Lietuviški apgavikai: išskrisk su gervėmis

Atsimenate, kaip lapė Alisa bei katinas Bazilis apgavo  Buratiną pasakomis apie pinigėlius, augančius ant medžių? Šiuolaikiniai apgavikai Lietuvoje turi visos spaudos, radijo ir televizijos bei interneto tribūną. Kokie lietuviškų apgavikų patarimai?

Neemigruok.

Tai reiškia, sėdėk Lietuvoje, švaistyk jaunystės jėgas, laukdamas stebuklo. Skraidyk su gervėmis į šiltus kraštus poilsio.

Nedirbk kitam. Dirbk sau.

 Tai reiškia, prisiimk visą riziką, tarnauk keliems užsakovams. Jie naudosis tavo darbu, o tu vadinsies verslininku. Be kapitalo, todėl nesugebančiu apsiginti nuo konkurencijos, todėl realybėje pigiu darbuotoju, dažniausiai pardavimuose.

Nestudijuok, o dirbk studijų metu.

Tai reiškia, būk nemokama ir laikina, bet energinga, motyvuota, universitetų atrinkta, darbo jėga. O po to - tu čia būk ir supūk, ar skrisk, kur nori.


Būk Bilas Geitsas. Mesk Harvardą, kad sukurtum Mikrosoftą.

Tai reiškia, turėk priėjimą prie geriausios technologijos (Bilo atveju - geriausių to laiko kompiuterių), kokio neturi dauguma geriausių specialistų tavo pasirinktoje srityje. Labai praktiškas patarimas. Nepatinka - skrisk su gervėmis. Mes visada rasime durnių, tikinčių pasakomis apie Bilą Geitsą ir medelį su auksiniais vaisiais.

Išvada: Neklausyk lietuviškų pasakų apie stebuklingus būdus greitai praturtėti. Ieškok ir metodiškai kaupk tai, kas tave apgintų nuo apgavikų ir konkurentų: žinias, diplomus, sertifikatus ir, svarbiausia, pinigus bei pažinčių ratą. Visam tam reikia ilgo laiko ir didelio darbo. 

Reikalingi motyvacijos komponentai: žaidimas, aistra ir tikslas. Reikalingi kritinio mąstymo ir bendravimo, be kurio neįmanomas kūrybiškumas, įgūdžiai. Tokius žmones paruošia Suomijos vidurinės mokyklos [1]. JAV tokios mokymo įstaigos taip pat ezistuoja [2].

Su gervėmis neišskrisi.


1. THOMAS L. FRIEDMAN Need a Job? Invent It

2.  K-12 schools affiliated with Hewlett Foundation’s Deeper Learning Initiative and a consortium of 100 school districts called EdLeader21,  the Olin College of Engineering, the M.I.T. Media Lab and the ‘D-school’ at Stanford. 

Kiek kainuoja juodoje rinkoje eksploitai, leidžiantys slaptai kontroliuoti tam tikras programas?

Šiame paveikslėlyje x ašis rodo, kiek tūkstančių dolerių kainuoja eksploitas, o y ašis rodo programą, kurią galima slaptai kontroliuoti su tokios kainos eksploitu.

Eksploitai naudojami kaip apsaugoti kompiuterines sistemas nuo atakų, taip ir atakuoti pavojingas kompiuterines sistemas. Ar žino apie tai mūsų valstybės angelai-sargai? Ar naudojasi tokiomis žiniomis? Eksploitus galima pirkti ir iš kompanijų, pavyzdžiui, Massachuseto firmos, vadinamos Netragard [1].

1. The market for software that helps hackers penetrate computer systems 6

Our European Union is not serious. Why?

We decided to be the best in preserving the Earth from the global warming. How? Simple, my dear colonel: Just export all dirty industries into China. The Chinese are suffocating in their own air. We are OK. What about the Earth? Who cares about the Earth . We are OK, did you understand that?

We decided to a senseless rise of taxes and to a cut of jobs in Southern European economies that are in free fall with disastrous consequences for the economy of the European continent, including Germany [2].

We decided to save the Cyprus economy, stealing their Grandmothers' savings [1]. The savings in the banks under 100, 000 euros are protected? Hey, who cares about the stability of the banking system? We are OK, did you comprehend that?

All young are kind of selfish and playing with their lives, trying to find their place in the Universe.Our European Union is doing the same. Will it survive? We do not know. The mood swings are too big, determined by narrow views of the voters in paymaster nation Germany [3].

1. European leaders tear up the rules, with unpredictable consequences 
2. Unemployment in Euro Zone Reaches a Record High
3. Published in The Economist comments: http://www.economist.com/comment/1944113#comment-1944113

Ką daryti, jei fizika yra jums nepatinkantis dalykas?

Prie turimo mažiau pageidaujamo išsilavinimo galima pridėti analitinio mąstymo reikalaujančius ekonomikos ar statistikos kursus. Jei anksčiau to analitinio mąstymo daug kur nereikėdavo, tai dabar jis tampa naudingu beveik visur [1].

Ieškoti pažįstamų išsirinktame darbo kelyje reikia pradėti anksti, dar mokantis. Reikia turėti mentorius tiek jūsų mokymosi vietoje, tiek už jos ribų, stengiantis bendrauti su žmonėmis, kurie padarė jūsų pageidaujamą karjerą. Būtinai naudotis LinkedIn, lankyti susitikimus, kur būna jums įdomių profesionalų. Susisiekti su žmonėmis Internete ir kitais būdais, pavyzdžiui perYouTube, Twitter, Pinterest, blogą ar kitų socialinių tinklų pagalba. Ką sutinkate jūsų kelyje yra ne mažiau svarbu, negu kokią mokymosi vietą lankote [2].

Nevertėtų laikytis tų darbų, kurie jau greitu laiku bus gerai atliekami kompjuterių pagalba, pavyzdžiui,  vairuotojus gana greitai pakeis save vairuojantys automobiliai, o slauges ligoninėse - slaugantys robotai.

1. Numbers: Not Just for Math Majors Anymore  KATIE BARDARO, PAYSCALE.COM

2. The Reality of College Choice  LYNN O'SHAUGHNESSY, AUTHOR, "THE COLLEGE SOLUTION"

Kaip realiai daugelis sprendžia dvigubos pilietybės problemą

_Vieša paslaptis, kad nemažai lietuvių kilmės emigrantų, nesutikdami su tokia pozicija, tyliai tapo kitų šalių piliečiais, kartu išsaugodami ir Lietuvos pasą. Tačiau taip elgtis rizikinga – išaiškinus gresia iki penkių tūkstančių litų administracinė nuobauda už nepranešimą apie įgytą kitos valstybės pilietybę. Ir žinoma, gėdingas Lietuvos pilietybės panaikinimas. Tiesa, įrodyti nepranešimo faktą praktiškai gana sudėtinga, kaltę visada galima versti paštui ar netvarkingai Migracijos departamento raštvedybai [1]._

1.T.Antanaitis. Dviguba pilietybė – kaip pragmatiškai apeiti draudimą?  (80)

Žiurkė sukėlė Fukušimos avariją [1] ( ar mažai Lietuvoje žiurkių?)

1. Stromausfall in Fukushima: Ratte löste möglicherweise Kurzschluss aus

An einer provisorischen Schaltanlage gab es Brandspuren - und in der Nähe lag eine tote Ratte. Möglicherweise hat das Tier den Stromausfall am havarierten AKW Fukushima ausgelöst, durch den die Kühlung der Abklingbecken zeitweise ausgesetzt war. Inzwischen ist das Problem gelöst. mehr... [ Video | Forum ]

Lietuvos mokslininkai pritaria skalūnų dujų žvalgybai

Lietuvoje nėra skalūnų dujų pramonės? Ką tie mokslininkai tyrė?  Kur paskelbė tyrimų duomenis? Kūmų žurnaliukuose?

JAV mokslininkai dar tik pradeda tirti skalūnų dujų pramonės poveikį žmonių sveikatai. Niujorko gubernatorius neduoda leidimo pradėti dujų žvalgybą, kol šis tyrimas nebaigtas. Ką padarė mūsų mokslininkai? Kas jiems už tai sumokėjo?

Būti už skalūninių dujų žvalgybą Lietuvoje yra neracionalu. Juk ir žvalgybai, ir gamybai naudojama taip pat brangi technologija. Mes tos technologijos neturime. Amerikiečiai turi. Bet amerikiečiai nežvalgo, jei negauna garantijų, kad gali pasinaudoti brangios žvalgybos vaisiais ir pradėti dujų gamybą.

1.Mokslininkai pritaria skalūnų dujų žvalgybai11

Žmonės, ką jūs renkate valdžion?

Kaip užauginti laimingus vaikus arba sukurti gerą darbo grupę?

Vaikai, kurie geriau žino jų šeimų istorijas, yra laimingesni ir lengviau išgyvena stresus, kaip psichologų darbo duomenys rodo. Taip pat kariai, kurie geriau žino grupės istoriją, yra geresni tos grupės nariai. Tai dabar naudojama JAV karių paruošime. Geriausiai veikia istorijos, aprašančios, kaip dorotasi su sunkumais, ir kaip pasiekti laimėjimai. Tai tinka taip pat ir darbo grupėms, ir ištisoms tautoms. Žmonės suvokia, kad jie yra dalis kažko didesnio, negu jie patys, tai padeda stabilizuoti teigiamą gyvenimo suvokimą [1].

1. The Stories That Bind Us

Kur tas patriotinis jaunimas, kai jo reikia?

Vėl turime didžiulį skirtumą tarp turtingųjų ir vargšų, didžiausią Baltijos šalių tarpe. Vėl turtingieji, ieškodami miniai atpirkimo ožių, dangstosi nacionalizmu, neapykanta rusams ir lenkams. Vėl nelygybė bei nacionalizmas atstumia daugumą, nes ta dauguma yra ne tokia žiopla Lietuvoje, kaip patriotų skatintojai tikisi. Tai primena padėtį Smetonos laikais.

Vėl kyla galimybė, kad konflikto metu tokią Lietuvą niekas negina.

Smetona irgi turėjo daug tariamo patriotinio jaunimo. Kur dingsta tas jaunimas, kai pasirodo tankai?

Funny oil tycoon

_Thomas Haselton, a naturalized Lithuanian citizen from the US, could be called Lithuania's first oil tycoon. It was him who brought the US energy giant Chevron to Lithuania – the company whose name alone incites so much emotion these days._ 

He explained recently [1]:

_People object to chemicals because they think it's poisonous. But poisonous is a relative thing. It depends on concentration._

It would help for Mr. Thomas Haselton and other proponents of fracking to use more balanced talk. Particularly helpful for them would be to realize that small concentrations of the fracking poisons lead to chronic problems like increased inflammation, heart disease, and cancer.

Who wants this for the people of the nation that made you rich?

1. Thomas Haselton, oil tycoon who brought Chevron to Lithuania

Ką ir už ką privalome gerbti?

_Ir nėra labai išmanu šaipytis, kad Konstitucinis teismas žodžius „atskirus atvejus“ išaiškino kaip labai retus, išimtinius, nors „atskiras“ gali ir reikšti „kitoks nei įprastinis“. Tačiau puikiai žinau, kad Konstitucinis teismas taip nuspręsdamas žvelgė į Konstitucijos ir pilietybės instituto visumą, analizavo istorinius aspektus, ir daug kitų klausimų._

Vienas iš tų klausimų, į kurį atsižvelgia Konstitucinis teismas, yra mažas Konstitucinio teismo nario atlyginimas per visą jo gyvenimą. Juk Konstitucinio teismo nariais dažniausiai tampa universitetų teisės profesoriai. Koks gi tų profesorių atlyginimas? Mažas. O Konstitucinis teismas valdžios turi daug. Konstitucinį teismą pamaloninti ir jo narių tariamas skriaudas ištaisyti  sekasi oligarchams, kuriems nusispjauti į lietuvių tautos likimą, kurie tik nori pigių vergų Lietuvoje. Todėl atsiranda ši juokinga Konstitucinio teismo teorija dvigubos pilietybės klausimu.

Mums siūloma gerbti tokią tariamą Konstitucinio teismo narių išmintį, jo narių praktiškumą. Gal gerbkime ir lietuvių tautą? Gal leiskime tautai susivienyti ir išvengti prūsų likimo?

1. J.Žilinskas. Dviguba pilietybė: Lietuvos atstumtieji 

Ar toks turi būti Konstitucinis Teismas?

Viskas priešingai tautos išlikimui: religijos pamokos prieštarauja Konstitucijai, o pasų iš lietuvių atiminėjimas - ne. Kodėl teisininkais išmokome bedievius cinikus, padlaižaujančius oligarchams?

Kodėl A.Kubiliaus taupymo politika tinka ne ekonomikos istorijos vadovėliams, bet istorijos sąvartynui

Taupymas ir ekonomikos augimas: y ašis rodo BVP augimą nuo 2008 iki 2012 metų, x ašis rodo išlaidų mažinimą tuo metu, kaip procentus nuo BVP [1]. Kiekvienas taškas yra atskira šalis.

1. PAUL KRUGMAN. Night of the Living Alesina

Svarbus žingsnis internetinių studijų pritaikyme

Studentai Kalifornijoje gali gauti galimybę baigti paskaitų ciklą ar kitokį universitetinį kursą interneto pagalba ir gauti už tai kreditą, pagal valstijoje  svarstomą įstatymą [1]. Iki šiol kai kurie studentai po keletą metų laukia vietų populiariuose kursuose, kadangi universitetams žymiai mažėja finansavimas. Tokiems studentams labai pasisektų, jeigu internetiniai kursai padėtų daugumai ir dėlto prigytų, o universitetai ir valstija sutaupytų daug pinigų, nes studentų apmokymas internetu yra pigesnis.

Mūsų studentų problemos yra panašios: trūksta pinigų ir vietų išmokyti visus pageidaujančius. Studentai moka fantastiškai didelius pinigus (savo, ar mūsų visų mokesčių lėšas) už prastos kokybės studijas.

1. California Bill Seeks Campus Credit for Online Study

Ar Vilnius yra regiono ar bent Lietuvos kultūros centras?

Ne. Jei pasižiūrėti mokslinės produkcijos duomenų bazėse, tai provincinis Bialystokas (Balstogė) Lenkijoje gamina tos mokslinės produkcijos daug. Vilnius - nieko. O kur nėra mokslo, nėra ir verslo inovacijų, nėra ir kitos kultūros, nes nėra pinigų tai kultūrai.

Vilnius stumia popierėlį. Leidimai, draudimai, lenkų prieš lietuvius, rusų prieš lenkus kiršinimai. Tie kiršinimai irgi yra popierėliai, tik propagandiniai. Kaip ir dauguma Vilniaus stumiamų popierėlių, nacistinė propaganda padaro daug žalos.

Ką reikėtų pirmiausia keisti? Baigti kitataučių ir emigrantų propagandinį juodinimą, baidymą, pasų atiminėjimą. Kviesti į Lietuvą  specialistus - tiek tautiečius emigrantus, tiek užsieniečius (atsimenat, kaip Gediminas kvietė Europos amatininkus?). Sudaryti tiems specialistams darbo sąlygas, tame tarpe ir padorius atlyginimus. Užspausti uodegas mūsų gerbiamiems profesoriams, vietoje darbo rezultatų siūlantiems mums naivias apgavystes, kaip fiktyvių mokslinių darbų spausdinimo fiktyviuose žurnaluose mafijinius skandalus.  Be gailesčio vykime visus pagautus apgavikus.

Suvienykime visus, kas neabejingi gimtinei.

Mokymasis internete ir mes

Užtenka Google ar Youtube išspausdinti klausimą How to... (angliškai: Kaip ... ?)  ir galima surasti daugybę nemokamų filmukų, kaip atlikti vieną ar kitą darbą. 

Bet rimtesni dalykai jau pradeda būti mokamais ir tinklalapiuose.  Trijų dienų profesionalios aukšto lygio fotografijos kurso užrašas tinklalapyje CreativeLive kainuoja 149 dolerius. Gyva transliacija yra nemokama, bet jos laikas tikrai bus nepatogus Lietuvoje ar net kitoje valandinėje juostoje Amerikoje. Lynda.com už neribotą mokymąsi daugybės jų kursų bibliotekoje, įskaitant, kaip naudotis dizainerių bei redaktorių programomis, ima 25 dolerius per mėnesį. Universitetinius kursus siūlančios kompanijos Udacity ir Coursera leidžia mokytis nemokamai, bet, pageidaujant už tokį mokymąsi gauti universitetinį kreditą, reikia už tai sumokėti.

Galima padaryti išvadą, jog norint rimtai mokytis visą gyvenimą, pageidautina pirmiausia išmokti anglų kalbą. Ir, aišku, taupyti pinigus, nes prireiks tų pinigų  kai kuriais atvejais.

Kvadratinės pėdos daržininkystė

Neseniai kalbėjome apie intensyvią daržininkystę, vadinamą kvadratinės pėdos daržininkyste. Tai nereiškia, kad visa šeima gali gyventi iš vienos kvadratinės pėdos. Bet jūs nustebtumėte, sužinoję, kiek nedaug tų kvadratinių pėdų šeimai reikia. Galima pažiūrėti internete, bet suprasti metodą išeina, tik nusipirkus knygą. Aš tą knygą turiu ir išbandžiau. Puikus dalykas. Štai internetinis puslapis: 

http://www.squarefootgardening.com/books/

Ar gali Danija būti mums pavyzdžiu?

_Beveik 40 metų Danija plėtojo, investavo į savo atsinaujinančių energijos išteklių pramonę. Todėl „Danijos modelio“ palaikymas dideliais mokesčiais ir subsidijomis šiai šaliai atsiperka per atsinaujinančių energijos išteklių technologijų ir įrenginių eksportą [1]._

O koks Lietuvos eksportas? Baigiančių išsibėgioti vergų pigaus darbo vaisiai? Kodėl mes lupamės,kaip narkomanai, ieškodami pigių dujų, pigaus branduolinio kuro, kai tuo tarpu danai, vokiečiai ir kiti kaimynai pereina prie švarių  technologijų, kurių nesunaikins greitai pasirodysiantys Europos ir pasaulio susitarimai kovoje su globaliu atšilimu ir už saugią, švarią aplinką?

1. J.Gylys. Danija – sektinas pavyzdys Lietuvai !?  

Kodėl atominės elektrinės taip žiauriai brangsta?

Naujai statoma suomių atominė elektrinė brangsta nuo 2,5 mlrd eurų iki 8,0 mlrd eurų, sako Robertas Dargis, Pramoninkų konfederacijos vadovas. Ta elektrinė dar brangs, nes statyboms galo nematyti [1].

Na ir suomiai, na ir labiausiai išsilavinę pasauly žmonės... Nemoka elektrinę suręst. Mes čia greitai kepurėm užmėtytume. Mes jai tokią renovaciją padarytume, radioaktyvūs pelėsiai stebintų visą pasaulį. Mes naktį statytume, kartu cementą vogti būtų vienas malonumas.

O jei rimtai, elektrinė taip žiauriai brangsta, nes dėl politinio spaudimo saugos  reikalavimai visą laiką darosi tik griežtesni. Jų vykdymas brangiai kainuoja. Suomiai turtingi. Jiems tas nepakenks. Visai kita kalba Lietuvoje.

1.Kodėl R.Dargis nepritaria Visagino AE  

Ir niekur Konstitucijoje nėra žodžio „išimtis“, kalbant apie dvigubą pilietybę

 Lietuvos Respublikos Konstitucijos kūrėjas, Kovo 11-osios akto signataras, teisininkas Liudvikas Narcizas Rasimas:


_Sutarėme, kad dvigubos pilietybės klausimus geriausiai išspręs pilietybės įstatymas, priklausomai nuo aplinkybių, reikmių ir politinės padėties. Tą visados galės nustatyti Seimas priimdamas įstatymus, tad 12 straipsnyje įrašėme, kad paprastai Lietuvoje žmogus gali turėti tik vieną pilietybę, tačiau atskirais įstatymu numatytais atvejais gali būti ir dviguba pilietybė. Ir niekur Konstitucijoje nėra žodžio „išimtis“. Tačiau Konstitucinis Teismas atskirą atvejį išaiškino kaip išimties atvejį, nors, iškilus ginčui dėl pilietybės, Konstitucinio Teismo darbas buvo tik patikrinti, ar tie atskiri atvejai yra numatyti įstatyme, ar jų nėra._

Kiek kentėsime Konstitucinio teismo teisėjų,  Napoleonų mantijose, savivalę?

Mirtinai pavojingos bakterijos

Naujas visiems antibiotikams atsparių bakterijų rinkinys sparčiai plinta JAV ligoninėse.  Jei jos dauginasi kraujyje, plaučiuose ar inkstuose, liga gali būti neišgydoma. Šioms bakterijoms užkrėtus kraują, mirtingumas gali siekti 50 procentų.Šios bakterijos yra atsparios karbapenemams, kurie laikomi paskutiniu frontu antibiotikų panaudojime žmonių gydymui [1].

1. Deadly Drug-Resistant Bacteria Are Spreading

Prezidentės patarėjo nuomone, žmonės protestuoja prieš Lietuvos gerovę, galimybę tapti turtinga šalimi, panašiai kaip Norvegija

Mes jau galėjome tapti Norvegija, kai atradome Lietuvoje naftos. Netapome. Degalai Lietuvoje yra brangiausi iš visų Baltijos šalių. Vagys valdžioje kuria Norvegiją kiekvienas savo kieme. Mums belieka taršalai.

Atkreipkite dėmesį į veidmainystę. Ponas patarėjas sielojasi dėl protestų prieš  dujų žvalgybą. O juk leidimas išduodamas vienas - ir žvalgyti, ir išgauti. Tai pamirštama paminėti, tikintis,kad ir mes pamiršime.

1.Kodėl lietuviai protestuoja prieš galimybę tapti Norvegija? (865)5 val. 

Šveicarijoje rinkėjai referendumu žymiai apribojo kompanijų vadovų atlyginimus ir premijas

 Premijas keičiant darbą tiesiog uždraudė. Na o atlyginimų dydį nuspręs akcininkų susirinkimai, be to pensijiniai forndai privalės tokiuose susirinkimuose būtinai dalyvauti.

Verskime mūsų pensijinių fondų vadovus investuoti Šveicarijoje, nes ten daugiau pinigų liks akcininkams.

Gerai būtų tokį referendumą organizuoti ir Lietuvoje. Kaip manote, ar tai įmanoma?

Rimčiausiai šio šveicarų referndumo pasekmes aptarė The Economist [1].

1. 

Boardrooms rattled

Nebeliks Lietuvos universitetų?

 Lietuvos universitetų rektoriai pradėjo verkti, kad mokymų internetu yra labai daug, į juos investuojami dideli pinigai, todėl po kurio laiko gali nutikti taip, jog pasaulyje iš viso liks kokie dešimt universitetų [1]. Ir aišku, tarp jų nebus nei vieno lietuviško. Kiek bedarbių rektorių turėsime?

Nėra ko jaudintis. Jei dirbsime, kaip dirbame iki šiol, tai dėl skurdo jaunimas neturės vaikų, dauguma emigruos, neliks Lietuvos, lietuvių kalbos, baigsis ir lietuviški universitetai.

Na o jei pradėsime rimtai dirbti, tai galime tais internetiniais kursais pasinaudoti. Jau parodyta, kad kursai geriausiai dirba, jeigu apmokymas internetu yra derinamas su gyvu bendravimu tarp dėstytojo  ir studento. Geri dėstytojai be darbo nelieka. O Lietuvos rektoriams gali būti tikrai liūdna...

1. Rektorių konferencijoje bus pristatyta internetinių kursų keliama grėsmė 

Kuo mums kvepia skalūnų dujos?

Savaitraščio „The Economist“ užsienio naujienų redaktorius ir žurnalistas E.Lucasas sako, kad Amerikoje dar nieko nenuteisė už skalūnų dujų verslo padarytą žalą žmonių sveikatai. Iš šio fakto E.Lucasas daro išvadą, kad visi pasisakymai, jog skalūnų dujos yra pavojingos, yra nesąmonė [1].

E.Lucasas yra neteisus šiuo atveju. Amerikoje  teismai dirba, remdamiesi įrodymais. Amerikoje kurį laiką ir asbesto gamybą kontroliuojantys žmonės statė sau rūmus bei gerai gyveno. Medikai sukaupė pakankamai įrodymų, kad asbestas sukelia vėžį, ir prasidėjo teismai. Dabar tų rūmų vietoje liko tik pasakos apie buvusius asbesto magnatus ir jų turtus. Juk labai prabangūs buvo tie rūmai. Asbesto biznieriai vesdavo princeses iš pačios Europos. Skamba, kaip pasaka. Liūdna pasaka. Taip bus ir su skalūnais.

Amerikoje su teismais geriau, negu Lietuvoje. Mūsų turčių rūmai stovi, kas beatsitiktų. Mums skalūnų dujos irgi grąso ligomis, suniokiota ramybe ir gamta. Todėl, kad neliktume su vėžiu ir be tinkamo atlyginimo, reikia gintis patiems. Lietuvos žmonės yra šaunuoliai, kadangi supranta, kas darosi, ir ginasi iš paskutiniųjų.

Amerikoje Niujorko gubernatorius A.Cuomo neduoda leidimo pradėti skalūninių dujų gavybą, kol nėra skalūnų dujų gavybos poveikio sveikatai tyrimo rezultatų iš Pensilvanijos valstijos. Didelis tas tyrimas. Amerikoje medikai turi daug pinigų ir gerai dirba. Mūsiškiai bonzos (valdininkai japoniškai, atsimenat Hitachi?) važiuos į Ameriką pauostyti tų dujų ir pinigų kvapo. Gal mūsų Vyriausybė pasektų informuoto Niujorko gubernatoriaus pavyzdžiu ir palauktų tyrimo Pensilvanijoje rezultatų?

1. Sako savaitraščio „The Economist“ užsienio naujienų redaktorius ir žurnalistas E.Lucasas 

Kodėl mums trūksta gerų gydytojų?

Nes mes jiems nemokame gydytojų atlyginimų:

_Lietuvoje vidutinis darbo užmokestis yra apie 2 140 lt. Tokios šiandien yra gydytojo rezidento arba jauno gydytojo specialisto pajamos. Kalbėti apie vidutinius gydytojų darbo užmokesčius Lietuvoje sudėtinga, mat, mūsų valstybėje nėra skaidrios ir visiems prieinamos laisvų medicinos darbuotojų darbo vietų duomenų bazės, tačiau remdamiesi kai kurių sveikatos priežiūros įstaigų skelbiamais duomenimis internete matome, kad gydytojas su patirtimi uždirba apie 2 500 litų, o tai yra apie 1.16 karto daugiau šalies statistinio vidutinio.

Lietuvos darbo biržos skelbimų portalo pateiktais duomenimis, Lietuvos periferijoje esanti Naujosios Akmenės ligoninė ieško gydytojo otorinolaringologo, turinčio bent 5 metų darbo patirtį, ir siūlo jam 2 200 litų į rankas atskaičius mokesčius. Tiek pat minėtos periferinės ligoninės vadovai žadą mokėti ir į ligoninę dirbti atvykusiam gydytojui echoskopuotojui už pilną darbo krūvį. Vadinasi, Lietuvos periferijoje gydytojas uždirba panašiai tiek, kiek troleibuso vairuotojas, statybininkas, pardavimų vadybininkas.

Didelis medikų emigracijos srautas yra nukreiptas į Jungtinę Karalystę. Pasidomėjome, kokios atlyginimų perspektyvos yra šioje šalyje. Vidutinis darbo užmokestis Jungtinėje Karalystėje siekia apie 9 500 litų remiantis portalu Monster, tuo tarpu gydytojo vidutinis atlyginimas anot Britanijos metų finansų žurnalo išrinkto leidinio This is Money siekia 25 000 litų, patyrusio gydytojo specialisto atlyginimas prasideda nuo 30 000 litų. Taigi, Jungtinėje Karalystėje bendro profilio gydytojas vidutiniškai uždirba apie 2.1 karto daugiau nei šalies vidurkis (Lietuvoje 1.16 karto), o gydytojai specialistai gerokai daugiau. Maža to, anot leidinio This is Money, gydytojo specialybė Britanijoje yra geriausiai apmokama profesija po aukščiausio rango vadovų bei orlaivių pilotų ir užima ketvirtą vietą darbo rinkoje pagal atlygį [1]._

Tikėtis, kad nuskurdę pagrindiniai ligoniai (pensininkai) suneš kyšiais yra naivu.

1. Nuomonė. Už išsilavinimą vers atidirbti medikus, o kodėl ne vadybininkus ar teisininkus? (207)

Arkliena ir mes

Šiuolaikinė maisto paskirstymo sistema, kurios dalimi Lietuvoje yra Maxima, sprendžia sunkų uždavinį: mažiausiomis kainomis pateikti mums didžiausią maisto gaminių įvairovę. Ši sistema turi mažus pelnus dėl žiaurios konkurencijos. Todėl tokia sistema brangius komponentus, kaip jautiena, neišvengiamai pakeičia pigesniais, tokiais, kaip arkliena. Nemanau, kad arklieną valgyti yra mažiau sveika, ar kad skonis prastesnis.  

Bet apskritai, maisto paskirstymo sistema ir sveikatai geresnius, bet brangius, produktus, kaip laukinė lašiša, pakeičia pigesniais, antibiotikais ir kitais kenksmingais chemikalais užterštais, kaip  nevalioje užauginta lašiša  [1, 2, 3]. 

Ir jeigu sistema duoda   arklieną, kokią mėsą bepirktum, tai minėtas platus pasirinkimas  yra tik iliuzija. 

Kiekvienas sau gali ir turi užsiauginti daržovių. Kartu gauname daugiau kontaktų su mikrobų pasauliu, todėl mažiau sergame tokiomis autoimuninėmis ligomis,  kaip pirmo tipo diabetas bei celiakija, kurios pats švelniausias simptomas yra viduriavimas, pavalgius javų baltymo turinčios duonos [4].

1.  Nelaisvėje užaugintoje lašišoje daugiau nuodų
2. Mislabeled Foods Find Their Way to Diners' Tables
3. FRANK BRUNI. Of Fraud and Filet:

_We’re spooked by the horse meat story, disturbed by the fish tale and riveted by other instances of false food advertising because they remind us of a truth we try hard to forget. Every time we eat something that we haven’t grown and reaped and cooked ourselves — which means, for most of us, every time we eat — we’re taking a leap of faith: that it was protected from contamination; that it was inspected properly; that the cook didn’t mix in something objectionable; that the waiter didn’t drop it on the floor. We’re in a position of both extraordinary vulnerability and extreme trust.

And while we can ratchet up our vigilance, that goes only so far. We can be local. We can be seasonal. We can be sustainable and organic and buy our pork somewhere other than where we buy our throw pillows. But we can never be entirely sure._

4. Who Has the Guts for Gluten?

Slaptas šiandieninio Lietuvos elito receptas

 Kalbėdamas apie tradicines nacionalistines eitynes, minint Nepriklausomybės  atkūrimo dieną, V.Landsbergis yra atviras:

 _" Visokių yra susirūpinimų – kaim kam rūpi, kad renkasi jaunimas į patriotines eitynes, kad ten gali prisišlieti koks nors būrelis asmenų, kuriems plaukai neauga, dėl to nereikėtų labai jaudintis. Gal ataugs ir plaukai", - šiais metais iš Signatarų namų balkono Vilniuje sakė V.Landsbergis.

Politikas taip pat užsiminė, kad eitynės galėtų būti rengiamos ne tik Vasario 16-ąją, Kovo 11-ąją, bet ir prieš rinkimus.

"Šūkis, kurį neseniai mačiau "Didžiuojasi, kad esu lietuvis", - visai neblogas, bet galėtų būti papildytas - "Didžiuojuosi, kad esu nekvailas lietuvis ir ateinu balsuoti". Labai praverstų tokios eitynės prieš rinkimus", - teigė V.Landsbergis [1]._

Dėkui ponui V.Landsbergiui, atskleidžiančiam slaptą Lietuvos elito receptą dvokiančioje politinio ir ekonominio šalies gyvenimo virtuvėje:

Sukurstyti fašistinę isteriją, ypač prieš rinkimus. To dėka prasiveržti valdžion. Toliau dalinti privilegijas savoms užsienio (pvz., Williams, Hitachi, Chevron, Gazprom, užsieniečių tvarkomi bankai) ir vietinėms (pvz., Dujotekana, Vilniaus prekybos grupė, valdanti parduotuvių Maxima tinklą) monopolijoms, kurios atsilygina, dosniai finansuodamos visą šį spektaklį. 

O kad Lietuvos žmonėms tenka apmokėti šių monopolijų viršpelnius ir iškentėti  monopolijų veiklos padarytą žalą Tėvynei, kad nustekentoje Tėvynėje plečiasi slogus fašistinis tvaikas - mūsų elitui atrodo nesvarbu. Gilios krizės apimtos Europos širdyje mūsų elitas ir vėl kursto fašistinį gaisrą, kurdami platformą vienytis fašistinių pažiūrų žmonėms. Tokių žmonių Lietuvoje yra daug (paskaitykite komentarus). Šis gaisras sunaikins ir patį Lietuvos elitą, kaip jau buvo praeito amžiaus pirmoje pusėje.

Kiek ilgai tai gali tęstis?

1. V.Landsbergis: dėl patriotinių eitynių nereikėtų jaudintis   

Auklėkime vaikus paskatinimu

Svarbiausia, tėvai turi duoti žymiai daugiau pagyrimų bei teigiamo atgalinio ryšio, negu kritikos. Tėvai pasiekia geriausių rezultatų, jeigu vaikams duoda ramų ir nuoseklų atgalinį ryšį apie vaikų elgesį bei energingai diciplinuoja vaikus, remdamiesi pagrįstais reikalavimais. Tėvai turi stengtis sugauti tą mažą laiko tarpą, kai vaikas elgiasi gerai ir pagirti vaiką, net jei jie mato blogą vaiko elgesį kiaurą dieną. Tėvai gali naudoti planuotą ignoravimą, tinkantį žemo lygio nusižengimams, kuriais vaikai stengiasi tik atkreipti tėvų dėmesį (kaip inkštimas) [1].

1. The Benefits of Positive Parenting

Ar mes galime sustabdyti atominės elektrinės statybą Karaliaučiuje?

Rusijai reikalinga  „Baltijskajos“ atominė elektrinė, kad užtikrinti stabilų  raketinių kompleksų darbą Karaliaučiuje. Todėl Rusiją Karaliaučiaus atominę  stato nepriklausomai nuo to, ką darome mes ar likusios Europos Sąjungos šalys. Pigų elektros energijos perteklių  Rusija taikos metu pardavinės Vokietijai, Lenkijai ir Lietuvai atviroje rinkoje. Rusija turi teisę pardavinėti demonopolizuotoje mūsų rinkoje, todėl siūlymai vienai Lietuvai atsisakyti pirkti pigią rusų energiją [1] prieštarauja Europos Sąjungos teisei.

Kartu tokie siūlymai yra pragaištingi Lietuvos sugebėjimui konkuruoti regione. Visi aplinkui turi pigų energijos šaltinį, mes vieni prisiverčiame japonams mokėti brangiai.

Kas atlygina D.Kreiviui ir J.Šireikai už tokių akivaizdžiai kenksmingų Lietuvai idėjų platinimą? Tie patys japonai? Ar statybinės bendrovės, norinčios pasišildyti prie japoniško branduolinio katilo?

1. D.Kreivys, J.Šireika. Lietuva atominiame Rusijos voratinklyje

Lietuvos radijas apgaudinėja užsienio lietuvius

Iš mūsų pamėgto Lietuvos radijo ir televizijos internetinio puslapio paleista antis užsienio lietuviams. Ten anglų kalba parašyta, kad Žygaičių kaimo gyventojai yra tamsūs mulkiai [1]. Niekas ir nesiruošia, pasak šios anties, ieškoti skalūnų dujų Žygaičių kaimo žemėse. Kodėl tai neskelbiama lietuvių kalba? Nes baisu, kad žmonės juoksis, kadangi Lietuvoje visi žino tiesą.

1. Shale gas mystery: What is Žygaičiai community protesting against? (1)

Nereguliarių verslininko pajamų problema

 Nenorėčiau sutikti su teiginiu, kad nereguliarios pajamos neleidžia kontroliuoti  išlaidų. Atbulai,  vertėtų kiek galima suvienodinti tavo išlaidas, kad padidinti  finansų stabilumą, juk jie ir taip yra pernelyg nestabilūs. Tai padėtų  planuoti, kokiam laikui pakaktų  turimų rezervų. Jaustum, kad tu bent truputį kontroliuoji tavo gyvenimą, o toks kontrolės jausmas būtų labai svarbus  sveikatai. 

Gerai būtų, jei neleistum  išlaidoms viršyti kasdieninės ribos, net jei vieną dieną gautum daug vienkartinių pajamų. Kad toks gyvenimas nenusibostų, gal padidintum išlaidas toms šventėms, kurias šiais laikais švenčiate.

Kam tie universitetai?

Mes, išsilavinę piliečiai, turime daugiau pajamų, todėl sumokame daugiau mokesčių, sukuriame daugiau naujovių, tame tarpe,  konkurecingesnius daiktus ir patarnavimus. Todėl mes Lietuvoje seniai turime nemokamą vidurinį išsilavinimą. Deja,  vidurinio išsilavinimo užtekdavo geram gyvenimui prieš šimtą metų. Dabar mums tokio vidurinio išsilavinimo nebeužtenka. Girdime riksmus, kad reikia prikelti proletarus iš kapų, atgaivinti pagarbą proletarinėms profesijoms. Deja, suvokiame,kad mūsų proletarai negali konkuruoti su besivystančiųjų šalių proletarais. Mes nebevertiname pagarbą, ateinančią be gero uždarbio.

Todėl tai, kad mes darome gerą aukštąjį išsilavinimą neprieinamu Lietuvoje, suvesdami visą universitetinį gyvenimą į apgavystes (fiktyvių mokslinių darbų rašymą) ir pasipelnijimą (per pažintis ministerijose ir apgavikišką reklamą, per gigantiškas komercinių bankų paskolas studentams), yra mums neatleistina.

Kaip ištaisysime padėtį? Galime pritaikyti užsienio patyrimą nuo Australijos paskolų, kurių atidavimas priklauso nuo uždarbio, pabaigus universitetą, iki daugumoje Europos šalių paplitusio beveik nemokamo aukštojo išsilavinimo.

Palikdami tokią universitetų sistemą, kokią dabar gimtinėje sukūrėme, mes pasmerkiame skurdui tuos mūsų vaikus, kurie lieka Lietuvoje patriotizmo ir nesusigaudymo kombinacijos skatinami.

Svarbiausias studijų Anglijoje privalumas, lyginant su Lietuva

 _Didelis dėmesys teikiamas abipusiam (grįžtamajam) ryšiui (angl. feedback) tarp studentų ir dėstytojų. Bet kokiai atliktai užduočiai kartu su įvertinimu studentams dėstytojai pateikia ir išsamų atsaką (feedback‘ą), kuriame išskiriamos ir apibūdinamos klaidos, į kurias ateityje reiktų atkreipti dėmesį, rekomenduojami galimi tobulėjimo keliai. Kodėl tai svarbu? Viskas labai paprasta: gaudamas iš dėstytojų savo darbo įvertinimo pagrindimą, studentas gali didesnį dėmesį skirti tobulėjimui tose srityse, kur jis yra silpnesnis. Tai juk ir yra studijų esmė. Labai apmaudu, kad toks itin paprastas, bet tuo pačiu efektyvus dalykas Lietuvoje praktiškai neegzistuoja – nebent teoriškai [1]._

1. Ekologijos mokslai Lietuvoje: didelės ambicijos ir beviltiškas atsilikimas 

Pagrindinės anglo-saksoniškojo pasaulio politikos diagramos

Pirmame paveikslėlyje yra parodyta taip vadinama svarbiausia Amerikos politikos diagrama. Mėlynai vaizduojamas JAV ekonomikos produktyvumas, žaliai - bendrasis vidaus produktas tenkantis vienam asmeniui, o raudonai - namų ūkio pajamos[1].



Antrame paveikslėlyje parodyta svarbiausia Jungtinės Karalystės politikos diagrama. Čia apatinė, tamsiai mėlyna juosta rodo namų ūkio pajamas, viršutinė šviesiau melsva juosta rodo  bendrajį vidaus produktą tenkantį vienam asmeniui, o ruda juosta rodo darbuotojo produktyvumą [2].

Darbuotojai dirba vis daugiau, bet daugiau nebegauna. Abiems šiomis diagramomis pagrindžiamas perskirstymo darbuotojų naudai būtinumas. Vienas iš būdų yra turtingesniems mokėti daugiau mokesčių, palengvinant gyvenimą likusiems dirbantiesiems surinktų pinigų dėka.

JAV jau įvesti papildomi mokesčiai patiems turtingiausiems nuo 2013 metų. Sociologiniai tyrimai rodo, kad nedaug turtingųjų kraustosi kitur dėl didesnių mokesčių [3]. Lietuvoje mes įnirtingai kuriame tą pat sistemą, kaip ir anglo-saksai, tačiau apie tvarką valstybėje negalvojame: progresyvinių mokesčių idėja aptarinėjama jau gana ilgai, bet vežimas nejuda iš vietos.

