“Prezidento D. Trumpo pareiškimas JT Generalinėje Asamblėjoje, kad jis galėtų „nusiųsti juos į pragarą be jokių išlikimo šansų“, buvo šiurkštus nukrypimas nuo įprastos tvarkos forume, skirtame pasaulio taikai.
Kol kiti pasaulio lyderiai ragino bendradarbiauti tarptautiniu mastu ir nutraukti karus Artimuosiuose Rytuose, prezidentas D. Trumpas antradienį įspėjo JT Generalinę Asamblėją, kad gali arba sudaryti susitarimą su Iranu, arba visiškai sunaikinti šią šalį.
„Turiu priimti svarbų sprendimą“, – kalbėjo D. Trumpas iš metinio susirinkimo tribūnos Niujorke. „Ar bus sudarytas susitarimas su Iranu, leidžiantis jiems atsikurti ir sukurti kur kas didingesnę šalį nei bet kada anksčiau – galbūt vieną didingiausių Artimuosiuose Rytuose ar net visame pasaulyje?
O gal man sunaikinti Islamo Respubliką – ir padaryti tai greitai, nepaliekant jiems jokios galimybės vėl žudyti bei griauti žmonių gyvenimus ir valstybes?“
D. Trumpas leido suprasti, kad Irano pareigūnai vilkina karą, kurį JAV ir Izraelis pradėjo beveik prieš septynis mėnesius, tikėdamiesi pakenkti respublikonams, lapkritį vyksiančiuose kadencijos vidurio rinkimuose siekiantiems išlaikyti Atstovų Rūmų ir Senato kontrolę.
„Ar man nusiųsti juos į pragarą be jokių išlikimo šansų ir be jokios vilties dėl būsimos didybės ar ateities kartų?“ – klausė D. Trumpas. „Visgi manau, kad susitarimą pasieksime iškart po rinkimų, nes jiems tiesiog nėra prasmės elgtis kitaip. Jie laukia ir stebi, kaip man seksis kadencijos vidurio rinkimuose.“ D. Trumpo grasinimai priminė balandžio mėnesį socialiniuose tinkluose paskelbtą jo žinutę, kurioje jis įspėjo Iraną, kad „šiąnakt žus visa civilizacija“ – grasinimą, kurio jis neįgyvendino ir kuris, pasak teisės ekspertų, būtų prilygęs karo nusikaltimui.
Tačiau net ir vertinant pagal D. Trumpo karingos retorikos standartus, buvo stulbinama girdėti JAV prezidentą Jungtinėse Tautose – organizacijoje, įkurtoje po Antrojo pasaulinio karo taikiam konfliktų sprendimui – tariantį tokį šiurpų grasinimą.
Rimtais veidais Irano ir kitų šalių diplomatai klausėsi D. Trumpo – antrojo pasaulio lyderio, kalbėjusio Generalinėje Asamblėjoje, – kuris pakaitomis gyrėsi savo galia ir pliekė valstybes bei institucijas, laikomas niekinimo vertomis, įskaitant Kubą ir Tarptautinį Baudžiamąjį Teismą.
Nors daugelis pasaulio lyderių susilaikė nuo tiesioginio JAV pasmerkimo, kai kurie kritikavo karą Irane, o daugelis griežtai kritikavo artimą JAV sąjungininkę Izraelį, kaltindami jį genocido vykdymu Gazos Ruože ir palestiniečių teisių pažeidinėjimu Izraelio okupuotame Vakarų Krante.
Po D. Trumpo kalbėjęs Jordanijos karalius Abdullah II didelę savo kalbos dalį skyrė Izraelio ir palestiniečių konfliktui, pavadindamas Izraelio karinę kampaniją Gazoje „bandymu ištrinti palestiniečių gyvenimą ir primesti naują teritorinę tikrovę“.
Jordanijos karalius taip pat pasmerkė karą Irane, pažymėdamas, kad konflikto pasekmės jaučiamos toli už Artimųjų Rytų ribų. „Jei kas nors abejojo, ar mūsų regiono konfliktai lieka tik jame, tereikia pažvelgti į paprastų šeimų sąskaitas už energiją ir maisto produktus – nuo Mumbajaus iki Minesotos“, – sakė jis.
Šiemet, kaip ir pernai, JAV Valstybės departamentas neleido Palestinos vyriausybei – kurią valstybe pripažįsta dauguma pasaulio šalių – dalyvauti Generalinėje Asamblėjoje, atsisakydamas išduoti vizas jos aukšto rango pareigūnams. Tikimasi, kad vėliau šią savaitę Generalinėje Asamblėjoje kalbės Izraelio ir Irano pareigūnai.
Turkijos prezidentas Recepas Tayyipas Erdoganas pareiškė, kad jo šalis „ir toliau bus laisvos ir suverenios Palestinos valstybės balsas“, ir griežtai pasmerkė Izraelio veiksmus Gazoje, teigdamas, kad pasaulis „susidūrė su genocidine mąstysena, kuriai niekada negana žudymo“. Jam kalbant, Izraelio delegatai paliko posėdžių salę.
Prancūzijos prezidentas Emmanuelis Macronas taip pat griežtai kritikavo Izraelio veiksmus Gazoje, pavadindamas tenykščių palestiniečių sunkią padėtį gėdingu „reginiu“.
Per pirmąją kasmetinės Generalinės Asamblėjos sesijos dieną – į kurią Niujorke tikimasi sulaukti 71 valstybės vadovo – išryškėjo ir kiti aštrūs nesutarimai. Kubos pareigūnai paliko salę, kai D. Trumpas pareiškė, jog Kuba yra „visiškai žlugusi valstybė“, ir pažadėjo, kad jos vyriausybė „žlugs“.
„JAV vyriausybė nesugeba pripažinti, kad #Kuba yra visiškai nepriklausoma ir suvereni šalis bei turi teisę tokia būti“, – po D. Trumpo kalbos socialiniuose tinkluose rašė Kubos užsienio reikalų ministras Bruno Rodríguezas Parrilla. Jis pridūrė: „Kuba nekelia grėsmės nei JAV, nei jokiai kitai šaliai.“
Pačios Jungtinės Tautos išgyvena permainų laikotarpį ir ieško naujo vadovo, nes generalinis sekretorius António Guterresas ruošiasi pasitraukti iš posto pasibaigus jo kadencijai gruodžio mėnesį.
77-erių A. Guterresas, vadovaujantis Jungtinėms Tautoms nuo 2017 m., ėjo pareigas audringu laikotarpiu, kurį krėtė klimato kaita, sparčiai plėtojamas dirbtinis intelektas, didžiulės stichinės nelaimės ir karai Ukrainoje, Gazoje, Irane ir kitur.
„Skiriamosios linijos mūsų pasaulyje platėja“, – sakė A. Guterresas savo baigiamojoje kalboje Generalinei Asamblėjai. – „Įtrūkimai virto bedugnėmis.“
A. Guterresas teigė, kad būtent šių metų įvykiai parodė, jog net ir galingiausios valstybės turi savo ribas, o geresnės ateities kūrimas „prasideda nuo pripažinimo – ypač iš didžiųjų galių pusės, – kad jų galia nėra jau tokia didelė.“
Brazilijos prezidentas Luizas Inácio Lula da Silva savo kalboje – pirmojoje, kurią Generalinei Asamblėjai pasakė pasaulio lyderis, – pareiškė, kad pasaulis susiduria su „gilia lyderystės krize“.
Pasak jo, JT nares „įkaitėmis laiko“ Saugumo Taryba; taip jis turėjo omenyje kai kurių šalių galią blokuoti svarbius veiksmus. Penkios nuolatinės Tarybos narės – JAV, Kinija, Rusija, Prancūzija ir Didžioji Britanija – turi veto teisę.
Susirūpinimą kėlė ir įvykiai Ukrainoje, prasidėję 2022 metais. Trumpai užsiminęs apie Iraną ir Gazą, Lietuvos prezidentas Gitanas Nausėda pareiškė, kad konfliktas Ukrainoje kelia „didžiausią grėsmę pasaulio tvarkai“.
Jis pasmerkė tai, ką pavadino „daugybiniais mūsų oro erdvės pažeidimais, kuriuos konflikto metu vykdė Ukrainos koviniai dronai“.
Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis ir D. Trumpas susitiko Generalinės Asamblėjos kuluaruose. Jiedu taip pat kalbėjosi telefonu savaitgalį, Baltiesiems rūmams dedant pastangas atnaujinti derybas dėl konflikto Ukrainoje užbaigimo.
„Mes daug apie tai kalbamės, įskaitant pokalbius su prezidentu Putinu, ir manau, kad kažkas įvyks“, – po susitikimo žurnalistams sakė D. Trumpas, turėdamas omenyje Rusijos prezidentą Vladimirą V. Putiną.
D. Trumpo kalba nuskambėjo tuo metu, kai tradicinės JAV sąjungininkės pradėjo atvirai abejoti, ar Jungtinės Valstijos išlieka patikima partnere, įsipareigojusia laikytis tarptautinių aljansų.
Sėdėdamas šalia Didžiosios Britanijos ministro pirmininko Andy Burnhamo per susitikimą Generalinės Asamblėjos kuluaruose, D. Trumpas sakė tikįs, kad galiausiai pavyks pasiekti susitarimą su Iranu. Pasak dviejų Irano pareigūnų, JT Generalinės Asamblėjos kuluaruose Irano užsienio reikalų ministras Abbasas Araghchi susitiko su JAV specialiuoju pasiuntiniu Steve'u Witkoffu bei D. Trumpo žentu Jaredu Kushneriu, kuris prisidėjo prie derybų. D. Trumpas žurnalistams sakė, kad tai buvo „labai geras“ tris valandas trukęs susitikimas, tačiau detalių apie derybas nepateikė.
„Tai – arba potenciali didybė, arba visiška pražūtis“, – pakartojo jis.
Kitoje ceremonijoje Niujorke, dalyvaujant Grenlandijos ir Danijos pareigūnams, D. Trumpas pasirašė patikslintą saugumo susitarimą dėl Grenlandijos. Naujojo susitarimo detalės liko neaiškios, tačiau panašu, kad jis neatitiko D. Trumpo pažadų įsigyti ar perimti šią salą – Danijai priklausančią pusiau autonominę teritoriją. Kreipdamasis į Generalinę Asamblėją, D. Trumpas teigė, kad Jungtinės Valstijos planuoja Grenlandijoje įrengti dvi naujas karines bazes – tai, ką jos būtų galėjusios padaryti ir ankstesniais dešimtmečiais.
Kalbėdamas kitomis temomis, D. Trumpas taip pat atmetė žinomų programuotojų, vadovų ir ekspertų raginimus riboti dirbtinio intelekto plėtrą; jis pareiškė, kad šie įspėjimai sklinda iš „tos pačios žmonių grupės“, kuri skleidė tai, ką jis vadino „Rusijos klastote“ (angl. *Russia hoax*).
„Mes skatinsime tik superintelektą“, – sakė D. Trumpas. „Mes jį skatinsime, o ne stabdysime.“
D. Trumpas taip pat pasidžiaugė JAV karine operacija Venesueloje, kurios metu Jungtinės Valstijos išplėtė savo kontrolę šalies didžiuliams naftos ištekliams.
„Nugalėtojui atitenka grobis“, – pareiškė D. Trumpas.” [1]
Jeigu Irano gyventojai nepasirems rimtai jų tikslių dronų ir raketų spiečiais, tai Irano gyventojų nafta irgi bus Amerikos grobis.
1. At U.N., Trump Says He Will Strike a Deal With Iran or ‘Annihilate’ It. Fassihi, Farnaz; Kanno-Youngs, Zolan; Sanger, David E; Levenson, Michael. New York Times (Online) New York Times Company. Sep 22, 2026.
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą