"Socialiniuose tinkluose išplito reakcijos ir pasidalinimai
vaizdo įrašo ištrauka po užduoto žurnalistės Daivos Žeimytės-Bilienės klausimo
į Tėvynės Sąjungos – Lietuvos krikščionių demokratų (TS-LKD) pirmininko postą
pretenduojančiam Laurynui Kasčiūnui. Žiniasklaidos eksperto Lino Kontrimo
nuomone, tokie klausimai yra gerai demokratinei visuomenei ir turėtume kreipti
dėmesį ne į žurnalistą, o į pašnekovą ir kaip jis reaguoja.
Įvairias reakcijas sukėlęs klausimas buvo toks, kodėl L.
Kasčiūnas nepasikeičia mobiliojo telefono numerio, kuriame yra du aštuonetai
(šie aštuonetai laikomi slaptu nacių ženklu dėl to, kad aštuntoji abėcėlės
raidė yra H ir siejasi su nacių lyderiu Adolfu Hitleriu – „Delfi“ past.).
„Kodėl jūsų kai kuriuose asmeniniuose duomenyse vis dar yra
nacistų naudojamų simbolių?“, – kandidato paklausė žurnalistė.
L. Kasčiūnas paprašė patikslinti klausimą: „Ką jūs turite
galvoje?“. Į tai D. Žeimytė-Bilienė atsakė: „Jūsų telefono numerį.“
„Mano telefono numeris yra atsitiktinis“, – teigė L.
Kasčiūnas, tačiau žurnalistė D. Žeimytė-Bilienė tikino: „Nemanau, kad ten
atsitiktinis“.
Įsikarščiavęs L. Kasčiūnas komentavo, kad jau yra daug apie
save prisiklausęs.
„Kad aš gyvenu 88 bute, kad mano vaikai gimė per Hitlerio
gimtadienį“, – pradėjo vardinti, o žurnalistė dar kartą perklausė: „Kaip tai
gali būti atsitiktiniai dalykai?“.
„Ar aš galiu telefono numerį pasirinkti?“, – irgi klausimu
atsakė L. Kasčiūnas.
„Galit! Galit pasirinkti ir ten toks sutapimas du aštuonetai
kažkodėl?“, – klausė D. Žeimytė-Bilienė.
„Nežinau, toks yra, tai ką dabar, keisti numerį?“, –
perklausė politikas.
„Tai sutapimas?“, – klausė žurnalistė.
„Taip, be abejo“, – tikino jis.
Vaizdo įrašo ištraukoje pasisakė ir Žygimantas Pavilionis,
kuris užstojo bendrapartietį, kad jam aštuoni siejasi su begalybės, sėkmės
skaičiumi, mat ir pats tuokėsi tą dieną, todėl prašė nedaryti tokių sąsajų.
Vis dėlto D. Žeimytė-Bilienė priminė, kad Ž. Pavilionis
nepriklausė anksčiau Lietuvos Nacionaldemokratų partijai, prie kurios anksčiau
buvo prisijungęs L. Kasčiūnas.
Sulaukė grasinimų
Ši ištrauka savaitgalį išplito socialinėse medijose. Dalis
socialinių tinklų vartotojų kritikavo tokį žurnalistės klausimą, daugeliui
pasirodė, kad jis buvo iš piršto laužtas ir nereikėtų telefono numerio sieti su
nacististinėmis nuostatomis. Kita vertus, kita dalis L. Kasčiūną vadino
fašistu, kadangi jis dabar palaiko JAV prezidentą Donaldą Trumpą.
„Delfi“ bandė susisiekti su L. Kasčiūnu ir D.
Žeimyte-Biliene dėl komentaro, tačiau nei vienas neatsiliepė telefonu.
Kiek vėliau D. Žeimytė-Bilienė feisbuke pasidalijo
komentaru, kuriame papasakojo, kokias išvadas galima daryti šioje situacijoje.
„Kelinta diena stebiu aštrią reakciją į klausimą, kurį
uždaviau vienam iš kandidatų į Tėvynės Sąjungos-Krikščionių demokratų partijos
pirmininko postą. Pradžioje kandidato simpatikai, kolegos partijoje, vėliau į
chorą įsijungė „sisteminės žiniasklaidos“ nekentėjai, o galų gale ir kai kurie
kolegos žurnalistai. Visi pliekia išsijuosę, kaip gi galėjo būti užduotas toks
klausimas. Mat klausti politikų apie tai, kokie jiems animaciniai personažai
patinka yra ok, o klausti, kodėl jo asmeniniuose dalykuose įvairiomis formomis
dar figūruoja praeities šešėliai – jau baisus reikalas“, – rašo žurnalistė.
Pirmiausia, anot žurnalistės, tema nebuvo anksčiau paliesta
ir nagrinėta Lietuvoje.
„Tema, kurią paliečiau, absoliučiai nenagrinėta Lietuvoje,
simboliai simbolika, apie kuriuos rašoma kitų šalių žiniasklaidoje nemažai, pas
mus paskutinį kartą išsamiau aptarti 2011 metais, kai vokiečiai padarė rimtą
tyrimą, apie simbolių naudojimą šiuolaikinėse radikaliose organizacijose“, –
rašo žurnalistė.
„Žurnalistai nuo pirmojo kurso mokomi, kad nėra blogų
klausimų. Turinys yra ne klausimas, turinys yra atsakymas. Išvadas daro
klausytojai ir žiūrovai. Labai raginu žurnalistus, ypač jaunuosius kolegas,
nebijoti klausti. Kitaip nėra prasmės būti žurnalistu“, – taip pat rašo
žurnalistė.
Anksčiau viename komentare žurnalistė pasidalino, kad po šių
vaizdo ištraukų išplitimo sulaukė grasinančių žinučių, todėl ją
sukritikavusiems kolegoms palinkėjo, kad jiems netektų su tuo susidurti. Taip
pat, D. Žeimytės-Bilienės teigimu, žurnalistai neturi bijoti užduoti net ir
nepatogių ar kartais keistai skambančių klausimų.
Taip pat pridūrė, kad L. Kasčiūnas iškart atpažino, apie
kokius simbolius kalbama, o kadangi gali tapti vienos didžiausių partijų
pirmininkų, todėl, jeigu viskas praeityje, turėtų pasikeisti numerį ir nebebūtų
klausimų.
Kontrimas: žurnalistui verta sugalvoti keisčiausią klausimą
Žiniasklaidos eksperto ir Vilniaus universiteto (VU)
lektoriaus L. Kontrimo teigimu, tas, kas bent kažkiek mokėsi žurnalistikos, o
ir visuomenė turi žinoti, kad blogo žurnalisto klausimo nebūna.
„Visada reikia stebėti ir klausytis, kaip pašnekovai
sureaguoja į klausimą, kokius pateikia atsakymus ir kaip elgiasi. Štai, kas yra
svarbiausia.
Aš pasakysiu dar daugiau, kad kartais žurnalistui netgi
verta sugalvoti keisčiausią, kebliausią ir galbūt, kiti sakytų, kvailiausią
klausimą. Tai yra vien tik tam, kad pokalbio atmosfera būtų išsprogdinta ir
susikurtų labai įdomūs atsakymų variantai.
Tokie, kurie atskleistų įvairius situacijos klodus. Štai,
kaip į tai reikia reaguoti“, – tikino jis.
Pasak L. Kontrimo, galbūt daugelis norėtų paklausti L.
Kasčiūno, koks yra jo santykis su savo nebrandžia paauglyste ar jaunyste.
„Manau, tai irgi yra normalu. Mes augame, mes keičiamės,
todėl aš tik taip į šią situaciją žiūrėčiau“, – aiškino jis.
Jis taip pat siūlė D. Žeimytės-Bilienės kritika neužsiimti
žurnalistų bendruomenei. Jo nuomone, žurnalistai visada gali turėti tokių
pašnekovų, kuriuos prakalbinant gali liežuvis nuslysti ir į kairę, ir į dešinę.
„Žurnalistas nėra žmogus, kuris save nori kaip nors
eksponuoti. Jis užduoda nepatogius klausimus dėl to, kad nori ir žiūrovams, ir
klausytojams, ir skaitytojams pateikti išsamiau temą.
Šiuo atveju irgi truputį veidmainiška, jei žurnalistai puola
kritikuoti. To nereikėtų daryti, o aš siūlyčiau, kad kaip tik reikėtų
diskutuoti apie tai, kodėl taip vengiame tų temų apie, pavyzdžiui, politinę
dešinę ir tas madas.
Kartais ir netgi apie tą pačią politinę kraštutinę dešinę.
Mes juk esame laisva visuomenė ir Lietuva, ačiūdiev, laisva valstybė. Čia gali
būti įvairių pažiūrų žmonių. Nejaugi žurnalistai negali paklausti žmonių
nuomonių?“, – retoriškai klausė L. Kontrimas.
Jis priminė, kaip būtų baisu, jeigu vyktų interviu, kuriame
jau iš klausimo būtų aiškūs atsakymai arba apskritai jie būtų suderinti iš
anksto.
„Ar mums reikėtų tokio turinio iš principo? Tada geriau jau
žiūrėti reels’us be sustojimo ir, taip sakant, nupušti“, – apibendrino jis.
Savo nuomonę feisbuke išreiškė ir politologas Vytautas
Valentinavičius. Pasidalindamas Delfi tekstu jis rašė: „Demokratinėje
visuomenėje tokie klausimai būtini. Simboliai turi gilią reikšmę. Pažiūrėkime:
kai kuriuos simbolius Rusijos konflikto kontekste Lietuva net uždraudė. Taigi,
teigiantys, kad simboliai nieko nereiškia nėra tiesa. Simboliai ir jų
naudojimas yra raiškos priemonė, ko negalima pasakyti žodžiais, kartais
išreiškiame simboliais“, – rašo jis."
Lietuvos fašistai yra gyvi, stori (žr. p. Kasčiūno nuotrauką) ir laimingi. Žydai turėtų palikti Lietuvą dabar. Per daug rizikinga būti su mumis.
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą