„Jamesas Taranto teisus teigdamas, kad dirbtinis intelektas (DI) yra įrankis, o ne galutinis autoriaus žodis (straipsnis „AI: Ghostwriter in the Machine“, rugsėjo 19 d.). Svarbiau ne tai, ar kuriant tekstą buvo pasitelktas DI, o tai, ar asmuo, kurio vardas nurodytas kaip autoriaus, gali sąžiningai prisiimti atsakomybę už tekste dėstomas idėjas, patikrinti faktus ir apginti išvadas.
Rašytojai visada pasitelkdavo redaktorius, tyrėjus ir kolegas, kad patobulintų savo kūrinius. DI gali atlikti kai kurias iš šių funkcijų stulbinančiu greičiu. Tačiau pagalba virsta pakeitimu, kai nurodytas autorius tik pateikia užklausą ir patvirtina rezultatą – arba svetimas žinias, patirtį bei įsitikinimus pateikia kaip savus.
Šis skirtumas svarbus, nes autorystė – tai ne tik nuopelnas už žodžių sudėliojimą. Tai atsakomybės prisiėmimo aktas. Autoriaus vardas skaitytojams praneša: aš tai sakau rimtai. Aš tai išnagrinėjau. Aš už tai atsakysiu.
Joks detektorius negali patikimai nustatyti, ar šis pažadas buvo tesėtas.
Redaktoriams ir skaitytojams vis tiek reikės to, ką pabrėžia J. Taranto – žmogaus vertinimo. Tačiau šiuo vertinimu turėtų būti vadovaujamasi pagal paprastą principą: DI gali padėti mums atrasti ir išreikšti savo balsą, tačiau neturėtų tapti priemone tą balsą imituoti.
Sethas Eisenbergas
Fort Loderdeilas, Florida
S. Eisenbergas yra buvęs JAV Nacionalinės rašytojų sąjungos (National Writers Union) pirmininkas.“ [1]
1. An Accountability Test for AI. Wall Street Journal, Eastern edition; New York, N.Y.. 23 Sep 2026: A16.
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą