Prezidentai, premjerai ir kiti vagys

"2010-02-01, 14:30

A.Ažubalis nusipelnė Prezidentės ir „Maximos“ savininkų pasitikėjimo

Nuomonės

Pasidalinkite: Facebook Twitter

demokratija.eu inf.

2010-02-01, 14:30

A.Ažubalis nusipelnė Prezidentės ir „Maximos“ savininkų pasitikėjimo
© Asmeninio archyvo nuotr. K. Čilinskas

Prezidentės sprendimą iš ministro posto pašalinti Vygaudą Ušacką ir paskirti Audronį Ažubalį galėjo nulemti pastarojo vaidmuo didžiausiame šio šimtmečio oligarchiniame „projekte“, teigia teisininkas Kęstutis Čilinskas.

„Projektas“, anot K.Čilinsko, prasidėjo 2003m., kai dabartinė Prezidentė dar buvo finansų ministre. Tuomet valstybiniai Vakarų skirstomieji tinklai (VST), t.y., teisė gauti pelną iš valstybės gaminamos ir valstybės nutiestais tinklais tekančios energijos pardavimo, buvo perleista „Maxima“ savininkų įsteigtai bendrovei „NDX energija“.

Valstybė tapo savo elektros energijos pirkėja. Po to buvo padidintos elektros pardavimų kainos, tuo pačiu padidintas NDX savininkų pelnas visų vartotojų - gyventojų, verslo ir valstybės sąskaita.

Negana to, valstybės bendrovė VST perleista ne rinkos kaina, o už kelis kartus mažesnę likutinę vertę, vykdant neteisėtą privatizaciją: NDX savininkai už VST valstybei mokėjo iš tos pačios valstybinės VST bendrovės. Jie pakėlė VST kapitalo vertę iki rinkos kainos ir iš gauto skirtumo sumokėjo valstybei likutinę kainą, o sau - žymiai didesnę, beveik milijardinę sumą dividendų, teigia K.Čilinskas. Po šios, valstybei nuostolingos finansinės operacijos, finansų ministrei buvo pasiūlyta dirbti eurokomisare, o Lietuvoje tęsiamas valstybinės elektros energetikos dovanojimas NDX savininkams. Pasak K.Čilinsko, čia svarbus vaidmuo teko Seimo nariui A.Ažubaliui.

Finansinę operaciją, vadinamąjį LEO sandorį, kontroliavo tuometinis premjeras, Socialdemokratų partijos vadovas ir dabartinis premjeras, TS-LKD partijos vadovas. Pirmojo patikėtinis LEO sandorio grupėse buvo S.Spėčius, antrojo - A.Ažubalis. Pastarojo darbinės grupės rezultatas - NDX kapitalo įvertinimas kuo brangiau, o valstybinių energetikos bendrovių - kuo pigiau. Po tokio įvertinimo ir kapitalų sujungimo į LEO bendrovę, 38.3 proc. visos nacionalinės elektros energetikos sistemų ir jų duodamo pelno perėjo NDX bendrovei. Vadinasi, ir vyriausybinėje darbo grupėje veikusiam A.Ažubaliui NDX savininkai dėkingi už tai, kad jų bendrovė iki VST privatizavimo turėjusi tik simbolinį kapitalą, tapo kelių milijardų litų vertės buvusio valstybinio kapitalo savininke.

Formaliai minėtą valstybės ir NDX kapitalų įvertinimą turėjo atlikti vienas užsienio bankas, kuriam Vyriausybė sumokėjo 5 mln. litų. Tačiau, nagrinėjant S.Spėčiaus bylą Vyriausioje tarnybinės etikos komisijoje, buvo pagarsinti duomenys, rodantys, kad įkainojimą valstybės nenaudai nulėmė A.Ažubalio darbo grupė, nurodo K.Čilinskas. Pagal įstatymą Leo sandorio dokumentai turi būti vieši, tačiau ir buvęs, ir dabartinis premjerai nedavė susipažinti su A.Ažubalio darbo grupės aprobuotais dokumentais nei to prašiusiems Seimo nariams, nei eurokomisarams. Tiesa, finansų komisarė, dabar - Lietuvos Prezidentė, tais dokumentais tuomet nesidomėjo.

Tapusi kandidate į Prezidentus ji tvirtai žadėjo Tautai viską išsiaiškinti ir kovoti prieš oligarchiją. Tuo pelnė rinkėjų simpatijas. Konstitucinis teismas nustatė, kad valstybinio kapitalo perdavimas privačiai bendrovei negaunant iš jos adekvataus finansavimo įsipareigojimo, prieštarauja Konstitucijai. Bet po rinkimų Prezidentė nustojo skelbti kovą oligarchams. Konstitucinio teismo sprendimas liko neįvykdytas.

Spaudžiant visuomenei ir Europos komisijai, VST ir LEO sandoriai buvo panaikini restitucine sutartimi. Tačiau, pažymi K.Čilinskas, vietoje teisėtos restitucijos, pagal kurią NDX turėtų sugrąžinti valstybei visą praturtėjimą iš minėtų dviejų sandorių, Vyriausybės ir NDX restitucinėje sutartyje nustatyta, kad tas praturtėjimas buvo teisingas. Dar daugiau - Vyriausybė įsipareigojo pasirašant restitucinę sutartį dar primokėti NDX bendrovei 680 mln. litų.

Be to, Vyriausybė visos Lietuvos Respublikos vardu įsipareigojo niekada ateityje NDX savininkų ir jų teisių perėmėjų, o taip pat kartu su NDX veikusių valstybės pareigūnų ir privačių asmenų atžvilgiu netaikyti Lietuvos teisės, neginti viešojo intereso ir nedaryti jokių veiksmų ir pranešimų, kurie rodytų bet kokio oficialaus asmens teisinės restitucijos siekį ar norą ieškoti žalos valstybei.

K.Čilinskas nurodo, kad už šių ES ir Lietuvos teisei priešingų, teisinėje valstybėje neįmanomų įsipareigojimų nevykdymą restitucinė sutartis netgi nustato NDX savininkų teisę iš Lietuvos valstybės gauti piniginę kompensaciją. Tuo tikslu restitucinė sutartis nustatė beprecedentinį dalyką: visas valstybės turtas (išskyrus ambasadas) ir valstybės kontroliuojami pinigų fondai, akcijos buvo užstatyta, t.y., Vyriausybė visam laikui NDX savininkų naudai atsisakė Lietuvos Respublikos turto imuniteto.

Tai, pasak K.Čilinsko, rodo, jog NDX savininkams pažadėta labai didelė suma. Sutartyje jos nėra, bet slaptą susitarimo pusę žinantys premjeras ir A.Ažubalis viešai kalba apie kelis milijardus litų.

V.Ušackas yra neįsivėlęs į tokius sandorius ir neteko Prezidentės pasitikėjimo. Natūralu, kad Prezidentė, vadovaujanti valstybei su NDX bendrovei užstatytu turtu, pasirinko ministru politiką, kuris nemažai prisidėjo prie to, kad valstybė nuskurstų ir savo turtu tarnautų oligarchams.

Anot K.Čilinsko, A.Ažubalis galėjo tikėtis užsienio reikalų ministro posto anksčiau, bet iki Prezidento rinkimų visuomenė ir kai kurie politikai reikalavo politikų ir pareigūnų bendros su NDX veiklos tyrimo. Tai buvo nepalankus A.Ažubalio karjerai laikas. Tačiau išrinkus Prezidentę, tyrimo idėjos buvo užgesintos. Priešingai, restitucine sutartimi valstybės ir NDX sandorių veikėjai buvo iškelti aukščiau teisės ir valstybės. Peržiūrėta S.Spėčiaus byla ir neberasta jo kaltės įrodymų. O A.Ažubalis atsidūre pranašesnėje padėtyje net už valstybės vadovę - ministro kontrolėje bus ambasadų turtas, kuris dar nėra užstatytas NDX savininkams.

K.Čilinsko teigimu, visuomenės protestai dar per menki, kad pajudintų šią antikonstitucinę oligarchinę sistemą"[1].

1. A.Ažubalis nusipelnė Prezidentės ir „Maximos“ savininkų pasitikėjimo. (kaunodiena.lt) demokratija.eu inf. 2010-02-01, 14:30

Kodėl mūsų Vyriausybės nariai taip vagia?

Nes jie yra vienadieniai. Kovodami su nedarbu, jie taiko tik vieną, labai paprastą metodą: uždaryti Sodrą, darbo biržas, ligonines, universitetus, kolegijas, mokyklas, išvaikyti saugumą, gaisrininkus ir policininkus.Jie supranta, kad tai yra kenkimas ir apgavystė.Vienintelė išeitis jiems - spėti prisirankioti daugiau pinigų, kol jie dar valdžioje. Už jūsų e-sveikatą keliu šitą taurę.

Šemeta vėl puls gelbėti draugą?

Kubilius pernai atėjo valdžion su konkrečiu tikslu. Nutarta surinkti daugiau mokesčių, nors ir laikinai, kol žmonės neatsitokėjo, bei kompensuoti „Vilniaus prekybai“ nuostolius, patirtus „Leo LT“ avantiūroje. Antras uždavinys - paaukoti mūsų studentus bankų malonei.

Senas Kubiliaus draugas Algirdas Šemeta su buhalterio polinkiais padėjo prastumti tą mokesčių padidinimo reformą. Rezultatas aiškus. Krizės laike verslai stringa bei pereina į šešėlį. Žmonės perka būtiniausias prekes Lenkijoje, kurioje mokesčiai mažesni, todėl krizė praeina beveik nepastebėta. O Lietuvoje klesti bedarbystė, emigracija, sumažintos pensijos bei pašalpos.Mūsų jaunimas yra ypač demoralizuotas. Bet „Vilniaus prekyba“ ir bankai gauna tai, ko prašo.

Šemeta pradėjo darbą Europos Komisijoje 2009-07-03, pabaigęs Lietuvos mokesčių reformą. Dabar Šemeta verčiamas stumti didesnius mokesčius visoje Europos Sąjungoje [1]. Tokiu būdu bandoma sustabdyti žmones, važiuojančius būtiniausių prekių į Lenkiją. Įdomu, kaip protesto meną įvaldę prancūzai reaguotų į tokią Šemetos saviveiklą, jei mokesčių padidinimas nelauktai pavyktų?
1.Lietuviai siekia, kad Lenkija padidintų PVM. Delfi

Siūlymai naikinti Sodrą?

Daugelis pensininkų Vakaruose dejuoja, dėl krizės priversti gyventi daugiau iš valstybinio socialinio draudimo, negu iš sumenkusios reikšmės santaupų bei investicijų. O Lietuvos valdantieji siūlo naikinti valstybinio socialinio draudimo sistemą. Gal jau gana išradinėti dviratį?

Pats laikas atnaujinti Vyriausybės sudėtį

Vieni jau prisigraibstė pinigėlių ir paramos pažadų būsimiems rinkimams. Dabar kiti laukia eilėje prie lovio ir garsiai triukšmauja. Vienas malonumas šios krizės metu žiūrėti į jūsų patenkintus veidus: jūs ir krikščionys, ir konservatoriai, ir vos ne šventieji. Dar truputėlis, ir visa Lietuva atsidurs danguje. Jei tik mes jums leisim.

Kas yra tikrasis Silikoninis slėnis?

Tai vieta, kur kartu dirba sugebantys kurti naujoves žmonės bei investoriai, kurie žino, kaip tokiems naujovių kūrėjams padėti, ir kaip finansuoti tokius rizikingus projektus.

Lietuviška idėja kolkas yra naivi. Pastatysim vieną pastatą. Išnaudosim pigią studentų darbo jėgą po paskaitų. Bus slėnis. Žydės alyvos. Lakštingala negali nečiulbėti.

Ieškau optimistų

Kas yra lietuvis globalizacijos amžiuje?

Atsakymą jau lengva numatyti. Lietuviu yra vadinamas kinas [1], kalbantis standartine mandarinų kalba bei dirbantis danų kiaulidėse Lietuvos teritorijoje.

Tai yra lengvai nuspėjamas Lietuvos aukštojo mokslo, medicininio aptarnavimo sistemos, Sodros, smulkiųjų verslų, teisėtvarkos, ministerijų, valstybės saugumo aparato ir kitų socialinių struktūrų griovimo rezultatas visuotinės emigracijos laikais. Lietuvių motinų, auginančių mažylius, sodinimas į kalėjimą jau mūsų nebestebina. Tai tiesiog niekuo neišsiskirianti valdžios veiksmų dalis, taip pat vedanti prie valstybės sunaikinimo.


Kodėl mes tai leidžiame daryti saujelei žmonių? Nežinau. Kokios politinės jėgos ir kokiu būdu galėtų sustabdyti tokias taip vadinamas reformas? Nematau nei tokių jėgų, nei tokio veiklos plano, nei vadovų, iš kurių to galėtume tikėtis.

1. "2010-01-24, 00:47

S.Buškevičius užsipuolė kinus [107]

Užmojai: S.Buškevičiui neįtiko Kaune dirbantys kinai, todėl jis kreipėsi į prokuratūrą.
© Tomo Raginos, Aliaus Koroliovo nuotr.

Vicemeras Stanislovas Buškevičius savivaldybės vardu paprašė prokurorų ištirti kinų veiklą Kaune. Tautinių mažumų atstovai tai įvertino kaip įtampos prieš kitataučius kurstymą.

Inicijavo ikiteisminį tyrimą

Nacionalistinių pažiūrų Kauno vicemeras Stanislovas Buškevičius susirūpino kinų invazija Kaune. Pastebėjęs, kad vis daugiau šios Azijos valstybės piliečių apsigyvena mūsų mieste, politikas prisiminė Užsieniečių teisinės padėties įstatymą, pagal kurio vieną straipsnių leidimas dirbti užsieniečiui Lietuvoje gali būti suteikiamas tik jeigu nėra Lietuvos piliečio, atitinkančio darbdavio keliamus reikalavimus. Tokiu straipsniu papildyti įstatymą anksčiau yra pasiūlęs pats S.Buškevičius.

Vicemerui neramu, kad Vilniuje kinų kvartalas jau formuojasi, esą ir Kaune netrukus toks atsiras, jeigu nebus imtasi priemonių.

"Nesu nusiteikęs prieš kinus, bet jie čia atvažiuoja negavę darbo leidimų, nežinau, gal iš mėnulio nusileidžia parašiutais, – svarstė S.Buškevičius. – Jeigu jie neateina tuneliais, miškais, tai galima įtarti, kad paperka pasieniečius."

Ant Kauno mero oficialaus blanko S.Buškevičius išsiuntė laišką generaliniam prokurorui Algimantui Valantinui, prašydamas apginti viešąjį interesą ir pradėti ikiteisminį tyrimą.

Dirbo visos institucijos

Gavusi S.Buškevičiaus prašymą Generalinė prokuratūra ikiteisminį tyrimą pradėjo, pavesdama tam tikrus darbus Kauno apskrities mokesčių inspekcijai, Kauno apygardos vyriausiajam prokurorui ir Valstybinės darbo inspekcijos Kauno skyriaus viršininkui Antanui Nesteckiui. Pastarasis vicemerui pranešė apie kinų tautybės savininkų įmonėse rastus pažeidimus, nurodė, kokius įstatymus kinai pažeidė. Mokesčių inspekcija atkreipė dėmesį, kad per 2009 m. vienuolika mėnesių buvo nustatyta daugiau kaip 1,5 tūkst. pažeidimų, tačiau tik maža dalis jų – kinų įmonėse.

Savo ruožtu Kauno apygardos prokuratūra vicemero prašymą atmetė, rekomenduodama atsisakyti taikyti viešojo intereso gynimo priemones.

Gąsdina prūsų likimu

Paklaustas, kodėl paprašė tikrinti būtent kinų parduotuves, S.Buškevičius tik kartojo, kad jis nėra nusistatęs prieš šios tautybės žmones. Tačiau vicemerui nepatinka, kad kitataučiai mūsų valstybėje dirba, kai didelė dalis Lietuvos piliečių sunkmečiu darbo neturi.

"Jeigu nėra lietuvio virėjo, tada galima priimti kiną, rusą, latvį, estą, bet pirma reikia paklausti, ar darbo biržoje nėra mūsiškio?" – žarstėsi idėjomis, prieštaringais pasiūlymais pagarsėjęs S.Buškevičius.

Savo priekaištus kitataučiams Kauno vicemeras dangsto skaudžia lietuvių istorine patirtimi. Esą lietuviai, būdami maža tauta, norėdami išlikti turi imtis apsaugos priemonių.

"Kiekviena maža tauta imasi gynybos priemonių ir tai yra natūralus gynybinis tautiškumas. Jeigu nenorime tapti mažuma savo valstybėje, pasiekti pavojingos ribos, turėtume imtis apsaugos priemonių", – S.Buškevičius gąsdina, kad antraip Lietuvos laukia Prūsijos likimas.

Šokiravo tautines mažumas

S.Buškevičiaus iniciatyva nesuprantama Kauno įvairių tautų kultūrų centro direktoriui Dainiui Babilui.

Anot jo, vicemeras, prašydamas atidžiau tikrinti kinų įmones, demonstruoja, kad šios tautybės atstovams reikia papildomo dėmesio. Tokiu būdu visuomenei duodamas ženklas, kad kinai yra linkę daryti pažeidimus, piktybiškai nemokėti mokesčių.

"Dedamas tam tikras antspaudas ne konkrečiai ant įmonės, kuri tikrinama, bet sudaroma neigiama nuomonė apie visus kinus, kurie Lietuvoje bando surasti geresnį gyvenimą", – pabrėžė D.Babilas. Jis įsitikinęs, kad tokie politikų pareiškimai gali sukurti neigiamus stereotipus apie atskirą bendruomenę arba apie visas tautines mažumas.

"Politikai turėtų atskirti tautinius ir komercinius, verslo dalykus. Sustiprinti įmonių ar komercinių organizacijų kontrolę vien dėl to, kad jose dirba ne lietuvių tautybės žmonės, yra absurdas", – sakė D.Babilas. Esą dabar, jeigu vagystę įvykdo, pavyzdžiui, romas, tai akcentuojama, o jeigu latvis ar lietuvis – ne. Neetiška taikyti dvigubus standartus vien dėl to, kad žmonės yra gimę kinais, afganistaniečiais ar čečėnais.

Politikai, kad ir kokių pažiūrų jie būtų, turėtų nepamiršti žmogaus teisių, vadovautis lygiateisiškumo principais.

Labiausiai kenčia romai

Vadovaudamas centrui, į kurį suplūsta įvairių tautų atstovų, D.Babilas pastebi, kad labiausiai stereotipai trukdo gyventi romų tautybės atstovams. Dažniau diskriminuojami, šiuo atveju ne dėl tautybės, bet dėl religijos, ir musulmonai. Bet yra išimčių. Pavyzdžiui, nuo Vytauto laikų Kaune gyvenantys totoriai, nors ir yra musulmonai, neužgauliojami.

"Musulmonai, kurie renkasi į mečetę, yra užsiminę apie tam tikrus nemalonius atsitikimus, kai jie buvo vienaip ar kitaip pažeminti dėl religijos", – pasakojo D.Babilas.

Gausiausia iš tautinių mažumų Kaune rusų bendruomenė, kaip ir žydai, nėra diskriminuojami, priimami kaip lygiateisiai visuomenės nariai.

6,2 proc. Kauno gyventojų sudaro tautinės mažumos. Tai yra maždaug 20 tūkst. gyventojų."