Naujame ES sankcijų pakete – „Mere“ tinklo savininkai, įšaldomas jų turtas, uždaromos parduotuvės

“Ekonomikos ir inovacijų ministerija penktadienį pranešė, kad ES į sankcionuotų asmenų sąrašą įtraukė prekybos tinklo grupės „Svetofor Group“ savininkus, kuriems priklauso ir, Lietuvoje veikiančios, „Mere“ parduotuvės.

 

Nuo ketvirtadienio visi šių asmenų pinigai ir turtas ES privalo būti įšaldyti, jiems uždrausta suteikti lėšų ar kitų ekonominių išteklių.

 

Sergejus Šnaideris, kuriam priklauso mažmeninės prekybos tinklas „Svetofor“, įtrauktas į sankcijų sąrašą, nes materialiai ar finansiškai remia veiksmus, kurie pažeidžia ar kelia grėsmę Ukrainos teritoriniam vientisumui, suverenumui ir nepriklausomybei, remdamasi Latvijos finansinės žvalgybos tarnybos (FŽT) duomenimis, skelbia naujienų agentūra BNS.

 

FŽT skelbia, kad sankcijos taikomos „Mere“ valdytojoms – Latvijos įmonei „Latprodukti“ ir Lietuvos įmonės „Valientė“ Latvijos filialui. Įmonės privalo nedelsdamos nutraukti veiklą, laikydamosi ES sankcijų apribojimų.

 

Pasak jos, S. Šnaideriui netiesiogiai priklauso daugiau, nei po 50%, „Latprodukti“ ir „Valiente“ Latvijoje akcijų.

 

Į 21-ąjį ES sankcijų sąrašą įtrauktam Rusijos verslininkui S. Šnaideriui priklauso mažmeninės prekybos tinklas „Mere“, veikiantis ir Lietuvoje.

 

Su Rosina Tutarisheva, „Mere“ parduotuves valdančios UAB „Valientė“ vadove, penktadienį „Verslo žinioms“ nepavyko susisiekti. Tikimės papildyti publikaciją, gavę komentarą.

Uždaro parduotuves

 

Portalas „15min“ skelbia, kad po šios žinios yra uždaromos parduotuvės Lietuvoje. Portalo šaltinių duomenimis, žinia apie uždarymą buvo visiškai netikėta net „Mere“ darbuotojams – staiga buvo išjungtos šviesos ir pranešta per 15 minučių uždaryti parduotuves bei apleisti pastatą.

 

Portalo „Kas vyksta Kaune“ duomenimis, „Mere“ parduotuvės Kaune lankytojų buvo paprašyta išeiti iš parduotuvės, pranešta, kad parduotuvė nebedirbs dėl techninių kliūčių.

 

VŽ rašė, kad praėjusių metų pabaigoje keli Rusijos piliečiai savo nuosavybę perleido Ispanijos įmonei „Vigalight S.A.“, tokį pat verslą vystančiai Barselonoje, o tarp šios įmonės vadovų – kitos, bet taip pat rusiškos pavardės.

 

Edvinas Grikšas, ekonomikos ir inovacijų ministras, pernai spalį sakė, kad nepaisant pasikeitusių savininkų, „Mere“ artimiausiu metu gali būti įtrauktas į sankcionuotų įmonių sąrašą.

Įšaldė turtą

 

Ekonomikos ir inovacijų ministerija informavo, kad nuo liepos 23 d. ES įšaldomos visos su „Svetofor Group“ savininkams priklausančios, jų nuosavybes teise turimos, valdomos ar kontroliuojamos lėšos ir ekonominiai ištekliai. Taip pat šiems asmenims arba jų naudai neleidžiama nei tiesiogiai, nei netiesiogiai naudotis jokiomis lėšomis ar ekonominiais ištekliais.

 

Anot ministerijos, praėjusių metų spalį E. Grikšas paragino taikyti griežtas sankcijas Rusijos ir Baltarusijos verslui, kad šių šalių ekonominiai ryšiai su Europa turėtų būti ribojami, o sankcijų apėjimui neturėtų likti galimybių.

 

„Ministerija laikosi pozicijos, kad Lietuvoje negali veikti įmonės, kurios tiesiogiai ar netiesiogiai prisideda prie Rusijos režimo finansavimo. Todėl svarbu, kad sprendimai dėl sankcijų konkretiems asmenims remiantiems Rusiją, būtų visų pirma taikomi Europos Sąjungos lygmeniu. Pasiektas sprendimas dėl „Mere“ savininkų – tai svarbus žingsnis, kad būtų sumažintos bet koks tiesioginis ar netiesioginis naudos teikimas Rusijai“, – pranešime spaudai sako ekonomikos ir inovacijų ministras.

LVK viceprezidentas: siekiama saugoti turtą

 

ES įvedus sankcijas prekybos tinklo grupės Rusijos „Svetofor Group“ savininkams, Lietuvoje valdantiems „Mere“ parduotuves, kurios penktadienį skubiai uždarytos, Marius Dubnikovas, Lietuvos verslo konfederacijos (LVK) viceprezidentas, sako, kad taip, tikriausiai,  siekiama apsaugoti turtą, kad jį būtų galima parduoti ir pasitraukti iš Lietuvos.

 

Pasak jo, „Mere“ užima vos 1% šalies rinkos.

 

„Panašu į tai, kad bandoma apsaugoti turtą, kuris yra, stabdyti veiklą ir greičiausiai pasilikti kaip įmanoma daugiau laiko persigrupavimui, kad tą turtą galimai būtų galima parduoti ir tokiu būdu pasitraukti iš Lietuvos“, – LRT radijui penktadienį sakė M. Dubnikovas; jį cituoja BNS.

 

„Įrangą ir prekes, galbūt, parduoti kažkokiam tarpiniam pirkėjui, galbūt konkurentams. Galbūt, įvairių čia variantų“, – pridūrė ekonomistas.

 

Jo teigimu, darbuotojams per 15 minučių uždaryti parduotuves galėjo būti liepta, siekiant nebetęsti mokėjimų operacijų: „Tai greičiausiai reaguojama į kažkokias sankcijų paketo dalis, kad būtų kaip įmanoma mažiau transakcijų.“

 

Pasak M. Dubnikovo, „Mere“ nėra reikšmingas tinklas Lietuvos rinkoje: „Vienas procentas rinkos, bet kurioje sistemoje vienas procentas ar jis yra, ar jo nėra, turbūt, kad neturi didelės reikšmės.“

 

Anot ekonomisto, tinklo apyvarta per metus siekia apie 70 mln. Eur, tuo metu Lietuvos mažmeninės maisto prekybos rinka siekia kiek daugiau, negu 7 mlrd. Eur.

 

Savo ruožtu Kristupas Vaitiekūnas, užsienio reikalų viceministras, teigė manantis, kad „Mere“ atvejis bus didžiausias naujame ES sankcijų pakete.

Verslų rodikliai

 

2020 m. įregistruotos „Latprodukti“ apyvarta 2024 m. siekė 31,57 mln. Eur, tai 53% daugiau, nei 2023 m., įmonė patyrė 71.800 Eur nuostolių, nors prieš metus dirbo pelningai. Įmonės 2025 m. finansiniai rezultatai kol kas nėra paskelbti. Įmonė tiesiogiai priklauso Serbijos įmonei „SKTrade DOO Beograd“, o tikrasis naudos gavėjas yra S. Šneideris.

 

„Valientė“, Lietuvoje valdanti „Mere“ prekių ženklo parduotuves, taip pat auga: pernai įmonė apyvartą išaugino 16%, iki 75,75 mln. Eur (užpernai – 65,2 mln. Eur).

 

Įmonės internetiniame puslapyje nurodoma, kad Lietuvoje veikia 26 „Mere“ parduotuvės Vilniuje, Kaune, Klaipėdoje, Šiauliuose, Alytuje, Panevėžyje, Šalčininkuose, Šilutėje, Telšiuose, Jonavoje, Tauragėje, Jurbarke, Kretingoje, Marijampolėje, Kaune, Mažeikiuose, Naujoje Akmenėje, Utenoje, Plungėje ir Radviliškyje. Latvijoje yra 12 „Mere“ parduotuvių."