Diskusija apie studijas Lietuvoje (2009 metų vasaris)

"Kęstas

JAV universitetai, veikiami Sputniko iššūkio, demokratizavo aukštojo mokslo prieinamumą, kaip niekas iki jų. Tai padėjo sukurti galingiausią pasaulio valstybę bei gerovę tuose pačiuose universitetuose, kuria taip džiaugiasi mūsų besilankantys profesoriai. Bet dabar laikai pasikeitė. To prieinamumo jau nebeužtenka šiuolaikinėje žinių ekonomikoje ir konkurencijoje su Indijos, Kinijos bei kitomis klestinčiomis akademinėmis bendruomenėmis. Jei amerikiečiai leidžiasi nuo kalno, į kurį juos užnešė istorija, tai kubiliniai mums kasa gilesnę duobę, kurioje ta pati istorija mus pastatė. Jei nori išeiti iš duobės, tai bent jau nustok kasti.

Politikoje visi kubiliniai nekantriai laukia ekonomikos atsigavimo pavasario. Girdi, atjos šviesiaplaukiai vokiečiai ant baltų arklių ir supirks viską, ką mes galim pasiūlyti, už gerus pinigus. Tada neva tai bus pamirštas kubilinių perdėtai radikalus, kvailių hipnotizavimui skirtas, elgesys, kai jie kirto šaką, ant kurios visa Lietuva sėdi. Ką gi, naujienos jiems yra prastos. Išėjimas iš šios krizės jau užima daug laiko. Tie vokiečiai anksti nepasirodo. Kubiliniams tenka atsakyti už jų veiksmus. Nusikaltėlių kubilinių bandymas kalbėti su juos baudžiančiais sukelia tik gailestį ir neapykantą. Špygos, kyšančios iš išdaužytų veidrodinių Seimo langų, sukelia tik įtūžį ir panieką. To per mažai, kad išsilaikyti valdžioje.
Būtinai

2009-02-16 17:40

Būtinai paskaitykit ir pasiūlykit paskaityti kitiems.
Sąjūdžio diskusija buvo tikras Ministro ir jo komandos fiasko. Jie nesugebėjo atsakyti į nė vieną kritišką pakviestų ekspertų argumentą ar klausimą, o Ministro pasirodymas galiausiai baigėsi tuo, jog jis išreiškė nuomonę, jog visa kritika jo Mokslo ir studijų įstatymui yra "komunistinė", ir, diskusijai intensyvėjant, išėjo, mat turėjo kitų reikalų.
Po šios atviros diskusijos Sąjūdžio IG klubas priėmė savo sprendimą ir poziciją dėl Ministro siūlymų ir aukštojo mokslo reformos. Pateikiame apačioje (šaltinis: http://www.pilieciai.lt/minerv...).
Lietuvos Persitvarkymo Sąjūdžio Iniciatyvinės grupės klubas
Lietuvos Respublikos Seimui
Lietuvos Respublikos Vyriausybei
KREIPIMASIS
Dėl aukštojo mokslo reformos
2009-01-23, Nr.23
Vilnius
Š.m. sausio 23 d. įvyko Lietuvos Persitvarkymo Sąjūdžio iniciatyvinės grupės klubo organizuotas visuomenės susitikimas su LR Švietimo ir mokslo ministru p. G. Steponavičiumi. Susitikimo metu vyko diskusija dėl ketinamos įgyvendinti aukštojo mokslo reformos principų ir krypčių. Buvo aptartos Seimui pateikto svarstyti Mokslo ir studijų įstatymo pataisų projekto pagrindinės nuostatos. Pasibaigus susitikimui įvykusiame Klubo narių pasitarime buvo išsamiai aptarti susitikimo rezultatai. Jie apibendrinti Klubo Kreipimesi į Lietuvos Respublikos Seimą, kuriame atsispindi pamatinės Klubo nuostatos dėl aukštojo mokslo reformos.
Vyriausybei pateikus Seimui svarstyti Mokslo ir studijų įstatymo pataisų projektą tikėtasi, kad pagaliau bus sukurtas aiškus ir tvirtas teisinis pagrindas iš esmės pertvarkyti šalies aukštojo mokslo sektorių. Tačiau seniai pribrendusių ir būtinų reformų laukusios akademinės bendruomenės ir visuomenės lūkesčiai buvo dar kartą apvilti. Rengiant įstatymo pataisas nebuvo tariamasi su akademine bendruomene ir atvirai buvo ignoruojama šios srities ekspertų nuomonė bei pasiūlymai. Atsainus projekto rengėjų požiūris į visuomenę ir akademinę bendruomenę lėmė, kad pateiktasis projektas yra grindžiamas ne civilizuotuose šalyse taikoma aukštojo mokslo organizavimo ir tvarkymo patirtimi, bet sąsajų su aukštojo mokslo realijomis visiškai neturinčiomis „laisvosios rinkos" ideologijos radikaliausiomis nuostatomis. Pataisų rengėjai, užuot rimtai ir dalykiškai analizavę Lietuvos aukštojo mokslo padėtį ir perspektyvas bei atsakingai svarstę ir vertinę sumanytos reformos socialinius bei demografinius padarinius, vadovaujasi primityvia ir vykstančios pasaulinės ekonominės bei socialinės krizės kontekste kaip niekad neįtikinama ir diskredituota ideologine prielaida, jog šios srities „dereguliavimas" ir laisvosios rinkos „nematoma ranka" savaime išspręs susikaupusias šalies aukštojo mokslo problemas.
Seimui pateiktas svarstyti Mokslo ir studijų įstatymo pataisų projektas yra konceptualiai ydingas, jo neįmanoma iš esmės pataisyti ar patobulinti. Grynai ideologinėmis ir voliuntaristinėmis prielaidomis apie laisvosios rinkos „visagalybę" ir jos tinkamumą visoms problemoms spręsti grindžiama aukštojo mokslo reforma pateko į aklavietę. Bet koks Seimo mėginimas priimti Mokslo ir studijų įstatymo pataisas nesiskaitant su visuomenės ir akademinės bendruomenės nuomone bei ignoruojant potencialiai pragaištingus diletantiškos ir neatsakingos „reformos" padarinius bus vertinamas ne tik kaip mėginimas atgaivinti tarybiniais laikais viešpatavusį valdžios ideologinį bei politinį diktatą visuomenei, bet ir kaip visuomenei bei valstybei žalinga veika.
Ideologiniais štampais tebesivadovaujantiems „laisvosios rinkos" apologetams neturi būti ir nebus leidžiama nevaržomai atlikinėti socialinių eksperimentų su šalies piliečiais ir ypač su jaunimu. Su tokio pobūdžio „reformomis" negalima taikstytis, nes jos yra ne kas kita, o sąmoningai ar nesąmoningai vykdomas tautos naikinimas – Lietuvos žemėje gyvenančių žmonių prievartinę emigraciją ir išsisklaidymą po pasaulį skatinantis veiksnys.
Reikalaujame sustabdyti šio Mokslo ir studijų įstatymo pataisų projekto svarstymą. Lietuvos aukštojo mokslo reforma turi būti grindžiama visiškai kitokia jos tikslų, uždavinių ir vykdymo būdo samprata. Konceptualiu tokios reformos pagrindu gali būti iki šiol visų valdžios institucijų ir „reformatorių" ignoruotas ir nutylimas VU Rektoriaus ir Senato pirmininko pareiškimas, kuriame išdėstyti pamatiniai ir, turint politinės išminties bei geros valios, praktiškai įgyvendinami aukštojo mokslo sektoriaus pertvarkos principai.
Manome, kad sutelkus Lietuvos akademinės bendruomenės, ekspertų ir konstruktyviai veikti pasiryžusių valdžios institucijų jėgas, įmanoma iš esmės pertvarkyti šalies aukštojo mokslo sektorių ir įgyvendinti tikrą lūžį, o ne menamą „revoliuciją" šioje srityje. Atėjo metas aiškiai apsispręsti.
Lietuvos aukštojo mokslo reforma – vienas lemtingiausių tautai ir valstybei klausimų. Nuo jos krypties ir baigties priklausys, ar Lietuva pagaliau sugebės pasinaudoti didžiausiu savo turtu – mūsų žmonių protu ir žiniomis, ar, priešingai, negrįžtamai praras savo gabiausią jaunimą ir galutinai taps intelektą eksportuojančia šalimi. Vienos iš dviejų alternatyvių reformos koncepcijų pasirinkimas taps vienareikšmišku atsakymu į klausimą, ar ketinama įgyvendinti reforma yra į jaunimo lūkesčius ir ilgalaikius tautos bei valstybės interesus atsižvelgiantis valdžios žingsnis, ar ji yra tik dar vienas neatsakingas socialinis „laisvosios rinkos" eksperimentas, kurių virtinė pavertė Lietuvą daugeliu atžvilgių atsilikusia, turtinės nelygybės ir socialinės atskirties draskoma valstybe.
Tikimės protingo ir atsakingo apsisprendimo. Manome, kad beveik du dešimtmečius trunkančioje neatsakingo eksperimentavimo su Lietuvos žmonėmis ir valstybe istorijoje pagaliau bus padėtas taškas. Nuoširdžiai paremsime visas geranoriškas ir konstruktyvias pastangas pertvarkyti šalies aukštojo mokslo sritį. Tačiau neliksime abejingi ir pasyvūs stebėtojai, jeigu reforma ir toliau bus vykdoma vadovaujantis vien egoistiškais, siaurais ir trumparegiškais pasipinigavimo ir pelno studentijos sąskaita siekiais ir bus paversta tik dar vienu tautos naikinimo ir jos intelektinio potencialo žlugdymo įrankiu. Kuomet iškyla gyvybinių tautos ir valstybės interesų klausimai, neprincipingi kompromisai ir sprendimai yra amoralūs ir nusikalstami, todėl yra neleistini ir negalimi.
Lietuvos Persitvarkymo Sąjūdžio Iniciatyvinės grupės klubas.
Bronislovas Genzelis
Bronius Leonavičius
Justinas Marcinkevičius
Alvydas Medalinskas
Romualdas Ozolas
Romas Pakalnis
Vytautas Radžvilas
Zigmas Vaišvila
Arūnas Vytautas Žebriūnas

Prašom

2009-02-16 16:07

Vytautas Daujotis
Svetimų klaidų kartojimo planas
Seimas jau gavo įstatymo projektą, pagal kurį bus reformuojama Lietuvos aukštojo išsilavinimo sistema. Reformos architektai iš Liberalų sąjūdžio (Gintaras Steponavičius) ir Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų (Mantas Adomėnas), mojuodami laisvosios rinkos vėliava ir periodiškai pasitelkdami Konstitucinį Teismą, dirbo du metus. Architektai per Konstitucinį Teismą tol prievartavo Lietuvos Konstituciją, kol jos dvasia, prieštaraudama pačiai Konstitucijai, išstenėjo: dalis studentų, kad ir kaip gerai jie besimokytų, turi mokėti visą studijų kainą (nuo kelių iki keliasdešimt tūkstančių litų per metus), o likusieji studijuos dykai, bet, jei “negerai” mokysis, gali būti baudžiami piniginėmis baudomis (apie penkių šimtų litų per semestrą).
Šiam tikslui studentų akademinių pasiekimų vertinimo kriterijai bus paversti piniginių baudų skyrimo kriterijais, nors nė vienoje civilizuotoje šalyje mokestis už studijas nėra bausmė už “negerą” mokymąsi (jei nepakanka valstybės lėšų, įvedamas visiems vienodas mokeatis). Paminėti dalykai yra centrinė numatomos reformos ašis.
Valstybinių aukštųjų mokyklų studentų įstatyminis rūšiavimas į studijuojančius savo lėšomis ir studijuojančius dykai yra pokomunistinių šalių išradimas. Taip jau daug metų yra Rusijoje, Lenkijoje, Rumunijoje, buvusios Jugoslavijos respublikose, Estijoje, keliose Rytų Afrikos šalyse – Tanzanijoje, Kenijoje, kurios žavėjosi sovietiniu socializmu ir bandė jį kopijuoti. Šių šalių aukštojo išsilavinimo sistemas vertino autoritetingi Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacijos (EBPO) ekspertai (angliškas trumpinys OECD). Visose EBPO ataskaitose valstybinės aukštosios mokyklos studentų skirstymas į minėtas dvi rūšis buvo vienareikšmiškai įvertintas kaip vieno iš pagrindinių aukštojo išsilavinimo principų - teisingumo ir bešališkumo (angl. equity) - grubus pažeidimas, dėl ko dalis studentų nepajėgia efektyviai mokytis ir siekti geresnių studijų rezultatų. Tai iliustruoja toliau pateikiamos EBPO ekspertų grupės išvados apie dviejų rūšių studentų sistemą Estijos valstybinėse aukštosiose mokyklose.
Lietuviškos reformos architektams daug kartų buvo siūlyta susipažinti EBPO ataskaitomis, kuriose neigiamai įvertintos Estijos ir kitų pokomunistinių šalių aukštojo išsilavinimo finansavimo sistemos ir kurios yra laisvai prieinamos EBPO internetetinėje svetainėje. Tačiau Seimui pateiktas įstatymo projektas, tiksliai atkartojantis visas šių šalių aukštojo mokslo finansavimo sistemos ydas, akivaizdžiai rodo, kad architektai šių ataskaitų taip ir nesugebėjo perskaityti.
Per atgautos nepriklausomybės laikotarpį Estijos studentų skaičius augo labai sparčiai dėl dviejų priežasčių. Pirma, dėl sparčios profesinių aukštųjų mokyklų (kolegijų) sektoriaus plėtros - nuo 1995 iki 2004 metų studentų skaičius šiose mokyklose padidėjo 19 kartų. Antra, dėl diskriminacinės mokėjimo už studijas politikos, pagal kurią valstybė visiškai subsidijuoja kasmet tą patį studentų skaičių, o likusiųjų, studijuojančių tik savo lėšomis, skaičius neribojamas. Tokia politika studijuojančių savo lėšomis studentų dalį padidino nuo 7,4 proc. 1994 metais iki 54 proc. 2006 metais. Šie skaičiai apima ir privačias mokyklas, bet dauguma studijuojančių savo lėšomis yra valstybinėse aukštosiose mokyklose . Čia beveik pusė studentų moka visą studijų kainą.
BPO ekspertai pateikė kritiškas išvadas apie Estijos diskriminacinę mokėjimo už studijas politiką:
„1. Ekspertų grupė palaiko kainos pasidalijimo principą (dalį studijų kainos apmoką studentas, kitą dalį – valstybė), bet neigiamai vertina šio principo įgyvendinimo Estijoje efektyvumą ir teisingumą bei bešališkumą. Estijos sistemoje dalies studentų studijas visiškai subsidijuoja valstybė, likusieji moka visą studijų kainą. Kitaip tariant, privataus mokėjimo našta yra ne paskirstoma visiems, bet užkraunama daliai studentų. Ekspertų grupė mano, kad mokėjimo naštos padalijimas tarp visų studentų ir valstybės subsidijų skyrimas daugumai studentų (jei ne visiems) yra teisingesnis ir efektyvesnis būdas.
2. Mokėjimas už studijas turi du elementus. Pirma, absolventas gauna apčiuopiamos privačios naudos – turint aukštąjį išsilavinimą uždarbis yra didesnis, o nedarbo šansai mažesni. Antra, visiško subsidijavimo efektai yra regresiniai – valstybės ištekliai yra skiriami tiems, kurie ir taip turi geresnio gyvenimo ir uždarbio šansų. Tačiau valstybės subsidijų skyrimas yra pateisinamas – yra ir visuomeninė (išorinė) nauda, kurią gauna visa visuomenė, o ne konkretus absolventas. Nors ir sunkiai apskaičiuojama, ši nauda yra neginčijama. Neįmanoma būtų logiškai pagrįsti, kad nebus visuomeninės naudos, kilsiančios iš 50 proc. studentų, dabar negaunančių valstybės paramos savo studijoms, išsilavinimo.
3. Esama paskolų sistema nepašalina rizikos, kad dalis gebančių studijuoti negalės to daryti dėl finansų trūkumo.
4. Labai didelė studentų dalis ir dirba visą darbo dieną, ir studijuoja dieniniame skyriuje. Tokia našta ir jos sukeliami efektai labai neigiamai veikia studentų pajėgumą efektyviai mokytis ir jų studijų rezultatus.
5. Nepasiturintys studentai, gabūs, bet neturėję galimybių gerai pasirengti studijoms, priversti rinktis studijas arba žemesnio statuso institucijose, arba studijuoti savo lėšomis (valstybinėse ir privačiose mokyklose).
6. Ekspertų grupė susidarė aiškų įspūdį, kad Estijos aukštojo išsilavinimo sistema yra neteisinga ir šališka dėl to, kad neproporcingai didelė aukštojo išsilavinimo prieinamumo dalis yra užtikrinama studentams iš šeimų su aukščiausiais išsilavinimo pasiekimais.
7. Estijoje nėra nusiteikimo gerinti aukštojo išsilavinimo sistemos teisingumą ir bešališkumą. Tai net neįvardinta kaip aukštojo išsilavinimo politikos prioritetas.
8. Ekspertų grupė yra įsitikinusi, kad studijų kainos pasidalijimas tarp valstybės biudžeto ir studijuojančiųjų turi išlikti. Tačiau studijų kaina privalo dalytis kiekvienas studentas. Neturi taip būti, kad dalis studentų nieko nemoka, o likusieji moka visą studijų kainą. Ekspertų grupė rekomenduoja Estijai taip pertvarkyti mokėjimo už studijas politiką, kad kiekvienas studentas apmokėtų dalį savo studijų kainos ir kiekvienas, kiek tai įmanoma, gautų tam tikrą valstybės subsidijų dalį. Dabartinis valstybinio finansavimo lygis, jei jis būtų perskirstytas, leistų kiekvienam studentui gauti valstybės subsidiją padengiančią 50 proc. dabartinės vidutinės studijų kainos.
9. Ekspertų grupė siūlo pasinaudoti egzistuojančių sistemų pavyzdžiais, kur studentai moka už studijas ir kartu gauna valstybės subsidijų. Tokios sistemos sėkmingai veikia Australijoje, Anglijoje, Naujojoje Zelandijoje, taip pat ir daugelyje JAV valstybinių universitetų sistemų. Estijos valdžios institucijos gali ir privalo panaudoti šią patirtį kurdamos sistemą, atitinkančią Estijos poreikius. ”
Nors lietuviškas aukštojo išsilavinimo finansavimo reformos projektas tėra tik pokomunistinių šalių didžiausių klaidų kartojimo planas, jame yra ir nacionalinių ypatumų. Ryškiausias – nuoširdus nemokšiškumas, kurį agresyviai ir atvirai spinduliuoja reformos architektai. Jie nuolat kartoja, kad valstybė nebefinansuos nemotyvuotų studentų, kurie studijuoja ne dėl žinių, o dėl diplomo ir kad nemotyvuotieji galės “studijuoti” savo lėšomis. Iš tokios logikos išplaukia, kad nesugebantys studijuoti galės trintis aukštojoje mokykloje ir, paėmę paskolą bei sumokėję visą studijų kainą, nusipirkti diplomą. Taigi, Lietuva legalizuos tai, kas civilizuotame pasaulyje laikoma kriminaliniu nusikaltimu – aukštojo išsilavinimo diplomų pardavinėjimą valstybės pripažintose mokyklose.
Šaltinis: Lietuvos žinios, 2009-01-24

ŠMM atsakymas Piliečių grupei2009-02-16 11:25

DĖL KLAIDINANČIŲ TEIGINIŲ APIE MOKSLO IR STUDIJŲ REFORMĄ

Grupė „Už kokybišką ir prieinamą mokslą“ išplatino kvietimą į mitingą dėl šiuo metu Seimo Švietimo, mokslo ir kultūros komitete svarstomų reformos nuostatų. Džiaugiamės, kad grupės nariai pritaria reformos būtinybei. Drauge apgailestaujame, kad nepagrįsta ar klaidinanti Vyriausybės siūlomų Mokslo ir studijų įstatymo pataisų kritika galiausiai reiškia pačios reformos idėjos atmetimą ar nukėlimą į neapibrėžtą tolimą ateitį. Vyriausybės pasiūlymai numato, kad sisteminė pertvarka prasidės jau šiais metais. Mokslo ir studijų neatidėliotinos reformos būtinybę gerai suvokia ir bendrai palaiko akademinė bendruomenė ir plačioji visuomenė.

1. Grupės nariai palaiko kitą nei Vyriausybės siūlomas reformos kelią. Jie nurodo, kad „reformos pagrindas ir prioritetas turi būti nepriklausomu ekspertiniu vertinimu grindžiama studijų programų konkurencija“; kad reformoje atsisakoma pamatuotos aukštųjų mokyklų tinklo optimizacijos; ragina „nedelsiant remiantis nepriklausomu ekspertiniu vertinimu peržiūrėti visas studijų programas ir suteikti joms jų tikrąjį pobūdį bei lygį atitinkantį statusą, o netenkinančias reikalavimų tuojau pat naikinti“.
Siūlomoje reformoje ketinama atsisakyti smulkmeniško reglamentavimo, pasitikėti aukštųjų mokyklų gebėjimu ir noru ieškoti išeičių. Visuomenė aukštosioms mokykloms kelia tikslus būti dinamiškomis, tobulėjančiomis, atsakingomis už savo veiklą studijų ir mokslo institucijomis. Tikime, kad jos pačios geriau žino savo pranašumus ir trūkumus ir sugebės priimti sprendimus dėl studijų programų plėtimo ar siaurinimo, dėl galimo jungimosi su kitomis aukštosiomis mokyklomis. Švietimo ir mokslo ministerija ketina konsultuoti norinčias jungtis ar kitaip keistis aukštąsias mokyklas, siūlyti joms geriausius sprendimus. Aukštųjų mokyklų tinklui optimizuoti numatoma skirti apie 150 mln. ES struktūrinių fondų lėšų.
Aukštosioms mokykloms bus suteiktas specialus teisinis statusas. Jos bus laisvesnės nuo administracinių apribojimų, galės laisviau valdyti turtą ir aktyviau spręsti bendros strategijos, laboratorijų, bendrabučių atnaujinimo klausimus. Tai jos galės daryti naudodamos ES struktūrinių fondų paramą, kuri 2007–2012 m. siekia beveik 3 mlrd. litų.
Mūsų požiūriu, ekspertų vaidmens iškėlimas reiškia, kad drauge numatoma siaurinti aukštųjų mokyklų autonomiją. Didelių galių ekspertams suteikimas reikštų administracinio kišimosi į aukštosios mokyklos vidaus reikalus didinimą, trukdžius laisvei kelti strateginius tikslus ir ieškoti sprendimų. Griežtesnio administravimo kelias Lietuvoje jau yra diskredituotas, nes juo nesėkmingai eita pastaraisiais dviem dešimtmečiais. Lietuvoje vykdytas ekspertinis programų vertinimas pageidautinų rezultatų – optimalios studijų sistemos ir gerėjančios kokybės – nedavė. Problemos nebuvo išspręstos, jos tik gilėjo.
Pasitikime gerai mokyklas baigusiais abiturientais, jų pasirinkimu studijuoti. Pasitikime prigimtiniu žmogaus troškimu pažinti ir tobulėti, kuris yra pagrindinis aukštojo mokslo variklis. Švietimo ir mokslo ministerija sieks, kad abiturientai gautų kuo daugiau ir patikimos informacijos apie aukštųjų mokyklų lygį ir studijų programų kokybę, nuolat stebės mokslo ir studijų sistemoje vykstančius procesus, juos koreguos tik esant būtinybei.

2. Grupės nariai teigia, kad reformos pagrindas – „„studijų krepšelio“ įvedimas ir studentų suskaidymas į visiškai nemokančius už mokslą ir mokančius visą studijų kainą savo lėšomis“ “; kad „atsisakoma atsakomybės už valstybės akredituotų studijų programų kokybę bei socialiai teisingos studentų mokėjimo už studijas tvarkos, laiduojančios vienodą studijų prieinamumą pagal gebėjimus ir pasirengimą, nepriklausomai nuo turtinės bei socialinės padėties“.
Reformos siūlymai remiasi LR Konstitucija ir ja remtais Konstitucinio Teismo išaiškinimais. Valstybė privalo gerai besimokantiesiems garantuoti nemokamą mokslą. Tačiau valstybė negali užkirsti kelio studijuoti tiems, kurie negavo valstybės finansavimo ir yra pasirengę studijas apmokėti savo lėšomis. Palyginti su dabartine padėtimi, reforma numato išplėsti galimybes studijuoti.
Netiesa, kad riba tarp valstybės finansuojamų studentų ir mokančių už studijas yra griežtai brėžiama. Nepatekusieji į valstybės finansuojamas vietas galėtų kur kas lengviau pasiskolinti lėšų studijoms – kuriama nauja valstybės remiamų paskolų sistema. Valstybės remiamos paskolos reiškia lengvatines sąlygas: suteikiama valstybės garantija, todėl nėra reikalo užstatyti turtą ar gauti laidavimą; numatomi palankūs grąžinimo terminai.
Iki 10 procentų aukštųjų mokyklų absolventų, kurie dvejus studijų metus ir likusias studijas savo lėšomis baigs geriausiai, studijų išlaidos būtų valstybės kompensuotos. Numatoma, kad valstybė teiktų socialines stipendijas studijuojantiesiems ir valstybinėse, ir privačiose aukštosiose mokyklose. Geriausiai studijuojantieji galės pretenduoti į gerokai didesnes nei dabar skatinamąsias stipendijas.

3. Grupės nariai teigia, kad siūlymuose: „siekiama būtiną pertvarką paversti aklai bei chaotiškai vyksiančiu socialiniu eksperimentu su Lietuvos būsimais ir esamais studentais bei akademinėmis bendruomenėmis. Studentams siūloma rinktis tarp studijų programų, kurių dauguma neatitinka net minimalių reikalavimų, jiems neturint patikimos informacijos apie vienos ar kitos studijų programos lygį ir garantijų, jog pasirinktoji studijų programa nebus tik imitacinė.“
Atkreipiame dėmesį, kad nauja studijų finansavimo tvarka į aukštąsias mokyklas ateitų kartu su šiais metais įstosiančiais pirmakursiais ir 2009–2010 m. galiotų tik jiems. Ankstesniais metais įstoję studentai ir toliau būtų finansuojami pagal dabar galiojančią tvarką: semestro rezultatai lemia, kas mokės ir kas nemokės už studijas. Tad pirmaisiais reformos metais aukštosios mokyklos matytų stojimo tendencijas, kurios jas skatintų aiškiai formuoti savo strategiją, uždarant neperspektyvias ar atidarant naujas studijų programas.
Pagal dabar galiojančius įstatymus aukštosios mokyklos neprivalo teikti detalios informacijos Švietimo ir mokslo ministerijai. Stojantiesiems inisterija suteiks visą turimą informaciją stojantiesiems. Šiuo metu yra atnaujinama svetainė www.mokslas.lt, kurioje bus galima rasti visą esamą informaciją apie reformą ir aukštųjų mokyklų studijų programas. Daugiausia informacijos apie reformą abiturientai dabar gali rasti ministerijos tinklalapyje www.smm.lt .
Studijų kokybės vertinimo centras (www.skvc.lt) turi plačią duomenų bazę, kurioje pateiktos visų Lietuvos aukštųjų mokyklų vertintos studijų programos, nurodytas akreditacijos lygis (akredituota be išlygų ar su ribojimais), galima susipažinti su išsamiomis vertinimo išvadomis. Jei sąraše nėra ieškomos studijų programos, tai nereiškia, kad ji nelegali – tiesiog dar neatėjo eilė vertinti. Absoliuti dauguma studijų programų yra įvertintos – per 800 (iš 1300).

4. Išplatintame pareiškime teigiama, kad „didžioji dalis studentų bus be jokio pagrindo priversti mokėti tūkstantines sumas ir dalį studijoms priklausančio laiko skirti uždarbiavimui arba imti didžiules bankų paskolas, arba ieškoti palankesnių studijų sąlygų emigruojant“; raginama „įvesti studijų mokestį tik visiems studentams vienodą ir nedidelį ir tik po to, kai bus atlikta tinklo optimizacija, ir tik įrodžius jo pagrįstumą.“
Raginimo įgyvendinti nesuteikia galimybės LR Konstitucijos 41 straipsnis, kuriame nurodoma, kad gerai besimokantiems valstybinėse aukštosiose mokyklose turi būti laiduojamas nemokamas mokslas. Todėl negalime siūlyti studento finansavimo modelio, pagal kurį visi mokėtų dalį studijų kainos. Veiksmingą paskolų sistemą matome kaip garantiją, kad galės studijuoti valstybės finansavimo negavę stojantieji, kad norintys studijuoti turės galimybę imti paskolą pragyvenimo lėšoms ir studijuoti, o ne dirbti, kartkartėmis užsukdami į aukštąją mokyklą.
Tinklo optimizavimo kelias, kurį nurodo grupės nariai, yra būdingas nedemokratinėms valstybėms, ribojančioms laisvę spręsti, o valdžiai pavedančios imtis atsakomybės už viską. Mūsų siūlymas remiasi aukštųjų mokyklų laisve ieškoti būdų gerinti kokybę jungiantis su kitomis aukštosiomis mokyklomis ar keičiant statusą.

5. Grupės nariai nurodo, kad „aukštosios mokyklos bus priverstos pirmenybę skirti studentų pinigų pritraukimui ir „darviniškai“ kovai už išlikimą, o tai ves prie diplomų „pardavinėjimo“ ir aklai bei chaotiškai laisvosios rinkos „nematomos rankos“ atmestų arba mažiau oportunistiškų aukštųjų mokyklų išnykimo.“
Visuomenė aukštosioms mokykloms kelia tikslus būti dinamiškomis, tobulėjančiomis, atsakingomis už savo veiklą studijų ir mokslo institucijomis. Jos turės labiau atsižvelgti į kintančius visuomenės poreikius ir į stojančiųjų lūkesčius. Lietuvos mokslo ir studijų sistemos institucijos nuo Lietuvos priėmimo į ES dienos norėdamos ar nenorėdamos dalyvauja ES ir platesnio pasaulio mokslo ir studijų institucijų konkurencijoje – varžosi dėl studentų, dėl projektų lėšų ir akivaizdžiai pralaimi šioje kovoje. Dalis akademinės bendruomenės užsidengia akis prieš šį faktą, tačiau jis turėtų būti akivaizdus politikams, stebintiems panašius procesus visose ūkio ir kultūros srityse. Reforma leis sustiprinti pajėgiausias Lietuvos mokyklas, suteiks paskatų nepagrįstai išsiplėtusioms mokykloms stiprinti tas studijų kryptis, kurios yra stipriausios, vienytis konkuruojant su užsienio universitetais. Vyriausybės pasiūlymuose numatyti saugikliai, leisiantys išvengti studijų dempingo.
Įstatymas, numatydamas aukštosioms mokykloms daugiau savarankiškumo, numato kitokią nei šiuo metu kokybės kontrolę. Kas šešeri metai bus akredituojamos ne vien studijų programos, bet ir pati aukštoji mokykla. Vyriausybė turi galią inicijuoti aukštosios mokyklos reorganizavimą ir likvidavimą.
Reformos siūlomas finansavimo modelis numato, kad valstybinės aukštosios mokyklos lėšos ją pasieks keliais keliais. Pirmiausia – tai bazinio finansavimo lėšos, skirtos ūkio poreikiams ir administravimui padengti. Taip pat ji gaus lėšų iš mokslo veiklos ir iš studentų (valstybės finansuojamų ir studijuojančių už savo lėšas). Atkreipiame dėmesį, kad su studentais ateinančios lėšos už studijas jau šiandien sudaro vis mažėjančią dalį stipriausių universitetų biudžeto, todėl aukštosios mokyklos varžosi dėl mokslo finansavimo, infrastruktūros bei kitų projektų, ir tai visame pasaulyje pripažinta praktika, kelianti baimę tik vengiantiems atviros konkurencijos ir teikiantiems pirmenybę biurokratiniams sprendimams.

6. Pareiškime teigiama, kad „ketinama įvesti mokėjimo už studijas tvarka, studentus be aiškaus pagrindo apmokestinsianti tūkstančiais litų“. Iš tiesų valstybė skiria papildomų lėšų studijoms, o ne apmokestina studentus. Šiuo metu yra labai daug studentų, kurie moka visą kainą už studijas. Jų sumokėtomis studijų kainos lėšomis aukštosios mokyklos netgi dengia valstybės finansuojamų studentų studijas. Ši situacija susidarė todėl, kad valstybė iki šiol užsakydavo daug valstybės finansuojamų studijų vietų, tačiau jas finansavo tik 47 proc. Nuo to nukentėjo studijų kokybė.
Siekiame keisti situaciją. Numatyta skirti 51 mln. litų universitetų pirmakursiams. Tai 15 mln. litų daugiau nei pernai. Siekiame, kad valstybės finansuojamas studentas gautų visą finansavimą, o ne pusę lėšų savo studijoms, kaip buvo iki šiol. Universitetuose bus 11 tūkst. pirmakursių. Kolegijose studijuos 10 tūkst. pirmakursių, t. y. beveik tūkstančiu daugiau nei pernai. Tam skiriama papildomų lėšų. Siekiame derinti sistemą, kad didėtų studijuojančiųjų kolegijose ir besimokančiųjų profesinėse mokyklose dalis.

7. Nepagrįstas yra tvirtinimas, kad „Lietuvoje į viešosiomis įstaigomis paverčiamų universitetų tarybas „socialiniai partneriai“ bus skiriami „politiniu pagrindu“, sudarant galimybes į jas pakliūti „patikimiems“ asmenims“; kad reformos projekte „sudaromos kone idealios sąlygos „išparceliuoti“ dalį valstybei priklausančio aukštųjų mokyklų turto“.
Įstatymo projekte numatomas valdymo modelis yra remtas pažangiausiais vakarietiškais universitetų valdymo modeliais. Šiuo metu panašus valdymo modelis jau veikia Lietuvoje – kolegijose. Šiandien aiškėja šio valdymo modelio dideli privalumai.
Reforminiuose siūlymuose numatyta, kad aukštoji mokykla įgis daugiau teisių disponuoti turtu. Tačiau siūlymuose įstatymui numatyta daug saugiklių, neleidžiančių savavališkai elgtis su aukštosiosios mokyklos turimu ar jai patikėtu turtu. Taip pat aiškiai apibrėžti reikalavimai aukštosios mokyklos tarybos nariui, kurie užkerta kelią į tarybas patekti nekompetentingiems asmenims ar politikams.

8. Raginama „siekti, jog Vyriausybė ir Seimas pasirinktų alternatyvią šiam eksperimentui aukštojo mokslo reformos koncepciją“; „nepritarti dabartiniam Mokslo ir studijų įstatymo projektui, bet jį pakeisti iš esmės arba sukurti naują, remiantis aukščiau išdėstytais reikalavimais“.
Šiuo metu aptariamos reformos nuostatos remiasi 2007 m. birželio 14 d. Parlamentinių politinių partijų susitarimu dėl mokslo ir studijų sistemos pertvarkos principų. Jame aiški nuostata, kad studijos turi būti finansuojamos „lėšos paskui studentą“ principu, kad turi būti keičiamas aukštųjų mokyklų valdymas, o mokslas – būti finansuojamas konkurso būdu.
Šiuo metu koaliciją sudariusių partijų programose buvo remiamasi šiais principais. Jie įtikino žmones už šias partijas atiduoti balsus. Nuostatos buvo įtvirtintos šios Vyriausybės programoje, kurioje numatoma atlikti esminius mokslo ir studijų reformos darbus: nuo 2009–2010 studijų metų pirmo kurso studentų finansavimą pradėti studijų krepšelio principu; sukurti valstybės remiamų paskolų sistemą, kuri pradės veikti ne vėliau kaip 2009 m. liepos mėn.; finansuoti mokslo tyrimus pereinant prie ilgalaikio konkursais pagrįsto finansavimo; įgyvendinti priemones, skatinančias aukštųjų mokyklų tinklo optimizavimą ir telkimąsi; aukštųjų mokyklų autonomija apims teisę disponuoti įsigytu ir valstybės patikėtu turtu; aukštosioms mokykloms suteikti įstatyme įtvirtintą specialų, autonomiškumą užtikrinantį, teisinį statusą.
Vyriausybės sūlymai yra šių įsipareigojimų vykdymas, nuosekliai įgyvendinant deklaruotus mokslo ir studijų pertvarkos principus.
Svarstoma reforma yra sistemiška. Jokios panašios sisteminės ir detalios mokslo ir studijų sistemos pertvarkos nėra pateikta. Vienintelė alternatyva reforminiams siūlymams – dabar galiojanti sistema, kuri netenkina visuomenės, politikų, akademinės bendruomenės ir studijuojančiųjų.
Atidėti reformą šiuo metu būtų labai neatsakinga. Akademinė bendruomenė yra pavargusi nuo ilgai besitęsiančių kalbų ir tikisi, kad sprendimai bus priimti. Diskusija vyko ilgai ir karštai, pozicijos ir siūlymai pertvarkai yra aiškūs. Šiuo metu turime unikalią galimybę pertvarkydami mokslo ir studijų sistemą pasinaudoti Europos Sąjungos struktūrinių fondų lėšomis.

Švietimo ir mokslo ministras Gintaras Steponavičius kviečia grupės „Už kokybišką ir prieinamą mokslą“ atstovus artimiausiu metu susitikti.

Švietimo ir mokslo viceministrė Nerija Putinaitė" (1)

1. Gintaras Aleknonis. Tarybų valdžios taikinys - universitetai. Komentarai

Elektra ir gera užsienio politika

Kaip mes galime protestuoti kaimynų atominių statybų proga, jei pirmieji pradėjome rėkauti, kad kursime atominę visam regionui? Jei matome, kad mes neišsilaikom konkurencinėje kovoje dėl žemiausių branduolinės energijos kainų, dėl geriausių Ignalinos kadrų ir, krizės akivaizdoje, dar ir dėl finansinių resursų, tai kaip galime tikėti kubilinio optimizmo pilnomis frazėmis apie šviesų atominio komunizmo rytojų Lietuvoje?

Bijomės Estijos. Bijomės Rusijos. Todėl kuriame monopoliją Leo, kuri smaugia vartotojus ir ūkį. Jei neleisime augti mūsų ekonomikai, tai anksčiau ar vėliau pateksime po kaimynų padu.

Nustokime rodyti špygas per Seimo langą. Nustokime drausti demonstracijas ir šaudyti guminėmis kulkomis į taikius žmones. Tapkime demokratijos pavyzdžiu kaimynams.

Išsirinkime gabesnius vadovus, negu Adamkus ir Kubilius. Pasiųskime juos Danijon mokytis, kaip kurti švarią energetiką, visai nenaudojant branduolinės energijos. Tapkime ūkiškumo ir ekologijos pavyzdžiu kaimynams.

Tinkamos politikai asmenybės atsiskleis greitu laiku masiniuose protestuose ir rūpestyje į bėdą patekusiais žmonėmis, tiek dirbančiais, tiek ir bedarbiais. Draugą pažinsi nelaimėje.

Landsbergis yra paprastas praeito amžiaus propagandistas be jokių sugebėjimų politikoje. Grybauskaitė yra paprasta buhalterė. Politikoje - ji taip pat nulis. Neveltui kubiliniai tokius silpnus žmones stumia į Prezidento postą. Juk Prezidentas turi veto teisę. Todėl pačias skaudžiausias reformas, atimančias viską iš mūsų visų valstybinio - monopolinio slibino naudai, kubiliniai numatė įvesti po Prezidento rinkimų. Laimei, jie jau atsiskleidė Lietuvai visu savo "grožiu".

Valdžios pakeitimas, ekonomikos gelbėjimas, apribojant valdymo aparatą ir monopolijas, yra vienintelė išeitis valstybei

Dėl pakeltų mokesčių
sausio mėnesį atsigavo infliacija, bet analitikų nuomone ji yra laikina. (1)
Toks kainų šuolis privertė mūsų mažytės šalies gyventojus lakstyti
apsipirkti kaimyniniuose kraštuose. Gavome smūgį mokesčių surinkimui ir
valstybės finansams. Kubilius dar apie tai tik galvoja.

Ekspertai teisūs.
Drastiškas vartojimo apribojimas defliacinės spiralės pradžioje atveda prie
dar didesnės defliacijos, visiško ekonomikos užsmaugimo ir katastrofiškai
didelio bedarbių skaičiaus. Dabar juntame svaiginantį ekonomikos šuolį
žemyn. Į eksportą orientuotos mūsų užsienio rinkos (Rusija, Vokietija ir
kitos) netikėtai giliai ir ilgam užstrigo krizėje. Nėra kam užglaistyti
Kubiliaus klaidos pasėkmes. Valdžios pakeitimas, ekonomikos gelbėjimas,
apribojant valdymo aparatą ir monopolijas, yra vienintelė išeitis valstybei.
Mūsų politinis gyvenimas pavirto išties negrabia klounada. Koalicijos
partneriai (pvz., Masiulis) patys viešai šaiposi iš jos
nestabilumo.

Padėkokite Kubiliui už naujus mokesčius. Greitai liksite be
pensijų, o mokytojai, gydytojai bei valdininkai - be atlyginimų.

1. Analitikai: infliacija grįžo trumpam

Susitiksime protestuose

Žmonės jau ruošiasi sekančiai protestų bangai:

"Nerijus to Kestai
2009.02.14 01:42
Kestas turi labai gera galva. Ir labai gerai daro, kad nuolat komentaruose primena, jog dabartine valdzia yra nusikalteliska. Mitingai siek tiek aprimo, ir todel, kad, pazeidziant Konstitucija, juos imta drausti. Bet netrukus prasivers nauja banga. Susitiksim protestuose.

Kęstai,
2009.02.14 00:18
ar turi savo galvą, ar tik mėgdžioji Kirkilo-Valatkos šmeižtus?

Kęstas
2009.02.13 16:39
Mokesčius jau pakėlė. Daugumai studijuoti reikės skolinantis milžiniškas sumas. Apmokestins gydymą. Na o jeigu kas negalės tokiose sąlygose susimokėti už buto paskolą - tiems atims vaikus. Antstoliai persekios nelaiminguosius iki mirties. Kas prakilniau: vyti iš Lietuvos kubilinius, ar patiems tyliai pasitraukti? Atlaikėme Rusijos ir Vokietijos terorą. Ką darysime su kubilais?" (1)

1. Tarybų valdžios taikinys – universitetai. Komentarai.

Turime Lietuvoje blaiviai mąstančių inteligentų. Cituoju: "Gintaras Aleknonis. Tarybų valdžios taikinys - universitetai
2009-02-13
Reformos yra lyg visuomenės gyvenimo kraujas, suteikiantis naujų jėgų. Per nepriklausomybės metus Lietuvoje sukaupėme nemenką įvairių pertvarkų patirtį. Bet ar tikrai galime didžiuotis visomis reformomis? Prisiminkime žemės, mokyklų pertvarkas... Tai ne vienos ir ne dviejų vyriausybių rūpesčiai ir galvos skausmai.
Dabartinė Lietuvos valdžia be skubių ir neatidėliotinų finansų, mokesčių reformų imasi pertvarkyti mokslą ir studijas. Sveikintinas užmojis, nors jau ryškėja kai kurios reformatorių klaidos, prieš kurias užmerkus akis galima lengvai sukompromituoti visą pertvarkos idėją.
Reikia džiaugtis reformai pribrendusia politine valia. Tačiau vien politinės valios pertvarkai neužtenka. Būtina tartis su interesų grupėmis, ieškoti sąjungininkų. Pertvarka turi patikėti tie, kuriems ji daroma, o ne tik tie, kurie balsuos už pokyčius.
Aukščiausi švietimo ir mokslo ministerijos pareigūnai pastaruoju metu dažnai susitinka su universitetų bendruomenėmis, diskutuoja. Skelbiama apie kompromisus sudarant universitetų tarybas, perskirstant studentų krepšelius.
Tačiau kyla abejonių, ar valdžios atstovai iš tikrųjų girdi tai, kas jiems sakoma. Jeigu spręsime iš pranešimų Švietimo ir mokslo ministerijos interneto svetainėje, tikro dialogo nėra. Jau įpratome, kad valdžia ieško tik pritarimo, o ne patarimo.
Prieš du dešimtmečius iš komunizmo besivaduojančios Vidurio ir Rytų Europos šalys savo konstitucijose įdėjo saugiklius, saugančius universitetų ir mokslo laisvės principus. Tai vertė daryti karti totalitarinių valstybių patirtis.
Dabar, universitetuose ketinama įtvirtinti tarybų valdžia, teisinama akademinės bendruomenės ir visuomenės dialogo būtinybe. Jeigu iš tikrųjų būtų siekiama tokio dialogo, universitetų tarybų narius turėtų skirti ne ministras, bet skirtingos interesų grupės. Valdininkija negali savintis visuomenės teisių.
Žinoma, prieš diskutuojant apie tarybų sudarymo tvarką, dar reiktų išsiaiškinti, ar iš viršaus nuleistos tarybos atitinka konstitucijoje įtvirtintus universitetų autonomijos principus.
Didžiausia visų Lietuvoje vykdomų reformų bėda – nesugebėjimas, o gal nenoras prognozuoti pertvarkos rezultatus. Niekas negali pasakyti, kiek, pasikeitus universitetų statusui, pabrangs aukštasis mokslas. Kiek pabrangs mūsų sveikatos apsauga, kai teks lankytis pas gydytojus, kurie turės bankams mokėti šimtatūkstantines studijų paskolas ir tūkstantines palūkanas?
Ar siūloma reforma, prisidengusi tauria kokybės gerinimo širma, nesukurs elitinės aukštojo mokslo sistemos, į kurią patekti gabus, bet nepalankiose sąlygose užaugęs vaikas beveik neturės jokių galimybių.
Korepetitorių abitūros egzaminams paruošti moksleiviai galės visuomenės sąskaita nemokamai studentauti, o sąžiningai besimokantiems teks vilkti paskolų naštą. Būtent tokias sąlygas kuria dabar siūloma studentų krepšelių sistema.
Didžiausia problema, kad dabartinė mokslo ir studijų pertvarka atveria plačiausias galimybes ne universitetams, bet bankams ir nekilnojamojo turto bendrovėms.
Reformatoriai sako – iš kur tiek nepasitikėjimo? Kodėl galvojame, kad žmonės tokie blogi ir iššvaistys universitetų turtą. Deja, Lietuvoje sąžiningo verslo sąvoka labai sunkiai prigyja. Viską galima daryti pagal taisykles, bet nesąžiningai.
Todėl nesunku įsivaizduoti, kaip sumanūs vaikinai pasinaudodami mokslo ir studijų reformos atvertomis galimybėmis privatizuoja Vilniaus Universiteto centrinius rūmus. Sakote neįmanoma? Bet prisiminkime Lietuvos avialinijų ar elektros tinklų istorijas.
O privatizuojantys Universiteto rūmų ansamblį turi gerokai rimtesnių argumentų, negu didžiąsias Lietuvos privatizacijas rengę vaikinai. Ten, kur dabar auditorijos, anksčiau buvo profesorių butai. Gal verta atkurti istorinę tiesą? Nesvarbu, kad naujai įrengtuose apartamentuose gyvens ne profesoriai.
Lietuvos prezidentas yra paskutinis saugiklis, apsaugantis (ar neapsaugantis) visą mūsų įstatymų leidybos sistemą nuo klaidų. Jau greit bus du mėnesiai, kaip prezidentūroje nebeliko švietimo, mokslo ir kultūros klausimus kuruojančios grupės.
Keista, nes pats valstybės vadovas aukštojo mokslo reformą yra įvardijęs kaip vieną šiandienos prioritetų. Ką teks daryti prezidentui, gavus mokslo ir studijų įstatymą? Aklai pasirašyti? Pasikliauti iš šalies pakviestais „išminčiais“? Taip ir nyksta Lietuvoje profesionalumas bei atsakomybė, kai jų naštą mėginama sukrauti nepriklausomiems ir niekam neatsakingiems ekspertams...
Norėtųsi, kad nepriklausomos Lietuvos reformos neprimintų sovietmečio racionalizacijų. Gal pamenate, kaip anuomet vienas racionalizatorius pasiūlė sutrumpinti pieštuko grafito širdelę. Juk pieštuko vis tiek niekas iki galo neišrašo. O būtų galima sutaupyti tiek grafito. Netrukus atsirado kitas racionalizatorius, kuris paklausė, o kam pieštukuose reikalinga ta medinė dalis be grafito? Kiek sutaupytume medienos." (1)
Mums visiems reikia pasimokyti rašyti taip aiškiai ir atskleidžiant tokią gilią istorinę perspektyvą.

1. Gintaras Aleknonis. Tarybų valdžios taikinys - universitetai

Piliečių grupės „Už kokybišką ir prieinamą aukštąjį mokslą Lietuvoje“ nuomonė

"pilieciai.lt/minerva
2009.02.12 02:55
Piliečių grupės „Už kokybišką ir prieinamą aukštąjį mokslą Lietuvoje“ Pranešimas Studentų mitingui – antikonstitucinis draudimas Piliečių grupė „Už kokybišką ir prieinamą aukštąjį mokslą Lietuvoje“ vasario 19 d. kvietė esamus ir būsimus studentus bei visą visuomenę į protesto akciją priešintis Vyriausybės kartu su Švietimo ministru ketinamai įgyvendinti aukštojo mokslo reformos imitacijai – socialiniam eksperimentui su Lietuvos jaunimu ir akademine bendruomene – ir reikalauti neatidėliojamos, tikros ir esminės, bet apgalvotos ir socialiai teisingos aukštojo mokslo reformos. Akcija turėjo prasidėti prie Vyriausybės rūmų, tada po eitynių Gedimino prospektu tęstis Nepriklausomybės aikštėje prie Seimo rūmų. Vilniaus miesto savivaldybė atsisakė išduoti šiai akcijai leidimą, motyvuodama tuo, jog gali susirinkti pernelyg daug žmonių ir neva bus nebeįmanoma užtikrinti visuomenės saugumo. „Kai kuriais sausio 16-osios įvykiais naudojamasi kaip dingstimi pridengti valdžios siekį visaip kliudyti piliečių aktyvumui, kad būtų sukurta iliuzija, jog jaunimas ir visuomenė pritaria sumanytai aukštojo mokslo reformos imitacijai“, - sakė Piliečių grupės narys Nerijus Stasiulis. – „Mums pasakė, kad leidimą protestuoti prie Seimo gausime tik tada, jei pažadėsime ir garantuosime, kad nesusirinks daugiau nei vos keli šimtai žmonių. Žinoma, mes tokias garantijas suteikti atsisakėme. Konstitucija kiekvienam piliečiui laiduoja teisę kartu su kitais susirinkti ir mitinguoti. Žinant vis augantį visuomenės nepasitenkinimą p. Steponavičiaus veiksmais ir sumanymais, aišku, kad protestuoti ateitų daug daugiau nei vos keli šimtai. Bet Savivaldybė jiems uždraudė tai padaryti“. Nors lemiamas sprendimas dėl studentijos ir akademinės bendruomenės pasipiktinimą keliančio Mokslo ir studijų įstatymo projekto priėmimo arba atmetimo bus priimtas Seime, Savivaldybė primygtinai siūlė protestuoti ne prie Seimo, o prie Švietimo ir mokslo ministerijos, kur rengti gausius mitingus pavojinga dėl vietos stokos, o piliečių teisę susirinkti prie Vyriausybės rūmų ir dalyvauti eitynėse apskritai kategoriškai atmetė. Negana to, akciją organizuojantiems studentams dar buvo pasiūlyta protestuoti atokiai nuo Nepriklausomybės aikštės, automobilių stovėjimo aikštelėje, patiems pasirūpinant jos aptvėrimu ir tik prieš tai gavus Seimo leidimą. „Nesitaikstysime su nedemokratiškų valstybių praktiką primenančiais mūsų teisių varžymais ir tikrai nesusitaikysime su pražūtinga ir vis ryškesnį kriminalinį atspalvį įgaunančia aukštojo mokslo pertvarkos imitacija“, - sakė N. Stasiulis. – „Su mumis susisiekia vis daugiau piliečių, siekiančių to paties, ko ir mes. Suvienyti jėgas ketiname ir su aukštųjų mokyklų profesinėmis sąjungomis, prisidės kai kurios kitos organizacijos. Mūsų jėgos ir ryžtas tik auga, ir netrukus mitingas bus.“ Piliečių grupė „Už kokybišką ir prieinamą aukštąjį mokslą Lietuvoje“ siekia, jog aukštojo mokslo reforma vyktų pagal alternatyvius principus, atsisakant laisvosios rinkos ideologija dangstomo bankų bei nekilnojamojo turto grobstytojų interesų tenkinimo ir ketinimo apmokestinti studentiją tūkstantiniais mokesčiais. Mokesčio už studijas klausimas gali būti svarstomas tik atlikus visų akredituotų studijų programų kokybės auditą ir optimizavus aukštųjų mokyklų tinklą. Tai atlikus, mokestis privalo būti visiems solidariai vienodas ir kiek įmanoma mažesnis. Aukštojo mokslo pertvarkos negalima patikėti „nematomai rankai“ ir „darviniškai“ aklai studentų bei aukštųjų mokyklų kovai už išlikimą. Ji turi remtis sąžininga ir ekspertiniu vertinimu grindžiama studijų programų konkurencija. "

Teisingai suprantami Lietuvos žmonių lūkesčiai šiame pareiškime.
Oligarchai perėjo prie despotijos. Verskime kubilinius iš vyriausybės. Kad nė vienas specialistas paruoštas Lietuvoje nepatektų į užsienį, norima laukinio kapitalizmo jėgomis sunaikinti mūsų universitetus. Visi, kam brangi Lietuvos ateitis, vienykimės.

1. H. Mickevičius: teisė mitinguoti turi būti užtikrinta. Komentarai.

Kubilai ir mūsų sveikata

Už apsilankymą poliklinikoje gali tekti susimokėti. Tai kubilinių "revoliucijos" tęsinys. Pradžioje mokestis būtų skaudus, bet nedidelis. Po to ateitų visagalė "rinkos" kaina. Verslininkai ar dirbantieji nesugebėtų apmokėti nekontroliuojamų ir į stratosferą lekiančių sveikatos draudimo kainų. Daugeliui tektų mirti patvoriuose be gydymo. Verskime kubilinius iš valdžios.

Mūsų dramoje, kuri dabar tapo įdomi daugeliui, keičiasi veikėjai. Cituoju buvusio Seimo nario, advokato Kęstučio Čilinsko interviu:

"Gal galėtumėte konkrečiai įvardyti, kas tie oligarchai?

Tai pati viršūnė – žmonės, kurie po „Leo LT“ sandorio, tapo tikrais valdančiaisiais. Už „Leo LT“ projekto stovi grupė stambių oligarchų – monopolijų savininkai.

Konkrečiai tai energetikos bendrovių savininkai – ten jų yra dešimtukas ir dar buvo krūvelė prileista pačių stambiausių turtingiausių asmenų.

„Leo LT“ projektas pati stambiausia oligarchinė viršūnė, kuri gali labai daug finansų skirti partijoms ir dėl to jos, turi žiūrėti į viršūnę – ką ji pasakys. „Leo LT“ kontroliuoja situaciją.

Kai pabūni Seime, pamatai labai gražiai, kaip ši sistema veikia ir kaip viskas tvarkoma iš tos viršūnės.

Prezidentas, Vyriausybė ir Seimas apraizgyti tos viršūnės ir laisvė yra duodama sprendimams, kurie nesusiję su pagrindiniais ekonominiais interesais.

O kita, kas svarbu, priklauso nuo šios viršūnės. Oligarchai kontroliuoja valstybės gyvenimą ir jų nurodymai vykdomi 100 proc. iki šiol.

Noriu dabar būti su pilietine visuomene, o į prezidento postą sėsti nenoriu. Kaip savo profesijos atstovas, jaučiuosi labiau reikalingas pilietinei visuomenei, nes čia trūksta profesionalių teisininkų...

...Visų pirma esu teisės ekspertas, o po to pilietis. Mes įkūrėme pilietinį Jungtinį demokratinį judėjimą (JDJ), bet jis yra nepartinis. Judėjime dalyvauja įvairių partijų atstovai ir judėjimas turi keletą tikslų...

...Svarbiausias tikslas – negaliojančiu pripažinti „Leo LT“ sandorį ir grąžinti į biudžetą pinigus, kad valstybė atsigautų..." (1)

Buvęs Seimo narys, advokatas Kęstutis Čilinskas yra teisus. Prezidento galios ribotos. Jis geriau jaučia, kurioje vietoje atneštų žmonėms daugiau naudos. Deja, tai nereiškia, kad mes galime atsipalaiduoti ir leisti išrinkti Prezidentu bevalį oligarchų statytinį. Prezidentas turi veto teisę. Įsitikinome, kaip skaudžiai gelia vien tik oligarchams naudingi įstatymai. Lietuvai būtų daug geriau, išrinkus Prezidentu žmogų, kuris sugebėtų atsispirti oligarchų spaudimui.

Lietuvos piliečiai,

Nejaugi mes prastesni negu broliai prūsai?

Nejaugi nueisime nuo pasaulio scenos be pasipriešinimo?

Tėvyne Lietuva, kur Tavo Herkus Mantas?

Mūsų politikai tikrai nupirkti pinigų maišų, kurie atėjo valdžion banditiško Lietuvos turtų privatizavimo metu. Daugumos interesai politiniame gyvenime tikrai neturi poveikio. Bet žmonės jau išmoko trauktis į Vakarus ir ten geriau susitvarkyti gyvenimą. Todėl iškyla grėsmė pačiam mūsų valstybės egzistavimui. Pilietybės atiminėjimas uždaro žydų tautos pasirinktą kelią lietuvių tautos išlikimui. Ką mes turėtume daryti, kad taip nenusmuktume į nebūtį? Pirmas žingsnis - pavadinkime vagis ir parsidavėlius vagimis ir parsidavėliais. Neleiskime jiems dangstytis kovotojų už civilizaciją kaukėmis.

JAV ultrakonservatyvios jėgos neteko valdzios Amerikoje, nes rinkejai jais nusivyle. Gili krize nera pats geriausias laikas joms reikstis ir Lietuvoje.
Stambios monopolijos Europos Sajungoje yra grieztai baudziamos (Microsoftas yra geras pavyzdys). Ateis laikas, ir ES antimonopolines strukturos uzsiims Leo.lt bei kitomis stambiomis monopolijomis Lietuvoje. Tai nestabilus, laikini tvariniai, skirti saujelei oligarchu pasipinigauti. Jie tik kenkia vartotojams ir visai Lietuvos valstybei.

1. K. Čilinskas: prezidentas sistemos nekeičia. Agnė Stasiulytė.lrt.lt

Gal sumažinkim valdžios parazitų būrį?

Šiuo momentu, kai aš rašau, Jungtinių Amerikos Valstijų senatas pasiekė susitarimą didžiulei JAV ūkio stimuliavimo bei modernizacijos programai. Pasaulis su viltimi laukia, ar tai atgaivins žmonių pasitikėjimą pasaulio ekonomika. Mes Lietuvoje taip pat turime Prezidentą su daugybe patarėjų, Seimą ir Vyriausybę. Bet realiai visos šios institucijos yra tik mums brangiai kainuojantis cirkas, kuris nieko negali. Žada kada nors stimuliuoti mūsų ekonomiką tų pačių bankų, kurie atsidūrė didžiausioje bėdoje, paskolomis. Tai toks pat realus dalykas, kaip pažadėti maitinti mus bulvėmis, išaugintomis Marse.
Kam mums reikia tiek daug brangių klounų? Atleiskime visus. Kokių trijų tokiai mažai tautai per akis užtektų.
Net monarchija būtų geriau. Galime pasikviesti iš Bostono (JAV) Gedimino palikuonį kunigaikštį Goliciną, kad būtų mūsų kunigaikščiu ar net karaliumi.

Lietuvos bankai neatlieka ju pagrindines funkcijos ekonomikoje. Kreditu su prieinama kaina nera. Praktiskai bankai jau yra banku lavonai. Jie dvokia. Bet Kubilius juos graziai puosia, su jais kalba. Mums gi sako, kad bankai atsikels ir musu versla isgelbes. Uzsitesusios laidotuviu ceremonijos.

Oligarchus ne mes samdome. Todel juos mums sunku isvyti. Politikus gi samdome mes, Lietuvos pilieciai. Mes galime ne tik juos atleisti, bet ir ju "darbo" vietas panaikinti.

"Mažos ir vidutinės bendrovės ES sudaro daugiau kaip 90 proc. visų veikiančių įmonių, jose dirba apie 70 proc. ES darbo jėgos ir sukuriama beveik 58 proc. pridėtinės vertės. Lietuvoje tokiose įmonėse sukuriamos pridėtinės vertės dalis gerokai mažesnė, čia dirba vos trečdalis visų darbuotojų", - neseniai kalbėjo europarlamentaras Šarūnas Birutis. Tai yra Lietuvos problema nuosmukio metu. Sunkiau prisitaikyti.

Kas norės rizikuoti lįsti į didžiules skolas visam gyvenimui?

"Blogai (turėtų būti: blogiau negu kurso vidurkis (Kęstas)) besimokantis studentas po 2 metų neteks studijų krepšelio

ELTA
2009 vasario mėn. 4 d. 16:00


Aukštojo mokslo finansavimo modelį rengiantys ekspertai ir politikai įvedė studijų krepšeliui papildomą saugiklį, neleisiantį į valstybės finansuojamą vietą įstojusiam studentui pernelyg atsipalaiduoti. Numatyta išlyga, kad po dvejų bakalauro studijų metų bus peržiūrimi visų to kurso studentų mokymosi vidurkiai ir, jeigu studijų krepšelį turinčio studento vidurkis bus dviem balais mažesnis už jo bendramokslių vidurkį, jis praras valstybės finansavimą.


Tokiai nuostatai trečiadienį pritarė Seimo Švietimo, mokslo ir kultūros komitetas.

"Taigi studentas po dvejų metų praras valstybės finansavimą, pavyzdžiui, tada, kai jo vidurkis bus 6 ar mažiau balų, jei jo bendrakursių vidurkis bus 8 ir daugiau. Studijų krepšelio neteks studentas, kurio vidurkis - 7, jei jo bendrakursių vidurkis bus 9 balai ir daugiau. Nors ir koks būtų bendrakursių vidurkis, valstybės finansavimo nepraras studentas, kurio vidurkis bus 8 ir daugiau", - paaiškino švietimo ir mokslo viceministrė Nerija Putinaitė.


Kaip Eltai teigė viceministrė, valstybės finansavimo netekęs asmuo už studijas turės mokėti aukštosios mokyklos nustatytą studijų kainą.

Pasak N. Putinaitės, taip pat atsisakyta nuostatos, kad iš universiteto iškritus arba išėjus valstybės finansuojamam studentui jo krepšelis būtų perleidžiamas už studijas mokančiajam. Bet numatyta kita naujovė - geriausiai studijuojančiųjų už savo lėšas eilė bus sudarinėjama jau po dvejų pirmųjų studijų metų. Tam tikrai jų daliai bus kompensuojamos studijų išlaidos. Mokančiųjų už studijas rezultatai dar kartą bus peržiūrėti ir jas baigus.

ELTA primena, kad toks studijų krepšelio principu pagrįstas finansavimo modelis yra numatytas Mokslo ir studijų įstatymo projekte. Tam, kad jau nuo rugsėjo įsigaliotų naujovės, dar turi pritarti Seimas. Jei parlamentarai pritars, naujovės bus taikomos tik būsimiesiems studentams." (1)

Tokia reforma sukuria riziką patekti į nepakeliamas skolas prisiimančių studentų gretas. Lieka tik dvi išeitys: protestuoti prieš reformą, arba važiuoti mokytis užsienyje. Lietuviai masiškai traukia apsipirkti į Lenkiją. Tas pats bus ir su mokesčių už studijas įvedimu. Tai yra Lietuvos valstybės naikinimas. Reikia teisti tokius reformatorius.

Norintys gauti pagalbos angliškai kalbančiuose kraštuose, gali palikti žinutę mano blogo: mokslas-studijos-ekonomika.blog spot.com/ komentaruose.

Mokesčius jau pakėlė. Daugumai studijuoti reikės skolinantis milžiniškas sumas. Apmokestins gydymą. Na o jeigu kas negalės tokiose sąlygose susimokėti už buto paskolą - tiems atims vaikus.(2) Antstoliai persekios nelaiminguosius iki mirties. Kas prakilniau: vyti iš Lietuvos kubilinius, ar patiems tyliai pasitraukti? Atlaikėme Rusijos ir Vokietijos terorą. Ką darysime su kubilais?


1. Blogai besimokantis studentas po 2 metų neteks studijų krepšelio
2. Netekusieji būsto gali prarasti ir vaikus

Staigmenos kubiliniams

"Europos Parlamento narė M. Starkevičiūtė supeikė valdančiųjų antikrizines priemones ir jas palygino su viešųjų ryšių akcija. Pasak politikės, ir biudžeto deficito, ir rinkos rizikingumo rodikliai Lietuvoje – normalūs, vertinant pagal dabartinę Europos finansinę situaciją. Tuo metu K. Glaveckas teigia, kad ekonominiai rodikliai gal ir būtų neblogi, jei ne sudėtingos sąlygos pasiskolinti." (1)

Vargšai kubiliniai. Tikėjosi, kad pasikartos jų privatizavimo galimybės. Gviešėsi atimti iš visų sau ir nedidelei grupelei "patikimų". Nesuprato, kad bus toks didelis pasipriešinimas. Nelaukė, kad taupūs ir apsukrūs lietuviai bus tokie atsparūs krizei. Nesmagu klausytis K. Glavecko lemenimo. Brangieji, jei jums nepatinka, kad skandinaviški bankininkai mažai skolina Lietuvoje, geriau būtumėt pakalbėję su tais bankininkais. Nėra ko bandyti "privatizuoti" mūsų paskutinius centus. Matome, kad nesugebate tvarkytis.

Kubiliniai traukiasi nuo ekstremalių mokesčių politikos. Bet neribotos valdžios idėja jų nepalieka. Svajoja apie naują išeitį - politizuoti jėgos struktūras, kad per jas išsilaikyti prie valdžios. Iš čia bandymai kontroliuoti saugumą. Neleiskime toliau griauti Lietuvą.

Lietuvos valdžia atima iš mūsų ir atiduoda Viniaus prekybai, bankams bei kitoms monopolijoms. Tie išveža į saugesnes vietas, kaip Šveicarijos bankai ir kiti ofšorai. Dalį pinigų monopolijos skiria seimūnų reklamai paremti rinkimų metu. Kaip ši schema gali prisidėti prie daugumos Lietuvoje išvedimo iš skurdo? Kubilius tik traukia tokiu būdu mus gilyn pelkėn. Ypač Kubiliaus sumanymas, prieš prasidedant krizei, stabdyti ekonomiką mokesčiais yra kvailiausias ir neregėtas niekur pasaulyje, išskyrus Afrikos despotijas.

1.M. Starkevičiūtė: pinigų yra, bet nemokame jų pasiimti

Kokie vagys yra patys geriausi?

Lenkijoje lietuvis vogtu sunkvežimiu vežė vogtus BMW. Įdomu, kokios jo politinės pažiūros. Pagal apklausas, dauguma Lietuvos gyventojų galvoja, kad akiplėšiškiausi mūsų vagys visą laiką rėkia apie ateinančius komunistus ir Rusiją bei siūlo privatizuoti tuos bendro turto likučius, kuriuos dar neišvogė.

Valstybės ir kubilinių keliai skiriasi

"„Dabar biudžete trūksta 170 mln. Lt per nepilną mėnesį, nes žiūrėta tik buhalteriškai, bet kai taip padidino akcizą – pirks kitur, padidino PVM - pirks kitur, lyg ir mechaniškai padidino pelno mokestį – jis bus slepiamas“, – tvirtino G. Kirkilas. Anot jo, dabar, pavyzdžiui, pigesnių degalų žmonės plūsta į kaimynines šalis." (1)

Kirkilas teisus. Tai matyti iš nepriklausomų šaltinių. "Šiemet krenta ir dyzelino bei dujų pardavimai." (2)

Ką mums daryti? Lieka tik seimūnams susitarti ir atstatydinti Kubilių, arba mums visiems dar aktyviau dalyvauti protestuose.

Kasos aparatų turguose istorija parodė, kad Kubilius bijo žmonių pykčio. Organizuotų didelių protestų grėsmė priverčia net gobšuolius atsitraukti. Nesitaikstykime su mūsų verslų, universitetų, ligoninių bei mokyklų naikinimu.

Kubiliniams galime pasakyti tik viena. Du dešimtmečius jūs baidote mus rusais, komunistais, o dabar dar ir krize bei bankrotu, kurių Lietuvoje dar nėra. Jūs stengiatės sukurti mūsų šalyje krizę, kad pagaudyti žuveles drumstame vandeny, dar daugiau prisiplėšti turtų. Dirbti nemokate. Atiminėti, "privatizuoti" - tai vieninteliai jūsų sugebėjimai. Atėjo jūsų valanda. Teks palikti Seimą visiems laikams. Jūsų gobšumas jus atvedė prie liepto galo.

1. G. Kirkilas: nieko nekeitus biudžetas būtų pilnesnis
2. Pirmąkart per 4 metus sumažėjo degalų pardavimas

Apie Kubiliaus siūlomos universitetų reformos tikruosius tikslus ir rezultatus

Nauja universitetų finansavimo tvarka netinka mums visiems. Įvedus ją, universitetai norėtų surinkti kiek galima daugiau pinigų sotesnės biurokratijos išlaikymui. Bankai norėtų kiek galima didesnes pinigų sumas paskolinti studentams, kad daugiau uždirbti iš tų paskolų. Na, o jei bankai duoda, tai universitetų rektoriai ima. Nebelieka jokios kontrolės studijų kainai. Studentams vienintelė išeitis būtų bėgti į užsienį. Palyginus su tokiu Lietuvos inteligentijos naikinimu Vokietijos Dievų miško košmaras arba siaubingi Rusijos trėmimai į Sibirą atrodytų menkniekiu. Ar tikrai norime tokios tvarkos Lietuvoje?

Klausimas yra labai paprastas: reikia ar nereikia daugumą studentų apkrauti didžiulėmis skolomis mokesčiui už studijas. Harvardas nuo tokio apkrovimo atsisakė, nes tikrai gabūs ir protingi žmonės savo noru į tokias skolas nelenda. Naudokimės geriausiu pavyzdžiu, kurdami mūsų sistemą. Siūloma reforma ypač kenksminga Lietuvos ekonomikos vystymui. Mažoje šalyje reikia turėti galimybę sutelkti resursus į tas sritis, kuriose mes esame geriausi. Kitaip neišlaikysime konkurencijos pasaulyje. Gi pagal siūlomą tvarką vargšai žiopliausi vidurinės mokyklos mokiniai turės bėgioti su jų liūdnai atrodančiais krepšeliais. Tai vadinsis šalies ekonominės strategijos formavimu.Visi gabesni bus užsienio universitetuose. Kubilius siūlo Lietuvos kvailinimo programą.

Trumpai ir aiškiai apie tokios reformos tikruosius tikslus parašyta vieno iš mūsų kolegų komentatorių pastaboje. Cituoju: "Visos valdžiusios partijos naikino universitetus. Tai pradėta, finansuojant juos pagal studentų skaičių. Kas nusmukdė mokymo kokybę. Ji smukdoma ir menkais dėstytojų atlyginimais. Valdžiai reikalingas universitetų nekilnojamas turtas. Jo privatizavimas dengiamas, vadinant tai reforma, revoliucija. Jos esmės nekeičia. Lieka finansavimas pagal studentų skaičių. Lieka nepakankami atlyginimai dirbti kokybiškai. "Revoliucija" mažins studentų skaičių, atlaisvins patalpas, padidins bankų pelnus. Tai pagrindiniai valdančių partijų tikslai, dengiami krepšeliais ir laisvosios rinkos apologetų mulkinimais. "Revoliucija" nekeičia esmės: universitetų vertinimo ir finansavimo pagal atitikimą pasauliniams mokymo kokybės standartus, palieka dėstytojų vertinimą pagal publikacijas, nesusijusias su dėstomu dalyku." (1)

"Opozicinės (socialdemokratų) partijos programoje ... taip pat kritikuojama aukštojo mokslo reforma, teigiant, kad "neturtingam jaunimui aukštasis mokslas taps beveik neprieinamas". Siūloma atsisakyti studento krepšelio." (2)

Visi galvojame, kaip padaryti, kad gabesnis jaunimas nepaliktų Lietuvą, kad mūsų darbo rezultatai turėtų paklausą pasaulyje. Ar ne lengviau būtų dabartinėje sistemoje, kai universitetų turtas dar priklauso valstybei ir Konstitucija garantuoja nemokamas studijas visiems gerai besimokantiems, sukaupti mūsų ribotus resursus į kelias sritis, kuriose mes esame geresni, negu dauguma pasaulyje? Didžiulėmis skolomis, šansų gauti universitetinį išsilavinimą ribojimu bei apgavystėmis nesulaikysime gabaus jaunimo mūsų krašte. Tik dosniai investuodami į aukštos kokybės kadrų ruošimą ir to pagrindu sukūrę konkurencingus verslus, galime tikėtis, kad talentingi žmonės liks dirbti Lietuvoje, kad tokio darbo dėka mūsų visų gyvenimas pagerės.

Kubilius, Lubys ir Steponavičius elgiasi kaip tikri barbarai prie miesto vartų. Kur mūsų ūkio ir mūsų kadrų vystymo vizija? Tai turėtų būti jų atsakomybė. Jie kelia universitetams nerealius reikalavimus. Tikrovėje daroma taip, kad mūsų universitetai jokiu būdu neišlaikys konkurencijos su kaimyninėmis šalimis ir bus priversti išssivaikščioti jau po 2010 metų rugsėjo. Aišku, monopolijos tikisi išstumti lietuvius iš Lietuvos, atsivežti pigesnių ir paklusnesnių kadrų iš Rytų. Neleiskime griauti Tėvynę.

JAV universitetai, veikiami Sputniko iššūkio, demokratizavo aukštojo mokslo prieinamumą, kaip niekas iki jų. Tai padėjo sukurti galingiausią pasaulio valstybę bei gerovę tuose pačiuose universitetuose, kuria taip džiaugiasi mūsų besilankantys profesoriai. Bet dabar laikai pasikeitė. To prieinamumo jau nebeužtenka šiuolaikinėje žinių ekonomikoje ir konkurencijoje su Indijos, Kinijos bei kitomis klestinčiomis akademinėmis bendruomenėmis. Jei amerikiečiai leidžiasi nuo kalno, į kurį juos užnešė istorija, tai kubiliniai mums kasa gilesnę duobę, kurioje ta pati istorija mus pastatė. Jei nori išeiti iš duobės, tai bent jau nustok kasti. Politikoje visi kubiliniai nekantriai laukia ekonomikos atsigavimo pavasario. Girdi, atjos šviesiaplaukiai vokiečiai ant baltų arklių ir supirks viską, ką mes galim pasiūlyti, už gerus pinigus. Tada neva tai bus pamirštas kubilinių perdėtai radikalus, kvailių hipnotizavimui skirtas, elgesys, kai jie kirto šaką, ant kurios visa Lietuva sėdi. Ką gi, naujienos jiems yra prastos. Išėjimas iš šios krizės jau užima daug laiko. Tie vokiečiai anksti nepasirodo. Kubiliniams tenka atsakyti už jų veiksmus. Nusikaltėlių kubilinių bandymas kalbėti su juos baudžiančiais sukelia tik gailestį ir neapykantą. Špygos, kyšančios iš išdaužytų veidrodinių Seimo langų, sukelia tik įtūžį ir panieką. To per mažai, kad išsilaikyti valdžioje.

1. Dėl aukštojo mokslo reformos – prieštaringos mintys. Komentarai. A.Baskas
2009.01.30 10:30

2. G.Kirkilas atleistų visus diržus

„Mažeikių nafta"

"

Seimo Biudžeto ir finansų komiteto pirmininkas Kęstutis Glaveckas tvirtina, kad Lietuvoje dėl monopolinės bendrovės „Mažeikių nafta" padėties, šalies gyventojai už kurą moka maždaug 20 ct/l brangiau. Tai esą turi neigiamos įtakos ir akcizo surinkimui, nes dėl maždaug 36 ct/l pigesnio dyzelino Lietuvos vežėjai kurą pilasi kaimyninėje šalyje. Dėl to esą Lietuvos biudžetas šiemet gali netekti 70-80 mln. Lt akcizo. Parlamentaro skaičiavimu, dėl šiuo metu susidariusios situacijos rinkoje lietuviai už kurą moka maždaug 20 ct/l brangiau.

„Mažeikių nafta" kurą Latvijoje, Estijoje ir Lenkijoje parduoda pigiau nei Lietuvoje. Tai ji kartais motyvuoja tuo, kad Latvijoje ir Lenkijoje yra didesnė konkurencija ir Lenkijoje yra daugiau gamintojų, o kadangi Lietuvoje nėra, tai kaina yra tokia, kokia yra", – antradienio spaudos konferencijoje sakė K. Glaveckas." (1)

1. K.Glaveckas: dėl monopolijos degalų rinkoje mokame maždaug 20ct/l brangiau

Aiškus Kubiliaus reformos aprašymas ir receptas ūkio gydymui

"Kodėl bankai neskolina verslui? Ogi negali įvertinti, ar įmonės grąžins paskolas ar ne."(1)

Mūsų bankai anksčiau skolino pernelyg daug ir pernelyg lengvai. Dabar jie skolina pernelyg mažai, ir tie kreditai yra pernelyg brangūs. Bankai nebefunkcionuoja. Turime bankų lavonus, o ne bankus. Tokiu būdu skandinama Lietuvos ekonomika. Pasitarus su Skandinavijos šalių vyriausybėmis, tų bankų padalinius Lietuvoje būtina nacionalizuoti, kad užtikrinti ūkio kreditavimą, kol dar nevėlu. Tai gelbėtų ne tik apmirusius bankų padalinius, bet, svarbiausia, - Lietuvos ūkį bei kiekvieno iš mūsų šansus atlaikyti krizę.

Pagrindinis bankų darbas yra kredituoti ūkį. Dabar bankai Lietuvoje šio darbo neatlieka. Prieinamų kreditų nėra. Nulis. Aišku, kad normaliose sąlygose privatus kapitalas efektyvesnis, negu valstybės biurokratai. Bet dabar turime pasaulinę (ir Lietuvos) bankų krizę. Po tokios nacionalizacijos bei krizei pasibaigus, paprastai bankai vėl parduodami privačiam kapitalui.

"Kaimyninė Latvijai Lietuva taip pat turėjo problemų su protestuotojais, kai valdžia įvedė eilę ekstremaliai griežtų taupymo priemonių, kad apsaugoti finansinį sektorių." (2) Taigi, Kubiliaus taupymas reikalingas skandinaviškų bankų gaivinimui. Kadangi tai nesprendžia pasitikėjimo krizės problemos, naudos iš tokių veiksmų nebus. Žalą matome visi.

1. Rizika minimali, pelnas garantuotas.
2. "Neighboring Lithuania also had to contend with protesters after the government introduced a package of austerity measures to protect the financial sector." Iceland’s Government Collapses. By JUDY DEMPSEY. New York Times. Published: January 26, 2009.

Lietuvos svarbiausias buhalteris jau kalba apie atsistatydinimą

Šemetos kalbos apie atsistatydinimą (1) yra pirma pergalė kovoje už būsimą Lietuvą. Turime dar paspausti. Tik tada sugrąžinsime žmonėms galimybę užsiimti verslais ir darbais. Sugrąžinsime tarpusavio pasitikėjimą ir pasitikėjimą ateitimi. Sukursime stiprų pasaulinėje konkurencijoje šalies ūkį. Kiekvienas buhalteris ir fizikos laborantas džiaugsis savo profesija, atlyginimu ir prestižu. Žmonės nesiverš dėl abejotino švarumo privilegijų daryti tai, apie ką jie nedaug teišmano.

1. A. Šemeta neatmeta atsistatydinimo galimybės

Seimo atšaukimo teisės nauda

Jei jau mūsų Seimas bei Vyriausybė yra išrinkti Tautos, suteikime Tautai galimybę juos bet kada atšaukti, paskelbiant naujus rinkimus. Esame apsupti stipresnių tautų. Dažnai iškyla abejonė, kad mūsų tarnai valdžioje yra per monopolijas ar tiesiogiai paperkami. Turėti apsivalymo mechanizmą mums visiems būtų naudinga. Prezidentas šias problemas tiesiog pramiega. Jo patarėjus papirkti lengviausia, nes jų yra nedaug.

Visi prisidėkime prie verslininkų organizuojamo mitingo. Mokesčiai, kuriuos Kubilius bando užkrauti, yra tik pradžia. Jo taip vadinamos reformos, kurias ruošiamasi pradėti, yra dar žiauresnės, negu ši mokesčių lavina. Sustabdykime radikalus. Jie moka tik baidyti žmones ir grobstyti mūsų visų turtą.

Kubilius tvirtina, kad jis mus visus gelbėja. Kaip jie, apkraudami naujais nepakeliamais mokesčiais, gali ką nors išgelbėti? Jie nesurinks net tų mokesčių, jei verslai išsivaikščios. Jie neišsilaikys valdžioje, jei pensininkai stos ginti pensijų. Tai koks čia išeina gelbėjimas?

Kubilius ir gripas

Jeigu nesusivienysime, Kubiliaus gauja privatizuos ligonines bei universitetus ir išsinešios po vieną plytą. Gripo pandemijos metu mirsime namie, kaip musės.

Kam jūs stumiate nepakeliamus mokesčius už medicinos paslaugas ir studijas? Kad sužlugdyti ligonines bei universitetus. Kad išgrobstyti jų turtą. Kolūkių likvidavimo istorija jus to išmokė.

Universitetai ir protestantai

Kodėl Kubilius atideda universitetų privatizavimo įstatymą mėnesiams? (1) Nes bijo sujungti verslininkų, ūkininkų, kitų dirbančiųjų bei pensininkų protestus su studentų ir akademinės bendruomenės protestais. Nepasiduokite pigiai taktinei apgaulei. Reforma universitetus sugriautų taip pat greitai, kaip privatizavimas sunaikino kolūkius. Mes, skirtingai nuo kai kurių protestantų, nesitaikstysim su teiginiais, kad daugumai lemtos amžinos skolos žemėje ir pragaras po mirties. Jaunimas emigruos masiškai. Lietuvoje liks tik monopolijos ir branduolinis katilas.
Visi, kam brangi Lietuvos ateitis ir kultūra, junkimės prie protestuojančių.

1. Aukštojo mokslo reforma atslinks lėčiau

Kvietimas kovon

Kubilius naujais mokesčiais atėmė iš Lietuvos ne vien tik pinigus, bet ir galimybę uždirbti pinigus. Jo reformos sumažiną solidarumą tarp mūsų kaip tik tuo momentu, kai to solidarumo mums labiausiai reikia. Jis demoralizuoja žmones kaip tik tuo laiku, kai labiausiai būtina susitelkti. Nepadės kalbos ir hipnozė. Tik streikai, demonstracijos, piketai bei mūsų lyderių derybos gali priversti atsistatydinti rinkos radikalų vyriausybę ir sustabdys ūkio griovimą, atneš tą saugumą, kuris šiandien reikalingas.

Kubiliaus klikos silpnumas

Jūs valdžioje tupite laikinai ir netvirtai. Tai jūs remiate mažumos vyriausybę, tai jūs esate juokingoje koalicijoje. Jūsų idėjos neturi nieko bendro su žmonių problemomis. Antikomunistai, priešiški Rusijai - tai gerai, bet mažoka. Už žmonių daužymą akmenimis, šaudymą, už koncentracijos lagerius - tai kvaila, bei neatitinka aplinkai, kurioje gyvename. Raskit užsiėmimą. Jūsų dienos jau praėjo.

Priemonės, kurių imasi visas pasaulis, yra visiškai priešingos priemonėms, kurių imasi Kubilius. Kubilius gal ir svajojo vaikystėje pabūti Stalinu. Bet jis nėra Stalinas. Guminės kulkos nėra tikros. Trapi koalicija nepakeičia partijos ir KGB diktatūros. Žmonės jam neatleis tokio kvailiojimo.

Reikia išsaugoti žmonių laiškus Kubiliui. Įsivaizduokite, kaip džiaugtųsi
istorikai, gavę realiai neegzistuojančius žmonių emailus prezidentui
Hooveriui prieš pat Didžiąją depresiją. Juk Kubilius yra apsėstas
panašių idėjų, daro panašius veiksmus. Skirtumas milžiniškas: iš
Lietuvos lengva ir yra kur emigruoti. Bėda tiems, kurie nenori palikti
gimtinę. Bėda Lietuvai.

Olgos Suprun populiarus siūlomos universitetų reformos esmės paaiškinimas

Puikus straipsnis. Belieka pridėti, kad bankus mirtinai sužeidė spekuliacijos finansinėje bei nekilnojamo turto rinkose. Todėl bankai nustojo dalinti paskolas. Visa ši schema tampa nereali.

"Lietuvoje studijuoti negalima emigruoti

Kablelis, paprastai būdamas mažai reikšmingas, šiame ir kituose analogiško pobūdžio sakiniuose įgauna neregėtą galią – jis tampa padėties šeimininku, galinčiu nulemti sakinio prasmės likimą: „Lietuvoje studijuoti negalima, emigruoti“, arba „Lietuvoje studijuoti, negalima emigruoti“.
Kai kurie teigia, jog nebūtina dirbti pagal įgytą išsilavinimą, tačiau tokiu atveju kyla pagrįstas klausimas – o kam tada įgyjamas išsilavinimas? A.Barzdžius
Skirtumas tarp šių dviejų sakinių yra milžiniškas ir jį sugeba padaryti mažytis kablelis, tačiau, kad ir koks įtakingas jis būtų, jam pavaldi tik sakinio reikšmė, o ne realybė, kuri turi savus padėties šeimininkus, galinčius padaryti milžinišką ir reikšmingą skirtumą realiame gyvenime, bei pakeisti teiginį „Lietuvoje studijuoti negalima, emigruoti“, teiginiu „Lietuvoje studijuoti, negalima emigruoti“.
Rinkos revoliucionierius – studijų krepšelis
Švietimo ir mokslo ministras G.Steponavičius pabrėžia studijų krepšelio įvedimą, kuris turėsiąs paskatinti aukštųjų mokyklų konkurenciją. Jam pritaria ir Lietuvos universitetų rektorių konferencijos prezidentas, Vilniaus Gedimino technikos universiteto rektorius prof. R.Ginevičiaus, „studijų krepšelio“ įvedimą pavadinęs tikra revoliucija.
Tačiau, kalbant apie universitetų konkurenciją nereikia turėti iliuzijų, kad pastaroji vyks dėl gabiausių studentų – kur kas realistiškiau skamba tai, jog universitetų tarpusavio konkurencija vyks dėl studentų atnešamų lėšų, universitetams visiškai nekreipiant dėmesio į tai, iš kur jos atkeliaus: ar iš Valstybės, studijų krepšelių pavidalu, ar iš bankų, studijų paskolų pavidalu.
Šiam teiginiui patvirtinimą randame ir Tėvynės sąjungos projekte „Aukštojo mokslo reformos principai“, kuriame atvirai rašoma apie tai, kad universitetai galės konkuruoti dėl mokesčių už studijas, kuriuos į universitetą su savimi atsineš studentai – taigi, ne dėl gabiausių studentų, kaip kartais bandoma sofistiškai nušviesti padėtį.
Žinoma, siekdami prisivilioti studentų pinigus, universitetai turės išlaikyti šiokį tokį lygį, tačiau savo biudžetus formuodami iš studentų pinigų, jie tebus verti pseudouniversitetų vardo, nes tikrieji universitetai didžiąją savo biudžetų dalį formuoja iš atliekamų mokslinių tyrimų ir teikiamų mokslinių paslaugų.
Konstituciją pamynč, finansuosime sukčius?
Planuojama, jog po pertvarkos nemokamai studijuoti galės tik tie, kurie gaus visišką valstybės finansavimą – vadinamąjį studijų krepšelį, o visi likusieji visą studijų kainą turės apmokėti savo lėšomis. Švietimo ir mokslo ministras G.Steponavičius teigia, kad studijų krepšeliai bus skiriami pagal valstybinių baigiamųjų egzaminų rezultatus visam studijų laikotarpiui tik geriausiai juos išlaikiusiems, gabiausiems abiturientams.
Tačiau tai visiškai nesiderina su Konstitucija, kuri laiduoja nemokamą mokslą gerai besimokantiems – t.y. ne geriausiai, o gerai besimokantiems. Antra, ne gerai besimokiusiems, o gerai besimokantiems ir, galiausiai, ši Konstitucijos nuostata remiasi prielaida, jog gerai besimokantys yra tie studentai, kurie mokosi be akademinių skolų. Taip pat lieka neaišku, kaip išankstinis studijų krepšelių kiekio nustatymas pagal abiturientų laikytų valstybinių egzaminų rezultatus suderinamas su Konstitucinio Teismo nutarimu, pasak kurio, gerai besimokančių asmenų nustatymo kriterijai negali būti formalūs, neleistina iš anksto nustatyti kokį nors „gerai besimokančių piliečių“ skaičių – absoliutų ar santykinį dydį, t. y. kvotą, nes neįmanoma iš anksto tiksliai numatyti, kiek studentų iš tikrųjų mokysis gerai, o kiek – ne. Tokių kvotų nustatymas visiškai iškreiptų konstitucinę gero mokymosi sampratą.
Įsigaliojus tokiai tvarkai, moksleiviai žūt būt siektų gauti aukščiausius baigiamųjų egzaminų įvertinimus, nes jie nulemtų jų studijų finansavimą. Įdomu, ar ministrui ir kitiems šio sumanymo remėjams yra žinomos šiuolaikinės nusirašinėjimo technologijos, kai mikroskopinės kameros, įtaisytos pavyzdžiui sagose, filmuoja ir perduoda egzaminų užduotis tiems, kurie jas sprendžia ir diktuoja atsakymus egzaminuojamiems? Žinant tai, kyla pagrįstas klausimas ar studijų krepšeliai atiteks gabiausiems, ar viso labo sukčiausiems?
Pačioms aukštosioms mokykloms mažai rūpės, ar įstos sukčiausieji, ar gabiausieji. Darvinistinės kovos už būvį įkarštyje joms bus svarbiausia surinkti pakankamai lėšų į savo biudžetus dviem keliais: prisivilioti pakankamą Valstybės finansuojamų studentų skaičių, bei gerai sulošti studijų kainų šachmatų partiją, siekiant visais įmanomais būdais pritraukti savo lėšomis pasiruošusius studijuoti studentus – Lietuvos mastu prestižiniai universitetai kainas galės kilstelėti, o kitiems universitetams beliks jas mažinti, siekiant pritraukti studentų, neišgalinčių įpirkti brangių studijų.
Toks studijų kainų skirtumas, be abejonės, pažeis Visuotinę žmogaus teisių deklaraciją, pasak kurios, studijos turi būti visiems vienodai prieinamos pagal gabumus.
Buratino nuotykiai ir universitetų „konkurencinis“ mechanizmas
Kuriamas aukštųjų mokyklų „konkurencinis“ mechanizmas primena vaikystėje matytą kino filmą „Buratino nuotykiai“, kuriame apsukrieji katinas Bazilijus ir lapė Alisa kaip įmanydami iš patiklaus Buratino viliojo pinigus – labai panašiai ir aukštosios mokyklos vilios patiklių studentų pinigus: „Nuneški pinigus į Durnių šalį ir pasėki juos Stebuklų lauke, ryte užaugs didelis pinigų medis“, – įtikinėjo Buratiną gudragalviai katinas ir lapė.
Taip ir kiekvienas studentas stodamas į aukštąją mokyklą patikės jai savo lėšas ir vilsis, jog ją pabaigęs galės dirbti pagal specialybę bei uždirbti daugiau pinigų.
Tačiau labai gali būti, kad darbo vietos pagal įgytą specialybę rasti nepavyks ir pinigų medis ne tik kad neužaugs, bet ir visi „pasėti“ pasiskolinti pinigėliai bus išgaravę, o skolą grąžinti teks. Kaip teisingai pastebėjo mokslo ir studijų ekspertas prof. V. Daujotis, jeigu valstybė tam tikrų studijų nefinansuoja, vadinasi, neturi tam tikrų specialistų poreikio, taigi, už savo pinigus studijuos tik potencialūs bedarbiai arba emigrantai.STOP valstybės lėšų švaistymui
Šiuo metu poviduriniam švietimui skiriamos valstybės lėšos naudojamos labai neracionaliai ir ypatingai ekonominių sunkumų laikotarpiu tai yra neatleistina klaida. Kiekvieną kartą, kai valstybė apmoka studijas, kurias studentas imituoja pirkdamas rašto darbus, nusirašinėdamas per egzaminus, jas pabaigęs nedirba pagal įgytą specialybę, emigruoja ar pan., kiekvieną tokį atvejį galima pavadinti valstybės lėšų, tiksliau sakant, mokesčių mokėtojų lėšų švaistymu.
Kai kurie teigia, jog nebūtina dirbti pagal įgytą išsilavinimą, tačiau tokiu atveju kyla pagrįstas klausimas – o kam tada įgyjamas išsilavinimas? Tiesiog akiračiui praplėsti? Tačiau praplėsti akiratį galima kur kas pigiau – skaitant protingų ir išmintingų žmonių parašytas knygas, straipsnius, diskutuojant ir mąstant. Tam tikrai nebūtina stoti į aukštąją mokyklą.
Racionalus valstybės lėšų panaudojimas tiesiogiai proporcingas studento motyvacijai siekti žinių tam tikroje srityje siejant su ja savo darbo ateitį ir įsidarbinimo galimybėmis baigus studijas. Kai bus sureguliuoti studentų srautai povidurinio švietimo sistemoje remiantis šiais kriterijais, tik tada turėsime racionalų valstybės lėšų panaudojimą.
Kol kas lėšos tik švaistomos ir planuojama pertvarka tenumato lėšų švaistymą permesti nuo Valstybės pečių ant studentų pečių keičiant Valstybės mokesčių politiką.
Valdantieji teisinasi, jog jie buvo išrinkti tautos atstovais ir turi teisę įgyvendinti savo rinkimų programą, tačiau nutyli tai, jog didžiulė gyventojų dalis rinkimuose nedalyvauja, priežastis tam – prarastas pasitikėjimas politikais.
Nepaisant to, atsakingi šalies politikai nesigėdydami drįsta skelbtis tautos atstovais. Palyginimui norisi prisiminti Vengrijos pavyzdį. Kažkodėl Vengrijos valdžia prieš vykdydama mokesčių reformą organizavo referendumą, kurio metu atsiklausė savo šalies gyventojų – ar jie norėtų, kad jų pajamų mokestis mažėtų ir tokiu atveju jie patys turėtų apmokėti savo švietimo, sveikatos apsaugos sąskaitas, ar norėtų palikti pajamų mokestį tokį, koks jis yra ir gauti nemokamas švietimo ir sveikatos apsaugos paslaugas.
Vengrai pasirinko antrąjį variantą ir dabar vengrų valdžia gali drąsiai teigti, jog vykdo savo tautos valią. O Lietuvos valdžia?
Kas galėtų kablelio misiją sakinyje „Lietuvoje studijuoti negalima emigruoti“ atlikti realiame gyvenime taip, kad teiginys „Lietuvoje studijuoti negalima, emigruoti“, virstų teiginiu „Lietuvoje studijuoti, negalima emigruoti“?
Be abejo, pirmiausia povidurinio švietimo sistemai įtakos turi politikai, o taip pat Vyriausybė, prezidentas, Švietimo ir mokslo ministerija, bei akademinė bendruomenė, iš kurios milžinišką įtaką turi saujelė rektorių, o menką įtaką - didžiulė armija studentų, kad ir kaip paradoksalu tai būtų.
Kablelis minėtame sakinyje kažkuo primena studentus, juk jis, šiaip jau būdamas mažai reikšmingas ir įtakingas, tam tikroje žodžių dėlionėje gali tapti padėties šeimininku. Taip ir studentai, būdami šiaip jau mažai reikšmingais, esant tam tikroms aplinkybėms galėtų nulemti povidurinio švietimo sistemos likimą.
Vilties teikia ir š.m. sausio 23 d. Lietuvos mokslų taryboje įvyksiantis Lietuvos Sąjūdžio klubo narių susitikimas su švietimo ir mokslo ministru G.Steponavičiumi.
Tikėkimės, jog šis susitikimas įtikins švietimo ministrą aukštojo mokslo reformą pakreipti teisinga linkme – pagal akademinės bendruomenės pareiškime išdėstytą esminės aukštojo mokslo reformos koncepciją, taip, kad teiginys „Lietuvoje studijuoti, negalima emigruoti“ įgytų šansą virsti kūnu ir studentai, užuot mitingavę, galėtų visą dėmesį skirti studijoms ir įvairiems geriems darbams tėvynėje.
***
Olga Suprun yra Vilniaus universiteto Filosofijos fakulteto edukologijos magistrantė." (1)

1. Olga Suprun. Lietuvoje studijuoti negalima emigruoti (14)

Privalomas sveikatos draudimas (PSD) patentininkų sveikatai gali pakenkti

"Pažymėtina, kad pasibaigus metams smulkieji verslininkai, turintys verslo liudijimą, visais atvejais (nesvarbu, ar yra apdrausti privalomuoju sveikatos draudimu dar ir kitoje asmenų kategorijoje) perskaičiuoja sumokėtas PSD įmokas ir, jei reikia, (iki gegužės 1 dienos) primoka skirtumą, kad jų PSD įmoka sudarytų 9 proc. nuo per metus gautų gyventojų pajamų mokesčio deklaracijoje deklaruotų individualios veiklos pajamų. Jei individualią veiklą vykdantis gyventojas negauna su darbo santykiais susijusių pajamų arba nėra apdraustas valstybės lėšomis, jo sumokėta metinė PSD įmoka negali būti mažesnė nei 9 proc. 12 MMA." (1)

Devyni procentai nuo pajamų yra tikrai įspūdingas reikalavimas. Jei verslininkas turi greitą apyvartą, tai, nors pelnas yra nedidelis, tų pajamų susikaups labai daug. Kubiliaus uošvė susidės gal net auksinę kanalizacijąVilniuje. Žinoma, jei Lietuvoje liks pakankamai kvailių, sugebančių tiek mokėti.Kaip įrodyti inspekcijai, kad per metus gavote tik tiek pajamų, o ne žymiai daugiau? Be kasos aparato neapsieisite. Čia Šemeta buvo teisus. Teks kiekvienam, kapojančiam malkas, vežioti su dviračiu ir kasos aparatą. Kad buhalterija supaprastėtų. Kuklus kasos aparatas užsitarnavo teisėtą vietą Lietuvos muziejuose, nes jis verčia Kubilių iš valdžios. O gal einam, vyrai, atgal prie Seimo?

1. Mokesčiai smulkiesiems verslininkams: kiek ir kam mokėti?

Kubiliui apie Rusiją

Rusija buvo ir bus mūsų stambiausia kaimynė ir prekybos partnerė. Kai išvysime jus iš valdžios, - tvarkysimės, kaip suomiai su Rusija tvarkosi. Taikos metu prekiausime, o karo metu kariausime. Jūs gi nesugebate nieko. Tik naudojate antirusišką propagandą, mūsų triūso rezultatus išvogdami. Laikas jums jau trauktis prie jūsų banko sąskaitų Šveicarijoje. Žiūrėsim, ar ir ten jūs vieni kitus rusais vadinsite.

Rusija to niekad nesužinos, bet prievarta ir padidinti mokesčiai įvedami mistinės kovos su Rusija vardan

Sustabdykime mūsų pasenusių berniukų beprasmius praeito amžiaus žaidimus bei Stalino metodų naudojimą Lietuvoje. Dabar Rusija yra pagrindinis mūsų prekybos partneris. Dauguma mūsų konkurentų gyvena Indijoje bei Kinijoje. O valdantieji tik svajoja, kad mes ir toliau mokėtume už nusikalstamą pagalbą Saakašviliui osetinų skerdynėse. Cituoju jau seną komentarą, kuris atskleidžia mūsų valdžios "vyrų" pasaulio suvokimą bei jau įvykdytus planus:

"Civis Lithuaniae
2009.01.12 13:56

Tą sausio 16 reikia pasitikti su dujomis ir guminėmis kulkomis, nes kitokių argumentų tie Kremliaus zombiai, kurie čia maištą kelia, nesupras." (1)

1. D. Budreikaitė: Koks turi būti lengvųjų automobilių apmokestinimas?. lrt.lt. Komentarai.

Kur mūsų protas?

Kubiliaus reforma: Atimti iš Lietuvos verslininkų visą likusį turtą ir atiduoti jį svetimtaučių valdomai Vilniaus prekybai. Eksperimento tikslas: sudaryti degtinės pardavėjams galimybę pakonkuruoti su rusais branduolinės energetikoje. Neapykanta yra visos mūsų politikos pradžia ir pabaiga. Protą ji visiškai užtemdė.

Kubiliaus psichikos problema

"Įžvelgiu, kad yra provokacijų organizatorių ir jų pakankamai daug. Tie žmonės buvo labai gerai pasiruošę“, - pabrėžė Lietuvos premjeras." (1)

Kubilius, naktį grįžęs iš išvietės, tikrina, ar nėra šnipo po lova. Toks žmogus reikalaus nuodyti ir šaudyti, spausti mokesčiais ir likviduoti verslus. Jam ne vieta Lietuvos vyriausybėje. Susivienykime. Tėvynė pavojuje.

1. Riaušių organizatoriams gresia iki šešerių metų nelaisvės

Kuo pavojingos mažėjančios kainos

Tos mažėjančios kainos (1) sukelia dar mažesnių kainų lūkesčius. Todėl ekonominis aktyvumas dar toliau krenta. Tai japoniškos krizės, taip vadinamo"prarasto dešimtmečio", požymiai. Istorija pasmerks Kubilių, jei jam pavyks įstumti Lietuvą į tokią žalingą spiralę. Neleiskime radikalui naikinti Lietuvos ekonomiką.

1. Šviesioji krizės pusė

Diskusija su nusivylusiu rinkimais

"Kęstas > Kęstui
2009.01.17 17:23
Čia mūsų pagrindinė klaida. Idealių žmonių nėra. Mums reikėtų nustoti ieškoti kiekvieną kartą vis naujų veidų rinkimuose. Mums vertėtų taip sutvarkyti sistemą, kad tie patys, kuriuos turime, bijotų daryti kvailystes.

Kęstui
2009.01.17 16:43
O kas iš to,kad vyktų perrinkimai? Nauji,protingi,gabūs,talentingi žmonės į Seimą nelabai veržiasi,todėl tektų rinkti tarp tų pačių jau seniai pažįstamų veidų. :)

Kęstas
2009.01.17 16:23
Ieškokime kompromiso Gera pradžia būtų ir mums sudaryti rinkėjams realią galimybę atšaukti Seimą, bei organizuoti naujus rinkimus. Tai sumažintų nuo svetimšalių kapitalo pernelyg priklausančių monopolijų savivaliavimą šalyje. Tektų susirūpinti tautos likimu, ne tik seimūnų atlyginimais bei rinkimų finansavimu. "

1. Vožtuvai vietoje giljotinos. Komentarai

Alternatyva Kubiliaus drakoniškiems įstatymams

Mokesčių smaugiamam Lietuvos verslui reikia sujungti jėgas su Lietuvos profsąjungomis. Juk tai yra mūsų vartotojai. Tik kartu atsispirsime Kubiliaus diktatūrai.

"Profsąjungų reikalavimai (1)
Lietuvos profesinių sąjungų konfederacija, organizavusi taikų mitingą, išplatino tokius reikalavimus valdžiai:
1. Užtikrinti bedarbio pašalpą, leidžiančią išgyventi kiekvienam nerandančiam darbo.
2. Neįvedinėti švietimo, studijų ir sveikatos apsaugos reformų priemonių, pagal kurias už paslaugas teks mokėti mažas ir vidutines pajamas gaunantiems žmonėms.
3. Įvesti socialinę atskirtį mažinančią progresinių mokesčių tarifų sistemą, kad prie valstybės išlaidų finansavimo žymiai daugiau prisidėtų turtingi žmonės.
4. Apmokestinti nekilnojamąjį turtą, nustatant diferencijuotus tarifus pagal turto vertę ir paskirtį.
5. Nustatyti aiškią minimalios mėnesinės algos ir socialinių išmokų indeksavimo tvarką.
6. Užtikrinti socialinių išmokų ir pensijų išmokėjimą, atsisakant lėšų pervedimo iš „Sodros” biudžeto privatiems pensijų fondams.
7. Siekiant suvaldyti prasidėjusius masinius darbuotojų atleidimus ir darbo užmokesčio mažinimą ūkio nuosmukio laikotarpiu, įpareigoti darbdavius pranešti darbo biržoms, savivaldybėms, Valstybinei darbo inspekcijai apie kiekvieno darbuotojo atleidimą bet kuriuo LR Darbo kodekse numatytu pagrindu, darbo užmokesčio mažinimo priežastis ir dydžius.
8. Neliberalizuoti darbo santykių, žymiai sustiprinti valstybinę darbo įstatymų pažeidimų kontrolę. Visus socialinius ekonominius klausimus svarstyti LR Trišalėje taryboje.
9. Laikytis esamų Vyriausybės įsipareigojimų biudžetinio sektoriaus darbuotojams. Atstatyti iki 2009 sausio 01 dienos buvusius Valstybės tarnybos pareiginio atlyginimo bazinius dydžius ir biudžetinio sektoriaus bazinius dydžius.
10. Skaidrumo energetikos kainų struktūroje.
11. Sumažinti iki buvusio lygio pridėtinės vertės mokesčių tarifus medikamentams, medicinos įrangai, šildymui, maisto produktams, knygoms, laikraščiams ir visuomeniniam transportui.
12. Nevykdyti struktūrinių valdymo reformų, kurios reikalauja papildomų lėšų.
13. Neskaidyti ir neprivatizuoti šalies strateginių objektų.
14. Imtis priemonių, kad netekusios pajamų už darbą šeimos, nebūtų iškeldinamos iš būsto, jei negali susimokėti kreditų."

Įgaliokime teismus keisti būsto paskolų sutartis, kad sunkmečiu žmonės galėtų laikinai mokėti bankams mažiau pagal realias galimybes.

Paremkime Lietuvos profesinių sąjungų konfederaciją. Lietuva stovi kryžkelėje. Arba leisime visą valdžią ir visus mūsų uždirbtus turtus perimti gąsdinančiam artėjančia krize Kubiliui ir jį palaikančioms monopolijoms, arba tikrai pradėsime kurti laisvą Lietuvą.

1. Riaušėse prie Seimo 151 chuliganas sulaikytas, 34 mitingo dalyviai sužeisti (atnaujinta 14.52 val.)

Ieškokime kompromiso

Gera pradžia būtų ir mums sudaryti rinkėjams realią galimybę atšaukti Seimą, bei organizuoti naujus rinkimus. Tai sumažintų nuo svetimšalių kapitalo pernelyg priklausančių monopolijų savivaliavimą šalyje. Tektų susirūpinti tautos likimu, ne tik seimūnų atlyginimais bei rinkimų finansavimu.

Laiškelis Kubiliui

Lietuvoje dar nėra krizės. Jūsų veiksmai atiminėja iš daugumos pinigus ir sukels krizę. Jūs gi atėjote į valdžios struktūras krizės Tarybų Sąjungoje pabaigoje. Jūs nieko kito nemokate, tik kelti krizes, tikėdamiesi daugiau valdžios. Užtenka jau.

Kodėl Tėvynė pavojuje?

"Raginime pabrėžta, kad Lietuvos profsąjungos nesutinka su Vyriausybės ekonomine, finansine ir socialine politika, kuri veda didžiąją gyventojų dalį į skurdą ir žlugdo verslininkystę." (1) Puikiai pasakyta. Be verslo nebus mokesčių įplaukų. Be mokesčių nebus Lietuvos valstybės. Be Lietuvos valstybės nebus lietuvių tautos.

1. Latvių profsąjungos piketuos prie Lietuvos ambasados

Liūdna istorija

Trys žmonės (konservatorijos profesorius Landsbergis, fizikos laborantas Kubilius bei buhalteris Algirdas Šemeta) sugalvojo ir įgyvendina reformas, pražūtingas Lietuvai. (1) Demokratija šalyje neveikia. Nėra valdžios šakų balanso, kuris sulaikytų juos nuo tokių pražūtingų veiksmų. Vienintelė viltis yra atskirų seimūnų bei protestuojančių žmonių pilietinis aktyvumas. Vienykimės. Tėvynė pavojuje.

1. K.Jaskelevičius. Krizės šaukliai ir jų valanda

Kubiliaus vyriausybė ir aukštojo mokslo problemos Lietuvoje

Manipuliuoti mūsų vyriausybė išmoko. Kalba ne apie skolas skęstantiems ir mūsų ekonomiką naikinantiems bankams, o apie išplėstą studijų prieinamumą. Ne apie visų universitetų privatizavimą, vedantį prie tokio paties visų universitetų išgrobstymo ir uždarymo, koks teko kolchozams, o apie tariamus laukinės konkurencijos privalumus išsilavinimo srityje. Mes esame katalikiškas kraštas, o mums bando primesti siauro protestantiškos moralės pasekėjų sluoksnelio išvedžiojimus, kad tik aukščiausios moralės studentai yra verti mūsų pagarbos ir palaikymo, o daugumą reikia pasmerkti. Tyli apie svarbiausią problemą: ką daryti, kad nenorintys lįsti į didžiules skolas studentai neišsivažinėtų į kaimyninius kraštus, kur studijos pigios ar visai nemokamos. Neveltui net Harvardas atsisakė apkrauti skolomis studentus.

Motinos Astos Vaitkevičienės rūpesčiai

"Kęstas
2009 01 11 23:06
Konkrečią profesiją tai turės, bet gerai apmokamą darbą - vargiai. Paprastesni darbai keliauja į Indiją, Kiniją, kitas šalis su pigia darbo jėga. Atimdami iš mūsų jaunimo galimybę studijuoti, atimame mūsų verslams šansą konkuruoti pasaulyje. Teks mums visiems kraustytis sotesnės duonos ieškoti. Tai irgi nebus lengva.

zippux
2009 01 09 22:40
Astai Vaitkevicienei Jei pačios atžala nesimoko 10tukais ir neturi pinigų, prisimink, kad yra Lietuvoje dar profesinės mokyklos, leisk mokytis ten, bent jau profesiją konkrečią turės, nei baigęs vadybininku, džinsus pardavinės.

Asta Vaitkeviciene
2009 01 08 17:30
Valdzia visai isprotejo, su Kubilium priesaky.Bepigu, jam buvo mokytis kai mokslas nekainavo, o kaip mums reiks savo vaikams padet, kai patys vos gala su galu besuduriam, o vaikas nesimoko desimtukais?" (1)

1. Studentai priešinasi planams didinti mokesčius už mokslą

Liaudies menas ir mes

Pasirodė geras informatyvus straipsnis apie mūsų liaudies menininkus. (1) Gaila tik, kad labai jau politiškai korektiškas. Visas bėdas su mūsų tradicijų praradimu kabina ant išeivijos. Ar gali užsienio lietuviai konkuruoti savo poveikiu su internetu, televizorium, filmais, muzika, Kubiliaus kalbomis per radiją? Visi šie šaltiniai diegia mums svetimą, nukreiptą prieš mokymąsi bei autoritetus, įskaitant visus pagyvenusius žmones, vartotojišką, pernelyg materialiai orientuotą kultūrą, kurioje nelieka vietos ir liaudies menui. Su tokiais poveikiais reikia mums visiems kovoti, o ne kartoti jarošiūnų bei kūrių propagandą, skaldant mūsų ir taip negausią tautą.

1. Liaudies menininkai: europietiška kultūra ima užgožti lietuvišką

Bendri protestai yra žymiai veiksmingesni, nes vienybėje - jėga.

Protestai netotalitarinėse valstybėse būtini. Net JAV egzistuoja profsąjungos su gana triukšmingais piketais. Beje, niekas neužsimena apie šiuolaikinių informacijos priemonių panaudojimą protestų organizavimui. Google, YouTube, blogai, elektroniniai laiškai, diskusijos internete, žinutės, mobilieji telefonai padeda susisiekti panašiai galvojantiems bei greitai koordinuoti veiksmus.

Ypač tai aktualu dabar. Pasinaudodami krize, kai kurie stambiojo kapitalo veikėjai su jų statytiniu Kubilium pradėjo tyčiotis iš mūsų visų, bandydami atimti iš žmonių viską, kas dar liko šalyje neatimta. Dalies stambaus kapitalo godumas atvedė pasaulį prie pasitikėjimo krizės. Kitose šalyse jie priversti trauktis ir leisti ūkiui atsigauti. Mūsuose gi - veržiasi pirmyn. Iškilo reali grėsmė, kad visai sunaikins Lietuvą ar padarys ją silpna ir lengvai eksplotuojama. Rusijai yra žymiai lengviau papirkti mūsų visų paskutiniais centais auginamą Leo.lt, negu decentralizuotą vėjo ir saulės energija paremtą sistemą. Apginkime nuo parazitų tai, ką gynėme nuo Rusijos tankų.

Dar viena diskusija su Kubiliaus universitetų reformuotojais

Kęstas Questo
2009 01 06 22:11
Jei taip vertini konkurenciją tarp universitetų bei studentų, tai gerbk ir konkurenciją tarp šalių. Mes neleisime tau ir panašiems į tave naikinti mūsų krašto ateitį. Kas tu toks, kad rėki mūsų jaunimui važiuoti, kur jie nori. Pats važiuok.

Kęstas >2 Kestas dddd
2009 01 06 22:03
Kodėl Harvardas atsisakė nuo vargingųjų ir vidutiniokų pinigų? Tam yra politinės priežastys, kurių neaptarsiu. Yra ir ekonominės priežastys.Svarbiausia: sėkmingai konkurencijai pasaulio rinkoje JAV reikalinga aukšto išsilavinimo žmonių kritinė masė. Verslininkams reikia pakankamai talentingų darbuotojų. Dirbantiesiems reikia pakankamai talentingų bendradarbių. Mums toks poreikis dar svarbesnis.

dddd
2009 01 06 21:30
normalioj šaly,vienas universitetas maždaug milijonui gyventoju. O pas mus kur nespjausi- univeras. Visi abiturientai tampa universitetu studentais, svarbu kad turet "popieriuką". Paskui magistrai sedi banke i priiminėja įmokas už komunalinius mokesčius,arba UK paukštynuose vištas "dulkina"

Questo 2 Kestas
2009 01 06 16:55
Sakai, isvaziuos ten, kur nemokama? o LT univerai numirs be studentu? Na,tai ir puiku, juk jie, tie LT univerai, gi ir siaip "beverciai" , arne?:) Tada mokescio (per paskolas) ivedima reikia tik sveikinti, nes jis tiemsslunkiams, kurie kazkodel neisvaziuoja ir ten, kur akademines pieno upes teka,atvers akis ir pades greiciau apsispresti :))O vietinius univerus taipaskatins konkuruoti ne savo "niekalo" pigumu (dargi nemokamumu!), betsukrusti ir ieskoti budu, kaip pritraukti studentus: ir kokybe, ir kaina, irkitais "patrauklumo" parametrais. Zodziu, visiems tai isesi tik igera. Tai ko cia taip jaudintis, kad LT univerai nori priimti konkurenciniEuropos akademines ardves issuki??:) Kodel jaudinates del LT univeru? Palikitetai jiems, o jus jaudinkites del savo pasirinkimo sekmes. Kartoju: rinkitesten, kur geriau - jei geriau uzsienyje, kur ir "daug geriau" ir dargi"nemokamai" tai ir lekite ten, negaiskite!Informuoti apie netinkamą komentarą

2 Kestas
2009 01 06 16:46
Rasai "Harvardas nustojo versti neturtingus gabiusstudentus apsikrautiskolomis". Isplesus is konteksto galima kazin ka "irodyti". Bet pasakius "A", reikia sakyti ir "B".Pirma,Harvardas, skirtingai nuo LT univeru, gali gauti PELNA is savo turimu aktyvu(pvz investuodamas gaunamas lesas i akcijas ar pan.). Todel jis turi is ko atleisti dali savo studentu, kilusiu is neturtingu ar ne itin turtingu seimu,nuo mokescio uz moksla. Gi Lietuvoje univerams neleidziama net savo turtudiponuoti, nekalbant jau apie investavimo i "pinigu daryma"galimybe.Antra, _standartinis_ Harvardo mokestis uz studijas vis dideja,dabar jis jau gerokai virsija $40,000 per metus. Trecia, Harvardas mazinanuo auksto (bet NEATSISAKO visiskai mokescio uz moksla!), o Lietuvoje kai kurieislaikytinio mentaliteta turintys asmenys, kaip tu, nenori didinti nuo nulio.Suvoki skirtuma? :)

Paremkime studentus

Dabartiniams studentams, vidurinių mokyklų mokiniams, jų tėvams ir seneliams neįmanoma būti tikriems, kad universitete pavyktų visą laiką gauti aštuonetus ar geresnius pažymius. Todėl stojimas į Lietuvos universitetus tampa didelių skolų rizika. Išeitys dvi: ruoštis išvažiuoti į užsienį arba dalyvauti protestuose.

Nesurinkę pakankamo naujų studentų skaičiaus, universitetai masiškai bankrutuos. Ta dabartinių studentų dalis, kuri norės studijuoti nuo kitų metų rugsėjo, nebegalės pabaigti studijų.

Tie iš mūsų, kurie spaudžia, kad studentai patys susimokėtų visą kainą už studijas, pamiršta, kad kaimyninėse valstybėse studijos yra arba visai nemokamos, arba mažai apmokestintos. Jei visas gabesnis jaunimas pasitrauks į tas šalis, mūsų verslas nebus konkurencingas. Mūsų kultūra skurs. Bus blogai ir tiems, kurie gyvena iš verslo pajamų, ir tiems, kurie gyvena iš mokesčių. Visi paremkime studentus. Lietuva be stiprių universitetų - Lietuva be ateities.

Kubiliaus reformų pasėkmės

Kai kainos pradės mažėti, tepkite slides, kas galite. Tai rodys, kad Kubiliaus mokesčių padidinimas galutinai stabdo Lietuvos ekonomiką. Vartotojai pradės laukti dar mažesnių kainų. Verslai bus priversti tas kainas dar mažinti. Spiralė žemyn.

Reformos Vilnius universitete ir Harvardo universitete

Jei Kubiliaus vyriausybė pakankamai ilgai išlaikys Lietuvą gilioje krizėje, tai Lietuvoje nusistovės Švedijos variantas, norim mes to ar ne. Politikoje tai vadinama atotranka. Mokesčiai bus dideli. Valstybė dosniai finansuos visas visuomenės gyvenimo sritis, įskaitant universitetus.

Dabar net JAV intensyviai svarstoma aukštojo mokslo reforma. Kinijos ir Indijos ekonominis iššūkis verčia tai daryti. Harvardas nustojo versti neturtingus gabius studentus apsikrauti skolomis. Nejaugi Harvardas eis pirmyn, o mes pasuksime atgal?

Anglosaksų studijų modelio kritika

Stipriausia konkurencija mums bus ne JAV ar Anglija, bet kaimyninės skandinavų šalys, kur studijos yra nemokamos. Šiandienos krizę sukėlusio savanaudiško manipuliavimo finansine sistema banga kilo kaip tik JAV ir Anglijoje. Jiems reikia pagalvoti apie jų elito brandinimo schemas. Mums neverta aklai juos mėgdžioti ten, kur jie jau subankrutavo. Kas liečia geriausią Harvardo universitetą, tai jis yra privatus. Jei pajėgsime, - kurkime ir mes privatų brangiai kainuojantį universitetą. Bet negriaukime to, ką turime dabar.

Lietuvai - Prūsijos likimas

"...labiausiai nuo staigiai pasikeitusių ekonominių sąlygų nukentės į vidaus sektorių orientuoti bei labiausiai prasiskolinę sektoriai (statyba, nekilnojamas turtas, vidaus prekyba, kelių ir oro transportas)." (1) Tie sektoriai buvo mūsų ekonomikos variklis. Naivu tikėtis eksporto pasaulinės didžiausios šimtmečio krizės akivaizdoje. Lietuvos ūkis yra labai prastas. Jis jau bankrutuoja.

Kubiliaus antra privatizacijos banga bus įspūdingesnė už pirmąją. Ruošiama programa privatizuoti universitetus. Visi Lietuvos universitetai yra prasti. Todėl visi bankrutuos. Buvo šansas panaudoti universitetus, kad pakelti Lietuvos ūkio konkurencingumą. Greitai ir tokio šanso nebeliks. Nebėra Prūsijos. Nebeliks ir Lietuvos.

1. Bankininkai: „greitojo“ pelno era pasibaigė

Kreipimasis į studentiją

Kolegos studentai,

Naujoji valdžia nori jus ir jūsų šeimas apkrauti didžiulėmis skolomis už jūsų studijas. Dėstytojų streikas bus žymiai veiksmingesnis, jei studentija įsijungs į protesto akcijas. Vienybėje - jėga. (1)



1. Dėstytojai rengiasi streikui Komentarai

Japonai, lietuviai ir rusai

Kęstas, 2009 01 01 20:50

Nepirko Japonija bankų. Ir Lietuva dabar neperka. O amerikiečiai skatina vartojimą iš visų jėgų. Jie turi šansų išvengti ilgo nuosmukio, o mes - ne. Ką lietuviai darys, kai Anglija atsigaus, o Lietuva - ne? Pradžiugins rusus ir gudus, palikdami tuščiomis daug žemių. Kaip Kubilius kovos su rusais, būdamas tarp jų vienas ir dar toks necharizmatiškas? Ar pajėgs vargšas išgerti tiek degtinės?

"tr, 2008 12 31 17:42

Japonija šį bei tą gamino, skirtingai nei mes. Japonija gamindamai eksportui, prisikaupė tiek pinigų, kad nebeliko kur jų kišti, todėl išsipūtė akcijų ir nekilnojamo turto burbulus. O kai jie ėmė bliūkšti, jų valdžia ėmė supirkinėti bankus (ką dabar sėkmingai daro amerikiečiai) ir firmas. Vietoj to kad leistų joms ramiai bankrutuoti, nes nemokėjo normaliai verslauti, prisikūrė krūvą įmonių - zombių. Japonija - ne Lietuva, nereikia lygint."

1. Krizė nesirenka aukų ir laiko Komentarai

Ką daryti su vagimis?

Kęstas, 2009 01 01 20:26

Išvagia. Nieko nepadarysi. Šalis yra per maža. Visi - kūmai, visi - draugai. Kirkilas ir Kubilius,- tai 2K ir taip toliau. Reikia mums, mažų silpnų valstybių atstovams, kovoti už didesnį Europos Sąjungos vaidmenį mūsų valdyme. Ateis rinkimai į Europarlamentą, reikia apie tai kalbėti.

"> Kęstas >V., 2009 01 01 05:40, 2009 01 01 10:43

Tu neteisus, Kestai. Ta ka mes uzsidirbam mums isejus i pensija butu tikrai per daug. Deja visokios biurokratines ziurkes, kuriu priviso kaip po atominio sprogimo, suvalgys viska ka mes imokam mokesciu forma bet ir tam paciam pravalgymui pasiskolins nerelias pinigu sumas. Na zinoma, kur yra gaspadorius, ten paskaiciuojamos pajamos ir planuojamos islaidos. Deja, seimininko nera, o skolinti pinigai ir visos Lietuvos vardu.Cia kaip toje patarleje " is tuscio kubilo i kiaura" Ha, ir taip jau 2 desetkas metu." (1)

1. G.Jeglinskas. Krizė atneša ne tik blogas naujienas, bet ir galimybes Komentarai.

"Reformuojantys" apgavikai

Kęstas
2009.01.01 19:59

Nereikia jokios kompetencijos, kad suvokti Lietuvos kolegijų bei universitetų tvarkymo esmę: bet kokiu būdu išlupti kuo daugiau pinigų iš jau ir taip sunkiai gyvenančių žmonių. Niekam nerūpi nei mūsų darbai, nei verslai, nei Lietuvos vardas pasaulyje. Vykime iš valdžios "reformuojančius" apgavikus.


"Ruth
2009.01.01 19:40
As pagalvoju del svietimo reformos, na neturiu kompetencijos, bet jei pernai Kauno kolegija baige studentai pagal specialybe neturi sansu gauti darba? Ir konkreciau paziuret i kiekviena tokio jauno zmogaus atveji, zmogiskai, o ne statistiskai.. Ka jiems daryt? Na kai kurie gavo darba "Senukuose" pardavejais. Bet tai kam tada mokintis tris metus kolegijose??? Iskapstyti tuos visus siulu galus toje svietimo sistemoje yra nelengva, bet juk tam ir sedi zmones ministerijoj ir parlamente. As dziaugciaus, jei studentai turetu vilti gauti darbus pagal ismokta krypti, bet kiek tenka su jais pakalbet - jie tos vilties neturi...???" (1)

1. V. Adamkus: vykime šalin niūrias mintis. Komentarai.