"Finansų ministras Rimantas Šadžius sako, kad norint pasiekti
5-6 proc. nuo bendrojo vidaus produkto (BVP) finansavimą šalies gynybos
reikmėms per ateinančius ketverius metus, neišvengiamai teks sukelti mokesčius.
„Vienintelis tvarus šaltinis valstybės reikmėms finansuoti
yra mokesčių įmokų sistema. Tai be abejo, mes nuo to neišsisuksime. Žinoma, tam
laikui turime galimybę pasiskolinti lėšų ir greitai įgyvendinti bendrus
projektus, kurių negalime atidėti, kalbu apie tam tikros įrangos įsigijimą“, –
ketvirtadienį Liberalų sąjūdžio frakcijos posėdyje kalbėjo R. Šadžius.
Ministras pabrėžė, kad augant valstybės skolai kils ir
skolos aptarnavimo kaštai, kurie net be papildomo krašto gynybos finansavimo
taps vis didesne našta Lietuvai.
„Pagal trimečio biudžeto rodiklius 2027 metų pabaigoje,
deja, valstybės skola pakyla virš 50 proc., neskaitant karinių išlaidų ir
papildomų iniciatyvų, kurių, matyt, imsis naujoji Vyriausybė“, – teigė jis.
„Jau dabar be papildomų gynybos reikmių finansavimo mes
turime pajamų srityje trūkumą, kuris negarantuoja, kad išliksime padoriuose
skolos rėmuose“, – pridūrė finansų ministras.
Ministras: turi egzistuoti europiniai solidarumo mechanizmai
Paklaustas, kaip Vyriausybė žada pasiekti išsikeltus gynybos
finansavimo tikslus, R. Šadžius pirmiausia išreiškė lūkestį, kad tai bus
užtikrinta europiniais solidarumo mechanizmais. Jo teigimu, Lietuvos sprendimas
didinti išlaidas gynybai sukėlė rezonansą ir kitose Europos Sąjungos pasienio
šalyse.
„Turėtų egzistuoti kažkokie europiniai solidarumo
mechanizmai. (...) Jie padėtų spręsti iškylančius sunkumus, atsirandančius dėl
papildomų reikmių. Čia priežastis ne ta, kad mes blogai elgiamės ar
neatsakingai tvarkome finansus, bet priežastis yra primityvi ir paprasta –
visiems suprantama geografija“, – aiškino jis.
„Tenka girdėti, kad panašia kryptimi mąsto ir kitos
pafrontės šalys. Tai sukėlė rezonansą, o politikoje tai padeda užtikrinti
greitesnį rezultatų pasiekimą“, – pažymėjo finansų ministras.
Jis pabrėžė ir Europos investicijų banko (EIB) vaidmenį,
įgyvendinant šalies saugumui skirtus karinės ir civilinės infrastruktūros
projektus. Pasak R. Šadžiaus, bankas galėtų pasidalinti gerąja patirtimi ir
suteikti paskolą mažesnėmis palūkanomis.
„EIB turi sukaupęs didžiulės patirties, kuria su mumis
ruošiasi pasidalinti. Bankas jau ir esamo mandato ribose yra pasiruošęs
dalyvauti Lietuvos infrastruktūriniuose projektuose, įskaitant ir karinę, ir
civilinę infrastruktūrą“, – kalbėjo jis.
„Tai yra skola, bet ta skola ateina su ypač mažesniais
procentais“, – pridūrė jis.
Mokesčių pakeitimų paketo kitą savaitę pristatyti nežadama
R. Šadžius patvirtino, kad mokesčių pakeitimo paketas tebėra
ruošiamas ir bus pirmiausia pristatomas koalicijos partneriams. Ministras
neatviravo, kokių mokesčių pakeitimų būtų galima laukti.
„Mokesčių pakeitimų paketas, su juo yra dirbama. Įvairias
mintis aptarinėjame su mūsų socialiniais partneriais, bet eiliškumas matyt bus
toks – pradžioje suformuosime pasiūlymus, kurie galėtų būti alternatyviniai,
pavyzdžiui, (...) išplečiant brangaus nekilnojamojo turto mokestį“, – teigė
jis.
Finansų ministras patvirtino, kad artėjantį pirmadienį
siūlymai dėl mokesčių pakeitimų nebus pristatyti koalicinei tarybai.
„Kol kas, manau, tai bus dar anksti. Tikėsiuosi tik
bendresnės diskusijos šiais klausimais“, – tvirtino R. Šadžius.
Kaip skelbta anksčiau, sausio mėnesį posėdžiavusi Valstybės
gynimo taryba (VGT) sutarė 2026-2030 metų laikotarpiu šalies gynybai skirti 5-6
proc. nuo bendrojo vidaus produkto (BVP) kasmet.
Šalies vadovas teigė, kad per minėtą ketverių metų
laikotarpį turėtų būti išlaikytas 5,5 proc. BVP krašto apsaugos finansavimo
lygis. Papildomi asignavimai, VGT sprendimu, reikalingi, norint iki 2030 m.
Lietuvoje suformuoti kariuomenės diviziją.
Naujoji centro-kairės Vyriausybė savo programoje
įsipareigojo siekti ne mažesnio nei 3,5 proc. BVP finansavimo gynybai. Tiesa,
gruodį patobulinus 2025 m. valstybės biudžetą, skolinimosi krašto apsaugos
reikmėms limitas buvo padidintas 800 mln. eurų. Atsižvelgiant į tai, šiais
metais asignavimai gynybai sieks 4 proc. BVP.
Finansų ministras: svarstytina idėja rinkti lėšas gynybai,
pasitelkus specialius gyventojų indėlius
Finansų ministras Rimantas Šadžius palaiko Prezidentūros
idėją specialius einamosiose sąskaitose gyventojų laikomus indėlius įveiklinti
šalies ekonomikos augimui, tokiu būdu didinant lėšų surinkimą papildomam
gynybos finansavimui. Pasak jo, Lietuva galėtų sekti Prancūzijos pavyzdžiu,
kurioje panašus modelis jau yra taikomas.
„Pamėginkime šitą mechanizmą. Jis yra realizuotas
Prancūzijoje ir yra susijęs ne tik su pačių indėlių įdarbinimu, ten yra
niuansai susiję ir su finansiniu stabilumu, kadangi valstybė bankams turėtų
suteikti ir tam tikras finansines garantijas“, – ketvirtadienį žurnalistams
kalbėjo R. Šadžius.
„Pavyzdžiui, kai bankas perveda dalį indėlių į trečiąją
įstaigą, garantijos reikalingos, kad nesukiltų jo paties veiklos rizikos. Bet
mes turime Prancūzijoje veikiantį modelį ir realizavus jį būtų galima šnekėti,
ką reikėtų perkelti į Lietuvą“, – pridūrė jis.
Ministras nenurodė, kokios palūkanos už specialiuosius
indėlius jam atrodytų tinkamiausios.
ELTA primena, kad Prezidentūra siūlo dalį gyventojų žmonėms
sukauptų santaupų laikyti specialiose taupomosiose sąskaitose, kuriose, kaip ir
einamosiose, lėšos žmonėms būtų pasiekiamos bet kada, tačiau, skirtingai nei
minėtose sąskaitose, už indėlius būtų mokamos palūkanos.
Pačios gyventojų santaupos būtų laikomos nacionaliniame
plėtros banke ILTE ir investuojamos į Lietuvos ekonomiką, gynybos pramonę,
infrastruktūros projektus.
Kaip skelbta anksčiau, sausio mėnesį posėdžiavusi Valstybės
gynimo taryba (VGT) sutarė 2026-2030 metų laikotarpiu šalies gynybai skirti 5-6
proc. nuo bendrojo vidaus produkto (BVP) kasmet.
Šalies vadovas teigė, kad per minėtą ketverių metų
laikotarpį turėtų būti išlaikytas 5,5 proc. BVP krašto apsaugos finansavimo
lygis. Papildomi asignavimai, VGT sprendimu, reikalingi, norint iki 2030 m.
Lietuvoje suformuoti kariuomenės diviziją.
Naujoji centro-kairės Vyriausybė savo programoje
įsipareigojo siekti ne mažesnio nei 3,5 proc. BVP finansavimo gynybai. Tiesa,
gruodį patobulinus 2025 m. valstybės biudžetą, skolinimosi krašto apsaugos
reikmėms limitas buvo padidintas 800 mln. eurų. Atsižvelgiant į tai, šiais
metais asignavimai gynybai sieks 4 proc. BVP."
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą