prisidės prie organizacijų konkurencingumo išnaudojant DI sprendimus.

DI konferencijos „Vilnius AI Summit“ kūrėjas ir vadovas Domas Janickas.

 

„Įsigaliojantys DI akto reikalavimai gali atrodyti painūs ir atbaidantys, tačiau jie taip pat suteikia ir galimybę susirūpinti savo organizacijos darbuotojų skaitmeninėmis žiniomis, padidinti darbo našumą ir paskatinti inovatyvumą. Šiandien yra geras metas priimti dirbtinio intelekto sprendimų taikymo neišvengiamybę ir pasirengti ateičiai“, – komentuoja D. Janickas.

 

Sertifikavimo programos „AI Clinic“ iniciatorė „edON“ skaitmeninių įgūdžių akademija buvo įkurta 2023 m. Per šį laiką akademijos dirbtinio intelekto taikymo, procesų automatizacijos, no-code programavimo, skaitmeninės transformacijos mini-MBA ir kitus kursus jau pasirinko daugiau nei 500 specialistų ir vadovų.

 

ES DI akto reikalavimai skaitmeninių įgūdžių akademijai „edON“ tapo impulsu sukurti praktinę ir intensyvią sertifikavimo programą, veiksiančią su „AI Clinic“ prekės ženklu. Akademija jau kurį laiką su DI galimybėmis intensyviuose praktiniuose kursuose ir mokymuose pažindina tiek vadovus, tiek specifinių sričių specialistus.

 

Sužinoti daugiau ir registruotis konsultacijai galite: https://www.aiclinic.lt”

 

Turėtų būti ne”pažindina”, o “pažinda”.