“Tai buvo augančio pasitikėjimo savimi išraiška. Kinijos dirbtinio intelekto (DI) srities įmonės įkūrėjas lakoniškai parašė, kad tai „neužtruks taip ilgai“, – taip mesdamas iššūkį turtingiausiam pasaulio žmogui. Elonas Muskas savo platformoje „X“ buvo rašęs, kad Kinijos komandoms prireiks laiko iki kitų metų pirmojo ketvirčio, kol jos sukurs tokį pat galingą dirbtinį intelektą, kaip ir garsusis bei baimę keliantis „Anthropic“ modelis. Tačiau Tang Jie prognozavo, kad toks modelis Kinijoje pasirodys dar šiais metais. Vakarams tai būtų triuškinama žinia. Juk tai reikštų, kad visos su „Anthropic“ modeliais susijusios saugumo rizikos dabar kiltų iš Kinijos.
Tangas turi pagrindo pasitikėti savimi. Jis yra DI profesorius, vadovaujantis katedrai elitiniame Cinghua universitete, ir vienas labiausiai gerbiamų šios srities tyrėjų. Neseniai jo įmonė „Zhipu AI“ pristatė naują modelį „GLM-5.2“; standartiniuose našumo vertinimuose jis nusileidžia tik „Anthropic“ bei „OpenAI“ modeliams ir sulaukia didelio kūrėjų susidomėjimo. Įmonės akcijos smarkiai pabrango – nuo pirminio viešo akcijų platinimo (IPO) šių metų pradžioje jų kaina išaugo šešiolika kartų, todėl tai, ko gero, yra sėkmingiausios DI srities akcijos pasaulyje. Šiuo metu „Forbes“ vertina Tango turtą maždaug šešiais milijardais JAV dolerių. Profesorius tapo milijardieriumi.
Nors Silicio slėnyje išryškėjo aiškūs lyderiai, tokie kaip „OpenAI“ ir „Anthropic“, DI lenktynės Kinijoje išlieka gana atviros. Kas kelis mėnesius vis nauja komanda patenka į antraštes – tai liudija apie didžiulę konkurenciją rinkoje ir primena situaciją kituose Kinijos sektoriuose, pavyzdžiui, elektromobilių gamyboje. Pirmiausia pasirodė „DeepSeek“, išgarsinusi Kinijos DI. Vėliau išpopuliarėjo „Moonshot AI“, po jos – „Alibaba“ su „Qwen“ modeliu, o dabar lyderės poziciją užima „Zhipu AI“. Lenktynėse dalyvauja ir daugybė kitų įmonių, pavyzdžiui, biržoje kotiruojama „Minimax“ ar „ByteDance“, kurios DI programėlė „Doubao“ yra viena populiariausių Kinijoje. Frazė „Paklausk „Doubao““ Kinijoje jau tapo plačiai žinoma ir vartojama.
Vis dėlto konsultacijų bendrovės BCG šią savaitę paskelbtoje analizėje teigiama, kad JAV išlaiko lyderystę. Tačiau Kinija sparčiai vejasi ir kuria vis labiau nepriklausomą dirbtinio intelekto ekosistemą.
Autoriai šiuo požiūriu išnagrinėjo šešis aspektus: kapitalą, talentus, intelektinę nuosavybę, duomenis, energiją ir skaičiavimo galią.
Atitinkamai Kinija vis daugiau dėmesio skiria fundamentiniams tyrimams, publikacijoms ir patentams, taip pat vietinei lustų gamybai bei dirbtinio intelekto pritaikymui realiajame ekonomikos sektoriuje.
2025 m. trečdalis labiausiai cituojamų dirbtinio intelekto tyrimų darbų buvo atlikti Kinijoje – tai 12 procentinių punktų daugiau nei Jungtinėse Valstijose.
Kinija taip pat jau seniai pirmauja pagal dirbtinio intelekto patentų skaičių.
Tuo tarpu Jungtinės Valstijos ir toliau naudojasi savo dirbtinio intelekto talentų baze ir, svarbiausia, milžinišku kapitalu, skiriamu geriausiems dirbtinio intelekto modeliams bei reikiamai skaičiavimo galiai finansuoti.
Nuo 2023 m. Amerikos dirbtinio intelekto startuoliai iš rizikos kapitalo fondų pritraukė apie 380 mlrd. JAV dolerių – devynis kartus daugiau nei jų kolegos Kinijoje.
20 didžiausių Amerikos technologijų įmonių – įskaitant „Google“, „Amazon“ ir „Meta“ – pernai investavo 439 mlrd. JAV dolerių; didelė šios sumos dalis teko dirbtiniam intelektui ir duomenų centrams. Tikimasi, kad šiemet investicijos išaugs iki daugiau nei 800 mlrd. JAV dolerių. Palyginimui, 63 mlrd. JAV dolerių investicija, kurią atliko 20 didžiausių Kinijos technologijų įmonių, atrodo beveik kukliai. Jos investuoja 9 proc. savo pajamų, o jų kolegės JAV – 16 proc.
Vis dėlto Kinijos valstybė per ateinančius penkerius metus planuoja investuoti apie 295 mlrd. JAV dolerių į šalies mastu kuriamus dirbtinio intelekto duomenų centrus.
Tačiau lenktynėse dėl duomenų centrų Kinija turi lemiamą pranašumą: kol JAV daugelyje vietovių jau susiduria su elektros tinklų pralaidumo problemomis, Kinija plečia savo tinklus rekordiniu greičiu.
Kai kurie ekspertai netgi neatmeta galimybės, kad iki 2030 m. gali susidaryti pajėgumų perteklius.
Kinija jau dabar pagamina daugiau nei dvigubai daugiau elektros energijos nei JAV.
Dalis strategijos apima duomenų centrų statybą mažiau išvystytuose vakariniuose Kinijos regionuose, kur dažnai jau yra saulės, vėjo ir hidroenergijos perteklius. Kinijos vyriausybės duomenimis, šiuo metu 70 proc. visų naujų duomenų centrų pastatyta ten.
Pasak BCG ekspertų, Kinija išlieka konkurencinga pagrindinių modelių srityje. Čia svarbų vaidmenį atliko ekosistemos atvirumas: skirtingai nei „Anthropic“, „Google“ ar „OpenAI“, Kinijos tiekėjai skelbia savo architektūras, leisdami kitiems kūrėjams jas kurti.
Tačiau pagrindinis Kinijos žaidėjų tikslas buvo pasiūlyti dirbtinį intelektą už žymiai mažesnę kainą, išlaikant panašią kokybę. Naujausia startuolio „Moonshot AI“ „Kimi“ modelio versija kainuoja maždaug 1,71 USD už milijoną žetonų – teksto vienetų, kuriuos dirbtinis intelektas modeliuoja, kad apdoroti ir generuoti. Palyginimui, naujausias „OpenAI“ modelis vartotojams kainuoja 11,25 JAV dolerio už milijoną žetonų (angl. *tokens*). Dėl to daugelis įmonių visame pasaulyje, siekdamos sumažinti išlaidas, renkasi kiniškus dirbtinio intelekto (DI) modelius.
Kartu Pekinas skatina savo sukurtų modelių naudojimą šalies viduje, taip didindamas paklausą. Prognozuojama, kad antrąjį šių metų ketvirtį Kinijai teks daugiau nei pusė viso pasaulio DI naudojimo apimties, nors šioje šalyje gyvena 17 proc. pasaulio gyventojų.
Tam įtakos gali turėti ir palankesnis nei JAV požiūris į DI: BCG duomenimis, 86 proc. Kinijos gyventojų mano, kad DI teikia daugiau naudos nei žalos, o Jungtinėse Valstijose šis rodiklis siekia vos 41 proc.
Kinijoje tai atsispindi aktyviuose technologijų įmonių veiksmuose, siekiant rinkai pristatyti DI agentus. Šie agentai gali savarankiškai užsisakyti maistą ar rezervuoti skrydžius vartotojų vardu. „Tencent“ šiuo metu skatina DI integravimą į „WeChat“ – Kinijoje itin populiarią programėlę, naudojamą susirašinėjimui, mokėjimams, kelionių rezervavimui ir daugybei kitų kasdienių funkcijų (per vadinamąsias „mini programėles“). Panašių planų turi ir „Alibaba“, plėtojanti konkuruojančią programėlę „Alipay“.
Įgyvendindama DI iniciatyvas, Kinija vis labiau remiasi nuo JAV nepriklausoma tiekimo grandine, ypač modelių mokymo srityje. Nors JAV vyriausybė vėl leidžia eksportuoti daugiau pažangių „Nvidia“ lustų į Kiniją, didžiausiai „Nvidia“ klientei Kinijoje – „TikTok“ patronuojančiajai bendrovei „ByteDance“ – draudžiama naudoti JAV sukurtus puslaidininkius. Valstybės remiami duomenų centrai privalo naudoti vietinės gamybos lustus, dedant viltis į „Huawei“ lustų technologijų pažangą.
Pavyzdžiui, naujausias Kinijos DI bendrovės „DeepSeek“ modelis buvo optimizuotas veikti su „Huawei“ lustais, nors buvo mokomas (bent iš dalies) naudojant „Nvidia“ lustus.
„Mažesnės kainos kiniški modeliai, veikiantys su pigesniais kiniškais lustais, daugeliui šalių galėtų pasiūlyti patrauklų sprendimą“, – teigiama BCG analizėje, ypač vadinamojo „Pasaulinių Pietų“ regiono valstybėms, palankiai vertinančioms Kiniją. Visgi susidomėjimas gali kilti ir Europoje, atsižvelgiant į, sparčiai augančias, amerikietiškų DI modelių diegimo sąnaudas bei neapibrėžtumą dėl galimų pažangiausių modelių eksporto apribojimų. 2025 m. pabaigoje Kinijos atvirojo kodo dirbtinio intelekto modeliai jau aplenkė amerikiečių modelius atsisiuntimų skaičiumi.
Tuo pačiu metu didėjantis Kinijos ir Amerikos dirbtinio intelekto nesuderinamumas reiškia, kad Europa turi mažiau galimybių derinti abiejų regionų technologijas. Pavyzdžiui, „Apple“ jau bendradarbiauja su „Alibaba“ dėl „iPhone AI“ Kinijoje, o bendradarbiauja su „OpenAI“ likusioje pasaulio dalyje. Nepaisant to, BCG metrikai Europą vertina kaip pažangiausią dirbtinio intelekto srityje tarp „vidurinių galių“, nors ji vis dar gerokai atsilieka nuo JAV ir Kinijos.
Pavyzdžiui, prancūzų lyderis „Mistral“ techniškai atsilieka nuo trijų iki dešimties mėnesių nuo geriausių dirbtinio intelekto laboratorijų – tai amžinybė AI eroje.” [1]
1. China jagt die USA im KI-Rennen: Der Herausforderer holt auf und entwickelt zunehmend Technik, die für amerikanische Anbieter inkompatibel ist. Das hat auch für Unternehmen aus Europa weitreichende Folgen. Frankfurter Allgemeine Zeitung; Frankfurt. 03 July 2026: 25. Von Maximilian Sachse, Frankfurt, und Gustav Theile, Shanghai
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą