Sekėjai

Ieškoti šiame dienoraštyje

2010 m. gegužės 1 d., šeštadienis

Teisėtumas Lietuvoje?

Kažkas gerai gyvena ir dabar. Ir tas kažkas nepamiršta mus apdoroti propaganda. Jie privatizavo turtus po rusų. Patiko. Dabar jie bando, pažeisdami Konstituciją, privatizuoti viską, kas mums liko, net mūsų vaikus pedofilų džiaugsmui. Niekas mus nuo to negelbės. Kol patys neišspardysim juos iš rūmų, teisėtumas Lietuvoje nebus atstatytas.

2010 m. balandžio 30 d., penktadienis

Kaip mums išsilaikyti konkurencijoje?

Emigracija daro pigia darbo jėga paremtus Lietuvos verslus negyvybingais. Turėtume pasiremti tuo, kad Lietuva yra tokia maža. Panaudokime visą intelektualinį potencialą, kurį turime. Sudarykime komisiją, kuri parinktų pagrindinę Lietuvos mokslo ir ekonomikos vystymo kryptį. Ketvirtadalis tokios komisijos galėtų būti verslininkai, ketvirtadalis - politikai, dar vienas ketvirtadalis - mokslininkai, dirbantys Lietuvoje, likęs ketvirtadalis - Lietuvos mokslininkai, dirbantys užsienyje. Kartu komisija galėtų uždaryti studijų programas, kurios pakibo ore ir nepadeda vystyti pasirinktą pagrindinę Lietuvos ekonomikos kryptį.

Sukoncentravus finansinius bei intelektualinius valstybės resursus, reikia užtikrinti, kad visi įstojusieji bei išlaikantys egzaminus studijuotų nemokamai, su valstybės stipendija, be skolų grėsmės. Kiekvienas Lietuvos gyventojas, galintis dirbti Lietuvai, turi žinoti, kad mes jį remiame. Tik tokiu atveju galime tikėtis, kad bent dalis gavusių gerą išsilavinimą norės dirbti Lietuvoje.

Skandinaviškų bankų tarnas Kuodis skelbia norą panaikinti Konstitucijos veikimą Lietuvoje

_Jaunimo sodas
R.Kuodžio receptas – mokamas aukštasis mokslas visiems
Mindaugas Jackevičius, www.DELFI.lt
2010 balandžio mėn. 30 d. 00:02

© DELFI

Lietuvoje aukštasis mokslas turėtų būti mokamas, mat įgiję aukštojo mokslo diplomą uždirba maždaug dukart daugiau ir turi gerokai daugiau galimybių rasti darbą nei tokio diplomo neturintys. Ekonomistas Raimondas Kuodis klausia, kodėl žmonės, kurie gaus didžiulę naudą iš aukštojo mokslo, negalėtų susimokėti didžiosios dalies įmokų. Jo nuomone, iš bendrųjų mokesčių finansuojama aukštojo mokslo sistema – elito sąmokslas prieš likusią visuomenės dalį.

Apie tai R. Kuodis kalbėjo Švietimo ir mokslo ministerijoje surengtuose Meilės Lukšienės skaitymuose, skirtuose švietimo strategijai atnaujinti.

Pasak R. Kuodžio, pagal viešąsias išlaidas Lietuva – Europos Sąjungos valstybių apačioje. Socialiniams reikalams išleidžiame dukart mažiau nei „normalios“ europietiškos šalys, sveikatos apsauga tapo pusiau privati. „Aukštasis mokslas taip pat nukentėjo nuo šios finansų sausros. Dėstytojų atlyginimai buvo maži, natūralu, kad gabesni, jaunesni dėstytojai, mokantys užsienio kalbas, išėjo į privatų sektorių, nemaža dalis emigravo. Taip aukštajame moksle liko daugiau senesnio amžiaus, mažiau motyvuoti, galbūt mažiau žinių turintys žmonės“, - kalbėjo R. Kuodis.

Ekonomisto teigimu, minėtos finansinės sausros pasekmė – universitetų infliacija: turime krūvą pseudo universitetų, dažnai – siauros specializacijos. Pasak R. Kuodžio, universitetai bandė kapanotis kaip mokėjo – pavyzdžiui, prikūrė neakivaizdinių studijų. „Diplomų pasiūla smarkiai išaugo, dabar praktiškai visi, kas įstoja, universitetus baigia. Tai apsimoka finansiškai“, - teigė jis.

Finansų analitikas sako, kad su diplomu ne tik gaunama žinių – tai svarbi signalizavimo apie savo gebėjimus priemonė darbo rinkoje. Jis prisiminė laikotarpį po Rusijos krizės, kai diplomo reikėjo net ir „mišrainių dėliojimui“.