1. http://swampland.time.com/2013/02/04/the-most-important-chart-in-american-politics/
2. What moves Labourites
3. The Myth of the Rich Who Flee From Taxes

Kas yra darbas, hobis, ir kur veda skolos?

Šiais laikais labai lengva gauti šiek tiek pinigų už bet kokį aktyvumą, tame tarpe ir už hobį. Aš domiuosi mokslu technologijomis,  verslu, ekonomika ir politika. Mano pastebėjimus surašau lietuviškai, retkarčiais angliškai. Kartais mano tas mintis perskaito apie šeši šimtai žmonių per mėnesį. Kai kas susidomi reklama ten, aš gaunu šiek tiek atlyginimo už tą reklamą. Ar aš tapau profesionaliu žurnalistu? Ne, tai yra mano hobis.

Jei iš veiklos negauni pajamų, kurių užtenka tavo gyvenimui, tai ta tavo veikla yra hobis. Darbas yra tai, kas neįdomu ir nemalonu, kas sunku. Tik tokiu atveju darbdavio giminė ar turtingesnis verslininkas neatims iš tavęs to tavo pajamų šaltinio. Įdomaus darbo su gražiais rezultatais ir dideliu atlyginimu be gerų ryšių nėra. Konkurencija jį sunaikina, kai tik jis atsitiktinai atsiranda. Beveik 90 procentų dirbančiųjų yra nepatenkinti jų darbu [1].

Labai dažnai pasitaikanti klaida, kalbant apie pinigus, yra teiginys, kad svarbu, kiek uždirbi. Realiai svarbus yra tik skirtumas tarp to, ką uždirbi ir kiek išleidi. Jei išleidi daugiau, negu uždirbi, tai turi daug streso (skolos stipriai gadina sveikatą), ir po dešimties metų gali gulėti kur nors paralyžuotas kaime, nes skolos sunaikina tavo ir tavo jaunos šeimos sveikatą. O tavo bendraamžis jaunas miškininkas su universitetiniu išsilavinimu, uždirbantis kelis kartus mažiau, bet išleidžiantis tik pusę to, ką uždirba, bus pilname jėgų žydėjime, turės gražią sveiką šeimą, savo verslą ir jau nebedirbs miškininku. Niekas taip negadina pomidorų išvaizdos, kaip vaisių užmezgimas. Lygiai taip pat niekas taip negadina sveikatos, kaip skolos.

1. Knowing When to Quit

Kokių specialistų mums reikia?

Kada nors susirinks ministerijų specialistai, verslininkų atstovai ir universitetų viršūnėlės bei realistiškai nuspręs, kokios yra mūsų verslo vystymo svarbiausios kryptys, kokiose verslo šakose mes turim galimybių būti stiprūs pasaulio rinkose.  Po to visi tokio susirinkimo dalyviai prisiims konkrečias jų veiklos pakeitimo programas, kad pasiekti užsibrėžtus tikslus, ir pradės jas vykdyti.

Tai palengvins investuojančių į naujoves gyvenimą, leis abiturientams ir universitetinį išsilavinimą finansuojantiems pasirinkti, kokios specialybės yra perspektyviausios gimtinėje.

Bet toks susirinkimas dar negreitai įvyks. Reikia laukti, kol baigsis pigios darbo jėgos rojus Lietuvoje, ir mūsų eksportuotojų padėtis taps katastrofiška. Obama nori paskatinti šiuolaikinės gamybos vystymąsi Amerikoje [1]. O ko nori Butkevičius su Kubilium?

Vis tik, lengva pasakyti, kokių specialybių bus paruošta neužtenkamai: tų, kurių atstovai daugiausia emigruoja dabar. Jie ir toliau taip emigruos, jei atlyginimai bei darbo sąlygos radikaliai nepasikeis.

Jei norime Lietuvoje turėti medikų, inžinierių bei informacinių ir kitų technologijų specialistų, turime ruošti jų tiek, kad po didesnės dalies emigravimo mums kas nors liktų. Gerus tokius specialistus paruošti yra brangu, bet sovietinė vergovė jau nebegrįš. Todėl turime mokėti tikrą kainą ne tik už dujas.

1. Stumping for Agenda, Obama Cites Revival of Manufacturing. By MARK LANDLER (Among Obama's new proposals is a $1 billion plan, modeled on one in Germany, to create a network of 15 institutes that would develop new industries.)

Kuo skiriasi dvi paskutinės mūsų vyriausybės?

Ponas Butkevičius garsiau iš mūsų juokiasi, negu ponas Kubilius [1]. Šiaip tai yra geriausi draugai. Vaizdžiai pasakius, jie yra dvi to paties slibino galvos.

1. Delfi, V. Kopūsto nuotrauka. Iš publikacijos: A.Butkevičiaus Vyriausybė kol kas dvigubai populiaresnė nei A.Kubiliaus   

Gyvenantiems skolon

Čia problema tame, kad jūs tiek neuždirbat, kiek reikia jūsų pragyvenimui. Kad taip gyventi, jūs išleidžiat skolintus pinigus.  Gyventi skolon yra normalu - sako greitųjų kreditų platintojai. Jie turi taip sakyti, nes tai didina jų pajamas. Bet jūs čia prie ko? Kam mes vargom ir davėm jums išsilavinimą, kad jūs tikėtume dauguma reklamos šaltinių? Nemokamas sūris yra tik pelėkautuose.

 Ir 200 milijonų potarybinės erdvės gyventojų tiek neuždirba. Visi turi daržus, augina vaikus ir anūkus, mokosi ir gerai gyvena. Saujelė buvusių komunistų partijos ir KGB funkcionierių, jų giminių bei artimų draugų uždirba daugiau. Bet jūs čia prie ko?

Teatleidžia man Prezidentė Dalia Grybauskaitė, kad man taip patinka Jos Ekselencijos paprasta kaimiška stilistika.

Žinau, kad patardamas gyventi, kaip visi, rašau taip vadinamą negatyvą. Kieti vyrukai pataria, kad negyventum, kaip visi, kad svajotum, kitaip niekas nepasikeis. Jie turi taip kalbėti. Svajok ir ark jiems, linksmai dainuodamas. Jie gi žino, kad svajonės pinigų neatneš.

O ką daro prokurorai

Rūta Vainienė agituoja atsisakyti nemokamo medicininio aptarnavimo. Jei kovoje už būvį tau truputį nepasisekė, dabar neturi pinigų, tai gulk ir mirk. Socialinis darvinizmas. Įdomu, kad Vainienės komentaras skaitytas per LRT radiją [1]. Per nacionalinį transliuotoją ji agituoja sunaikinti Konstituciją, kurioje nemokamas medicininis aptarnavimas garantuotas. Kas toliau? Kaimo platybėse skambės Vainienės šūkiai versti teisėtą valdžią?

1. Rūta Vainienė. Ar ministro vizijos išgydys sveikatos sistemą?

Ar apsimoka išnuomoti būstą Vilniuje bei Kaune?

Jei pinigai yra investuoti į nekilnojamą turtas ir to turto kaina ilgesniam laikotarpyje kinta panašiai, kaip ir dauguma kitų kainų, tai tie pinigai yra apsaugoti nuo infliacijos. 

Jei būsto kaina kurį laiką nekinta, tai skaičiavimai sudėtingesni. 2012 metais infliacija Lietuvoje buvo apie 2,5 - 3,0 procentų per metus. „Inreal“ skaičiuoja, kad Vilniuje ir Kaune pelningumas iš nuomos siekia apie 7 proc., Klaipėdoje – iki 6 proc. Vis dar nuoma apsimoka ir būsto kainų stabilumo atveju. 

Agurkai ir kova su Gazpromu

Supratau, kaip kovosime su Gazpromu. Genialus planas. Užterštą ir radioaktyvų vandenį, panaudotą gręžiniuose, supilsim į stiklainius nuo Uspaskicho agurkų. Uspakichas nuveš ir išpils tą vandenį tualete, centrinėje Gazpromo būstinėje, Maskvoje. Sėklidžių vėžys Gazpromo veikėjams garantuotas. Va čia tai bent kova su buvusiais okupantais.

Deja, to užteršto panaudoto vandens yra daug tūkstančių statinių, priklausomai nuo gręžinių skaičiaus. Vieno Uspaskicho čia mažai. 

Parodo, kiek mes suvokiame mūsų padėtį ekonomikoje

2013-02-07 -  Vilniuje prasideda tarptautinė paroda „Mokymasis. Studijos. Karjera“

Nori dujų? Dujų visada yra...

Gerai daro žmonės, bandydami apsaugoti savo namus nuo suniokiojimo. Padėkime jiems, kuo galime.  O Butkevičiui su Mazuroniu jei įdomu, kas randama po Lietuvos žemėm, tai tegu pasisamdo ir tyrinėja po jų pačių namais. Ką gali žinoti, gal tas kvapelis, kurį jie kartais pajaučia naktį, kartais (ne visada) atsiranda visai nekaltai, gal čia skalūnų dujos. Užtenka viršūnėlėms Vilniuje imti pinigus maišais ir naikinti Lietuvą taip, kad net okupantai apie tai nesvajojo.

Terminalo ir skalūninių dujų išgavimo Ukrainoje bei kitur kaimynystėje pilnai užteks gamtinių dujų kainos rinkoje sumažėjimui. O kad sužinoti, kiek mes to skalūninio turto turime, reikėtų gręžti ir teršti gamtą. Apsieisime.

Ką galima priimti viršininku?

Bet kuris lietuvis tuoj atsakytų, kad geriausiai tinka švogeris, kuriuo galima pasitikėti, vedant juodąją buhalteriją. Palikime šį juodą jumorą kitam kartui.

Geras vadovas yra patenkintas darbu su žmonėmis, su džiaugsmu padėdamas jiems augti ir tapti sėkmingais. Geras vadovas susidoroja su situacijos neaiškumu, sutinka priimti sprendimus, neturėdamas pilno vaizdo suvokimo. Geras vadovas puikiai viską išaiškina tiek gerais laikais, tiek ir sunkiais momentais. Geras vadovas turi laiko dirbti su žmonėmis.

Prastas viršininkas nori, kad kiekvienas jį mėgtų, nori gauti nuolatinį ir greitą paskatinimą, nervuojasi, kai prisiima juridinę ir finansinę atsakomybę už kitus, vengia įvertinti pavaldinius ar atleisti juos iš darbo [1].

1. Maybe Management Isn’t Your Style. By PEGGY KLAUS

Konservatorių problemos energetikoje

 Matome, kad sujudo konservatoriai su propagandiniais straipsniais skalūnų dujų gamybos Lietuvoje naudai. Stebimės, kad neseniai motiną vogti privertęs ir gėdingai atsistatydinęs buvęs ministras Kreivys pasisakė. Tik politika, nieko naujo. Juokiamės, kad Šedbaras pasisakė apie tą pačią politiką, kaip ir Kreivys. Bet pastebime, kad Šedbaras tiesiai šviesiai, kaimiškai, parašė apie tariamą naudą visiems, kas pasirašys sutartis, ir atnešė žinių iš tariamų specialistų burnų. Todėl panagrinėkime jo rašinėlį plačiau.

_Specialistų teigimu, minėtos cheminės medžiagos neužterš nei vandens, nei žemės, nes mes jas naudojame kasdien, jos nekenksmingos aplinkai, tuo labiau, kad jas žvalgytojai privalės surinkti ir utilizuoti [1]._

Paklauskime, jei tos medžiagos yra reikalingos mūsų organizmui, kaip vanduo ir oras, jei jos neužteršia nei vandens, nei žemės, nei dangaus, jei angelai tiesiog jose maudosi, tai kam jas tada reikia surinkti ir utilizuoti? Juk suprantame, kad to užteršto vandens kiekiai yra didžiuliai. Gerai žinome, kaip sunku išvalyti užterštą vandenį. Gal žvalgytojai turi pernelyg daug pinigų? Beje, angelams kliūva daug, nes ištrūkusios dujos teršia orą.

_Per milijoną skalūnų gavybos gręžinių turinčioje JAV per visą istoriją būta pavienių atvejų, kad kažkas netikėto nutiko, tačiau ten dujos, lyginant su Europa, atpigo perpus._

Pasidomėkime, kas tai per pavieniai atvejai, kuo jie žymūs, jei visas skalūnų skaldymas buvo daromas su pienu ir medum?

Mums aišku, kad realybė yra ne tokia šviesi. Juk be gamybos nėra žvalgybos, nes ta žvalgyba yra brangi.  Žinome, kad technika, kuri visą dujų gamybos darbą atlieka, yra sunki ir jos būna daug. Kur buvo kaimas, ten skalūninių dujų gavyba padaro pramoninę zoną. Greitai išmala kelius, sukelia daug dulkių. Sulūžta dažnai. Todėl tų labai naudingų anot S.Šedbaro jūsų sveikatai skysčių atsitiktiniai, nepageidaujami, išsiliejimai yra dažni. Patenka į geriamą vandenį. Žmonės, kurie užplūsta dirbti į tas vietoves, kur vyksta dujų gavyba, yra svetimi. Tie žmonės nesidomi  jūsų gražiu slėniu. Jie ten įrengia tvenkinius tiems atliekų skysčiams saugoti.  Jie dingsta taip greitai, kad vagonėliuose lieka neišgerta dar šilta kava, kai dujų kaina nukrenta tiek, kad gavyba toliau šioje vietoje nebeapsimoka.

_Siekiant pasiekti milžiniškus skalūnų dujų telkinius yra sunaudojami milijonai kubinių metrų geriamojo vandens, kuriuo naudojant didelį spaudimą plėšomos skalūninės uolienos. Vanduo maišomas su smėliu bei cheminiais priedais - toksiškomis, alergiškomis, mutageninėmis ir kancerogeninėmis medžiagomis.

Europos Komisija paskelbė, kad dėl didelio pavojaus žmonėms ir gamtai būtina nedelsiant atkreipti dėmesį, kad ieškant dujų žemės gelmės teršiamos akrilamidu, benzenu, etilo benzenu, izopropilbenzenu, naftalenu, tetranatrio etilendiamintetraacetatu. Akrilamidas yra nervų nuodas, benzenas yra vėžio sukelėjas ir taip toliau. 

Kartu su dujomis didžioji dalis nuodingo vandens išsiurbiama į paviršių, o kiti chemikalai lieka gelmėse - mokslininkai iki šiol nežino, kokį poveikį tai darys ateityje. Taip pat nėra žinoma, kiek šio toksiško vandens per gręžinio sudūrimus patenka į požemines gėlo vandens saugyklas.

Vokietijos mokslininkai taip pat nustatė, kad plėšant uolienas gamtinės radioaktyviosios medžiagos - uranas, toris ir radis - su nuotekomis patenka į paviršių, per uolienų įtrūkimus gali patekti ir į požeminį bei paviršinį vandenį, kaupiasi vamzdžiuose, rezervuaruose ir karjeruose [2]._

Taigi, dabar žinome jog chemikalais ir radioaktyvumu užterštas vanduo nelieka giliai žemėje po panaudojimo. Daug jo išeina atgal su dujomis. To užteršto vandens yra dideli kiekiai. Jį reikia kaupti ir valyti. Pasitaiko avarijų. Lietus nuplauna tą taršą į geriamo vandens telkinius.

Išreiškime užuojauta konservatoriams. Jų argumentas, kad naujos atominės statyba Lietuvoje pakenks rusams, todėl verta tą nuostolingą atominę statyti, neįtikino mus, Lietuvos žmones. Kodėl dabar matome konservatorius stumiant nuostolingą skalūnų dujų gavybą Lietuvoje? Atspėjote, svarbiausia, tų dujų gavyba pakenks rusams. Darykime sau žalą, nuodykim Lietuvą, kad tik rusai turėtų kokių nors tariamų sunkumų. Mus, lietuvius jau nebeįtikina ta nevykusi argumentacija, kaip rodo praeitas referendumas. Suvokiame, kad konservatoriai nemato realaus gyvenimo, mato tik rusus. Juk konservatoriai nieko nebemoka, tik su rusais kariauti.

_ “Quos vult perdere dementat (lot.).” Those whom God wishes to destroy he drives mad (angl.)._

Ir pasakykime paprastai, liaudiškai, lietuvių kalba:  Dievas atima protą tiems,  kuriuos Jis nori sunaikinti. Palikime konservatorius Dievo valiai.

Mes turime ribotus resursus. Kuo daugiau jų skirsime iškasamiems energijos šaltiniams (anglis, nafta,  dujos), tuo brangiau mums kainuos artėjantis  išskiriamo anglies dvideginio apmokestinimas, tuo labiau mes vėluosime į energijos naudojimo efektyvumo didinimo ir atsinaujinančių šaltinių įsisavinimo traukinį. 

