“Rudens lygiadienis, šiemet išpuolęs rugsėjo 23-iąją, yra niūrus atskaitos taškas bent jau Šiaurės pusrutulio gyventojams. Dienos trumpėja, o naktys ilgėja; aplink lygiadienį jos susilygina, ir prasideda tikroji žiemos tamsa.
Viena grupė, kuriai trumpėjančios dienos gali būti į naudą, – maisto papildų pramonė. Saulės šviesa (tiksliau – cheminės reakcijos, kurias sukelia ultravioletinė spinduliuotė, krintanti ant nepridengtos odos) yra būtina vitamino D – sveikatai gyvybiškai svarbios medžiagos – gamybai. Mažėjant saulės šviesos kiekiui, auga susidomėjimas vitamino D papildais (tai rodo „Google“ paieškos duomenys).
Iš tiesų vitaminas D yra vienas populiariausių papildų rinkoje. 2017 m. paskelbtame tyrime nurodoma, kad 2013–2014 m. 18 proc. amerikiečių vartojo dideles vitamino D papildų dozes, palyginti su 0,3 proc. 1999–2000 m. Kasmet atliekama daugiau nei 10 mln. kraujo tyrimų šios medžiagos lygiui nustatyti. Didžiojoje Britanijoje ir Islandijoje šie papildai turi oficialų vyriausybės pritarimą.
Taigi, ar vertėtų juos vartoti? Vitaminas D yra retas pavyzdys papildo, kurio vartojimą pagrindžia tvirta medicininė teorija. Gydytojai jau šimtmetį žino, kad vitaminas D būtinas sveikatai: jo trūkumas sukelia rachitą – ligą, kurios metu kaulai suminkštėja ir deformuojasi. Tačiau tyrimai rodė, kad jis gali turėti ir kitokių galių. Mokslininkai aptiko vitamino D receptorių visame organizme – nuo žarnyno ir inkstų iki smegenų bei raumenų. Devintajame dešimtmetyje atlikta svarbių tyrimų serija parodė, kad mirtys nuo tam tikrų rūšių vėžio JAV šiaurinėse valstijose pasitaikydavo gerokai dažniau nei saulėtose pietinėse, o kaip galimą priežastį mokslininkai įvardijo vitaminą D. Kiti manė, kad šios medžiagos trūkumas gali paaiškinti, kodėl žiemą padažnėja peršalimo ligos. Be to, tyrimai su gyvūnais rodė, kad vitaminas D iš tiesų gali slopinti vėžinių ląstelių augimą.
Todėl pradėjus klinikinius tyrimus su žmonėmis, viltys buvo didelės. Tačiau, nepaisant teorinių prielaidų, praktika parodė ką kita. Trys dideli vitamino D papildų vartojimo tyrimai – JAV atliktas „VITAL“ tyrimas, „D-Health“ tyrimas Australijoje ir „ViDA“ tyrimas Naujojoje Zelandijoje – per kelerius metus stebėjo dešimtis tūkstančių žmonių. Nė viename iš jų nebuvo nustatyta jokios apčiuopiamos naudos.
Apibendrinamajame redakciniame straipsnyje, 2022 m. paskelbtame leidinyje „New England Journal of Medicine“, pažymėta, kad vitaminas D neturėjo įtakos vėžio rizikai ar širdies sveikatai – dar vienai tikėtai teigiamai savybei. Jis neapsaugojo nuo griuvimų, nepagerino smegenų veiklos ir nepadėjo išvengti peršalimo. Tyrėjai nenustatė jokio teigiamo poveikio net tiems žmonėms, kuriems buvo nustatytas nedidelis vitamino D trūkumas.
Nepaisant ryšio su rachitu, šie papildai taip pat nesumažino kaulų lūžių rizikos.
Ši nesėkmė yra naudingas priminimas, kad, nepaisant šimtmečius trukusių tyrimų, žmogaus organizmas yra toks sudėtingas, jog medikai geriausiu atveju gali tik pagrįstai spėlioti, kokį poveikį naujas vaistas ar papildas turės jį vartojantiems žmonėms. Kartais šios prielaidos pasirodo esančios klaidingos. Vis dar niekas negali pakeisti praktinio metodo: duoti tiriamąjį preparatą daugybei žmonių ir atidžiai stebėti, kas nutiks.
Šiuo metu daroma išvada, kad būtinas minimalus vitamino D kiekis, tačiau didesnių dozių vartojimas vargu ar duos daug naudos. Jei gyvenate toli į šiaurę ar pietus nuo pusiaujo, turite tamsią odą, didžiąją dienos dalį praleidžiate patalpose ir su maistu (žuvimi, kiaušiniais ar raudona mėsa, kuriuose šio vitamino bent šiek tiek yra) gaunate nedaug vitamino D, tuomet papildų vartojimas gali būti naudingas – bent jau tamsiausiais metų mėnesiais. Visiems kitiems, greičiausiai, geriau sutaupyti pinigų.“ [1]
1. Should you take Vitamin D supplements? The Economist; London Vol. 460, Iss. 9518, (Sep 26, 2026): 75.
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą