Kam geras Kubilius?

Daugumos mūsų monopolijų, o ypač "Mažeikių naftos" monopolijos, geradaris Kubilius ruošiasi joms pagrasinti piršteliu ir dar daug gero duoti nemokamai. Tikras auksinis krikštatėvis... O smulkiems prekybininkams ir kitiems verslininkams jis bus žiaurus patėvis: atims verslo liudijimus. Dar kartą susiprotėsime, kas mus tikrai valdo, kokia ta mūsų"demokratija".

Duokime valdžią specialistams

"Esu įsitikinęs, kad esant tokiai situacijai aktyvesnio vaidmens turi imtis valstybė. Ji turėtų ne didinti mokesčius, o atvirkščiai – skolintis pinigų ir už juos kurti darbo vietas, įgyvendinti viešuosius projektus, programas – pavyzdžiui, tiesti kelius, statyti valstybinius objektus, atnaujinti būstus ir pan." (Marius Buivydas, Finansų maklerių įmonės „Finhill“ Analizės ir vertinimo departamento direktorius.) (1) Visiškai sutinku su Marium Buivydu. Šalin fizikus ir lyrikus. Leiskime specialistams tvarkyti mūsų ūkį.



(1) Prasideda diržų veržimosi metas

Kodėl mes esame lietuviai?

Lietuvoje dar nemažai žmonių, kariaujančių seniai pasibaigusius karus: su rusais, su lenkais ir kitais kaimynais. Emigravusius vadina išdavikais. Svajoja apie emigravusiųjų sušaudymą.

Tuo tarpu gyvename globaliame ūkyje. Ne visi gali pilnai išnaudoti savo talentą, melždami ožkas ar žaisdami kortomis su kompiuteriu taip vadinamo darbo metu. Mes esame lietuviai ne todėl, kad svajojame išpjauti žydus, rusus ir lenkus, bei iššaudyti emigrantus. Mes esame lietuviai todėl, kad gerbiame bei vertiname mūsų Lietuvos pilietybę, kad visada pasiruošę padėti Tėvynei, kur mes bebūtume.

Reikėtų galų gale atsisakyti rytietiško pasų atiminėjimo iš lietuvių. Taip mes tik silpniname Tėvynę globalizacijos laikais.

Kalba, universitetai ir krizė

Sako, kad jei įvesime brangiai kainuojančias studijas, tai silpni universitetai patys užsidarys, Tai tiesa. Bėda tame, kad visi mūsų universitetai yra silpni. Jei prarasime vienintelį įrankį žmonių kvalifikacijos kėlimui, negalėsime konkuruoti globalioje ekonomikoje. Mūsų darbo jėga jau niekada nebus pigesnė negu kaimynų, nes ir pragyvenimas Lietuvoje brangus.

Išeitis tik viena: nuimti biurokratines kliūtis: leisti ir net skatinti dėstymą anglų kalba, leisti steigti daugiau konkuruojančių privačių universitetų, kokie jie bebūtų, leisti kviestis geriausius pasaulio specialistus, kurie nori ir gali gyventi Lietuvoje, panaikinti visus biurokratinius barjerus emigravusių lietuvių veiklai Tėvynėje. Visiems pageidaujantiems studentams suteikti paskolas knygoms, maistui, būstui ir transportui. Padaryti universitetus persikvalifikavimo kalvėmis, kad pilnai išnaudotume krizės atnešamas permainas. Skatinti daugybės suaugusiųjų bedarbių, kuriuos išmeta į gatvę krizė, norą ir galimybes studijuoti bei persikvalifikuoti. Priešingu atveju, Lietuvos ūkio ir lietuvių tautos greitu laiku laukia arba stagnacija, arba visiškas išnykimas. Išsivaikščioti dabar gali ne tik studentai, bet ir visa Lietuva.

"Ir kuris gi geriausias pasaulio specialistas važiuos į Lietuvą už dabartinį 800 Eur/mėn profesoriaus atlyginimą, kai pas save uždirba 5-10 tūkst Eur/mėn?" Tai mėgstamiausias mūsų rektorių argumentas. Pasistatėme tvorą specialistams iš užsienio iš kalbos ir kitų reikalavimų. Nieko nekainuoja tą tvorą nugriauti. Kai kas nors apie tai paklausia, pradedame rėkti, kad niekas neis dirbti už tokius pinigus. Bet tvorą laikome, kad tikrai niekas neitų. Mat bijome labiau kvalifikuotos konkurencijos. Tvora neapgynė Kiniją senovėj. Neapgins ir mūsų profesorių nutupėtas vietas dabar. Tiesiog gabūs studentai tuos geriausius pasaulyje profesorius ras užsienyje. Lietuvos ūkis bankrutuos, teks mūsų profesoriams paieškoti postdokų duonos už jūrų marių.

Beje, ne visi geriausieji pasaulyje uždirba tuos 5-10 tūkst Eur/mėn.

Ekonominė būtinybė, noras išlikti, privers pakeisti ir Lietuvių kalbos įstatymą, ir kitas teisines normas. Kūmai iš rektorių, ŠMM, vyriausybės ir profesorių turės taikytis su šiandiena. Krizė pagreitins tuos pokyčius. Beje, tikrai gabūs ir produktyvūs gali siekti visai normalių Europos Sąjungos grantų. Geras mokslinis darbas tiek pat, bent teoriškai, įmanomas Lietuvoje, kaip ir bet kur Europos Sąjungoje. Tik sukurkime sąlygas formuotis imtelektualiam potencialui, kad dalyvauti tuose konkursuose. Jei čekai laimi, tai kuo mes prastesni.

Užburtas ratas

Mes esame sustiprinančiame mažus pokyčius rate: mažesnis vartojimas veda prie stipresnio finansų sistemos sąstingio, o pastarasis dar sumažina vartojimą. Todėl blogiausia, ką gali daryti vyriausybė, yra bandymas papildomai riboti vartojimą. Tapome Europos Sąjungos dalimi. Todėl nerealu atskirti prekes ir paslaugas, ateinančias iš užsienio, nuo visų kitų.

Karvės slėniuose

Jei universitetų finansavimą galutinai pririš prie studentų, o studentai išsilakstys dėl didelių kainų bei mažų perspektyvų, tai slėniuose ganysim karves.

Ką daryti?

"Ispanijos vyriausybė daugiausia lėšų skirs infrastruktūrai ir viešiesiems statybų bei inžinieriniams darbams..." (1) Kur mūsų lietuviškas Zapateras?





1. Ispanija paskelbė apie 11 mlrd. eurų vertės antikrizinį planą