Privalome suprasti, kad skalūnų dujų panaudojimas mums kainuos dvejopai, iš vienos pusės atnešdamas taršą mums čia, Lietuvoje, ir, iš antros pusės, globaliame, visos žemės lygyje, anglies dvideginio pavidalu. Nebūkime naivūs, tvirtai įsisąmonindami, kad tikrą naudą gaus keletas užsieniečių bei keletas žmonių Vilniuje. O mokėti tikrą kainą teks mums visiems, kaip mūsų sveikata, taip ir mūsų  mokesčiais.

Ar mes norime tokiose sąlygose gyventi? Pagalvokime. Išsaugokime mūsų aplinką ir žmones - išsaugosime Lietuvą. Galima nesunkiai rasti kiek supaprastintą tų dujų išgavimo aprašymą lietuvių kalba [3]. 

Norėtume  dar suvokti platesnę laiko ir erdvės perspektyvą. Prisiminkime, kad skalūnų dujas išgauti nutarė mūsų didesni kaimynai, pavyzdžiui, lenkai. Todėl manome, jog per statomą dujų terminalą už rinkos kainą mes tų dujų turėsime, kiek reikės. 

Dabar apie laiką. Žinome, kad šiuo momentu skalūninė technologija tikrai nepajėgi patenkinti net švelnius JAV gamtosaugos reikalavimus, todėl yra nuo tų apribojimų atleista.  Mums aišku, kad kas tinka ištuštėjusiose atšiauraus klimato Šiaurės Dakotos dykvietėse, netinka jaukioje ir, palyginus, tankiai apgyventoje Lietuvoje. Mes tikime, kad padidinti Europos  gamtosauginiai reikalavimai privers kompanijas investuoti į saugesnes technologijas. Tada ir mes sutiktume kalbėti apie norvegų pasiekimų pakartojimą, įsisavinant mūsų gamtos turtus. 

1. S.Šedbaras. Žygaičių pavojai skalūnų dujų beieškant 

2. Skalūnai - nuodai. Taip teigia mokslininkai 

3.Skalūnų dujos: mitai ir tikrovė  

Tylėkite apie jūsų antrąją pilietybę

Z.Čepaitė Balse parašė, kokia dabar yra reali padėtis su dviguba pilietybe. Dauguma, kam jos reikia, ją turi. Tik, pasimokę iš drastiškų Lietuvos valdančiųjų pastangų neleisti turėti dvi pilietybes, žmonės niekam nesako, kai įsigyja antrąją pilietybę.

Sovietinius metodus naudojanti valdžia gauna tokius pat rezultatus, kokius gaudavo sovietai: mūsų panieką ir tylą. Prisitaikyti prie kvailos valdžios - svarbiausias lietuvio sugebėjimas. Gaila tik, kad praėjus tiek metų, mūsų lietuviška valdžia elgiasi, kaip kvailiausi svetimieji.

1. Kas žino, kokia mano pilietybė?

Kaip kuriamos darbui naudingos pažintys?

Dauguma girdėjome, kad dažniausiai geros darbo vietos randamos per pažįstamus. O kaip susikurti ir išlaikyti darbui naudingų pažįstamų ratą?

Valdžia, universitetai ir verslininkai, turėtume visi prisidėti prie tokios stažuočių sistemos kūrimo, jog net nepasiturintys studentai, negalintys sau leisti nemokamo darbo, galėtų pradėti profesinį gyvenimą, stažuodamiesi geroje darbovietėje. Tai daugiau paremtų jaunimo bedarbystės sumažinimą, emigracijos sulaikymą, negu brangiai kainuojantis šnipinėjimas emigrantų bendruomenėse ir pilietybės atiminėjimas ar saldūs propagandiniai straispsniai apie tai, kaip puiku sugrįžti į Lietuvos kaimą ir dainuoti džiazą.

Jei įmanoma, lengviausia pradėti profesionalaus tinklo kūrimą nuo šeimos ir draugų bei pažįstamų. Visiems, ne tik studentams, svarbu įsisavinti informacinių pokalbių meną[1]. Šeimos, draugų ar kolegų pagalba susipažįstama su žmogumi, kuris daug pasiekė įdomioje jums veikloje. Reikia prašyti apie pusvalandį laiko, jei tas žmogus pasirenka pasikalbėti telefonu. Jei teks kalbėti asmeniškai, prašomas laikas turi būti dar trumpesnis (apie dvidešimt minučių). Negalima prašyti darbo vietos. Reikia klausinėti tai, kas įdomu ir jums, ir tam žmogui. Kaip jūs pasiekėte tokią poziciją? Kas jums patinka darbe? Ką pakeistumėte, jei galėtumėte? Koks tipiškas karjeros kelias jūsų srityje? Kokios didžiausios problemos jūsų veikloje dabar? Kokia jūsų tipiška darbo diena?

Svarbiausia yra ne informacija. Svarbiausia suprasti, ar egzistuoja tarp jūsų gera chemija, ar verta toliau su tuo žmogumi stengtis bendrauti. Jei chemijos nėra - ieškokite kito žmogaus.

Reikia nepamiršti po bet tokio ar panašaus susitikimo padėkoti elektroniniu paštu ar ranka parašyta padėka su kreipiniu, geriausio, ką jūs gavote, paminėjimu ir saikingu, nuširdžiu padėkojimu [2].

Padėdami kitiems kurti jų profesinį pažinčių tinklą, jūs sukaupiate geros valios atsargas būsimiems jūsų ieškojimams [3].

1.Mastering the Informational Interview
2. How to Write a Thank-You Note - The Morning News
3. Building a Job Network

Kaip tvarkyti namų ūkio piniginius reikalus

Gerai, kad negyvenate uošvės,  tėvų ar dar ko nors kito sąskaita. Suaugusiems, sveikiems ir baigusiems mokslus gyvenimas kitų sąskaita demoralizuoja, pasidaro sunku pradėti rimtai dirbti ir savarankiškai gyventi.   Na ir žmonės, žinodami, kad taptumėte nesavarankiški, pradėtų nepasitikėti, galvotų, kad taptumėte kažkokie proto invalidai. Nesmagu. 

Kur gyventi? Ten, kur jūs galite sau leisti, turint omeny jūsų dabartines pajamas. Geras pratimas yra susėsti dviese (jei abu leidžiate pinigus) sudaryti sąrašą tų išlaidų, kurias jūs neseniai padarėte ir kurios būtinos, ir išlaidų, be kurių galima apsieiti. 

Kiek liks pinigų nuo būtiniausių išlaidų ir nors nedidelių santaupų, yra pinigai, kuriuos galite išleisti būstui. Visada ir visur yra žmonės, kurie vargsta. Jiems tie jūsų pinigai būtų tikras išsigelbėjimas. Gal arti prie Vilniaus ar Kauno labai geros vietos neišsinuomosite. Nuomokitės tokią, kokią galite sau leisti. Jei tai atitolins jus nuo bendruomenės, su kuria jūsų gyvenimas dabar taip tampriai susijęs - ką padarysi. Galėtų išeiti, kad gyventi arti tos bendruomenės jums yra pernelyg brangu. Negalite juk mirti nuo bado ir ligų vardan bendruomenės. Gal ir galite, bet būtų gana keista. Jei neišeina sau leisti didesnio, patogesnio ploto, galite pagyventi ankštai. Kai su laiku pajamos išaugs, rasite geresnį plotą ir grįšite į bendruomenę.

Svarbu prisiminti, kad skolos kaupiasi lėtai ir atiduodamos taip pat lėtai. Stebuklų nebūna. Geriausia padaryti taip, kad automatiškai iš kiekvienos gautos pinigų sumos tam tikras kiekis eina santaupoms, tam tikras kiekis eina skoloms atiduoti, ir tam tikras kiekis - pragyvenimui. Jei tai galima sutvarkyti, organizuojant automatinius banko pervedimus į specialias banko sąskaitas - tai yra geriausia. Blogiausiu atveju - gryni pinigai ir vokai taip pat gerai dirba. Būtinai reikia kontaktuoti žmones, iš kurių pasiskolinote, paaiškinti, kada ir kaip atiduodate. Uošvei tai netinka, bet, jei kitas žmogus ar bankas nesitiki greitai iš jūsų skolą atgauti, tai galima pabandyti ir nusiderėti gal net pusę sumos.