R. Kuodis abejoja, ar sutvarkius aukštųjų mokyklų finansavimą reikalai iš esmės pasikeistų – gavus daugiau pinigų, paskata sėdėti įsikibus savo kėdžių seniems universitetų kadrams esą dar labiau padidėtų.

„Todėl reikia rimtos reformos. Mano siūlomas reformos būdas – rimtas parvarstymas, ar nepabaigti iš dalies įvykusios privatizacijos?“, - teigė ekonomistas, siūlantis, kad viešieji universitetai galiausiai taptų privačiomis institucijomis.

Įžvelgia elito sąmokslą

Diskusijos dalyviams R. Kuodis įrodinėjo, kad aukštasis mokslas iš tikrųjų yra privačioji, o ne viešoji prekė. Nors, pasak jo, teigiamas aukštojo mokslo poveikis aplinkiniams tam tikru mastu jaučiamas – išsilavinę praturtina kitus, tampa taikesniais, yra linkę mažiau nusikalsti - tai esą nėra priežastis aukštojo mokslo prekę teikti viešai.

„Tai pretekstas, priežastis šios prekės teikimą subsidijuoti ir dabartiniai krepšeliai turėtų būti subsidijos, o ne pačių geriausių finansavimo forma“, - kalbėjo ekonomistas.

Pasak jo, gali kilti problemų, kad studentai iš neturtingesnių šeimų negalės už mokslą susimokėti. Tačiau ir tai esą nėra pretekstas viešai teikti aukštąjį mokslą – R. Kuodžio manymu, valstybė turėtų būti garantas, padedantis gauti paskolą. R. Kuodžio manymu, reikėtų sukurti asmeninių socialinio draudimo sąskaitų mechanizmą, iš kurių žmonės galėtų skolintis aukštajam mokslui, o vėliau paskolas grąžintų. Paskolų sistemoje galima taikyti net draudimo principą – radę labai gerą darbą, grąžina daugiau, tie, kam su darbu nepasisekė, grąžintų mažiau.



R. Kuodis svarstė, kad galbūt tėvai ir vaikai nepakankamai suvokia, ką reiškia aukštasis mokslas: turint diplomą, penkis kartus mažesnė tikimybė neturėti darbo, įgiję diplomą uždirba maždaug dukart daugiau nei jo neturintys.



„Žmogus gauna labai didžiulę asmeninę naudą dėl to, kad jis perka šią prekę - siekia diplomo. Prieiname prie socialinio teisingumo klausimų. Visa tai, ką kalbėjau, gali būti apibendrinta vienu anglų mokslininko, parašiusio knygą apie aukštojo mokslo finansavimą, Nicholas‘o Barr‘o sakiniu: „iš bendrųjų mokesčių finansuojama aukštojo mokslo sistema – elito sąmokslas prieš likusią visuomenės dalį“, - aiškino ekonomikos analitikas.

Studijuoti Lietuvoje – nebe „cool“

R.Kuodis klausė, kodėl už kitų aukštąjį mokslą turi mokėti ir tie, kurie į aukštąsias neina. „Čia pagrindinis klausimas. Kodėl negalime žmonėms, kurie gaus didžiulę naudą iš aukštojo mokslo, leisti susimokėti didžiosios dalies įmokų?“, - kalbėjo ekonomistas.

R. Kuodis įsitikinęs, kad mokamas aukštasis mokslas išspręstų daug kitų problemų – pavyzdžiui, baigtų diskusijas, ką laikyti gerai besimokančiais studentais, baigtųsi aklas bet kokio diplomo siekimas. Išteklių švaistymu R. Kuodis laiko ir emigrantų lavinimą - esą subsidijuodami emigruojančius ir kitur dirbančius žmones išleidžiame pinigus jų paruošimui.

Ekonomistas pastebėjo ir tai, kad šiuo metu privalumu darbo rinkoje tampa Vakaruose gautas diplomas. „Dabar jaunimo tarpe studijuoti Lietuvoje po truputį tampa nebe „cool“, - konstatavo R. Kuodis. Tai, kad susimokėjimas už diplomą atsiperka dešimtis kartų, esą parodo lietuvių studentų vykimas studijuoti į užsienį.

Jis įsitikinęs, kad vykdoma aukštojo mokslo reforma – kelias iš sustabarėjimo bei ėjimas teisinga kryptimi.

R.Kuodžio pranešimas salėje sukėlė šurmulį, dalis ėmė atvirai piktintis išsakytomis mintimis. „Sekant Jūsų logika, aš, gulėdamas ligoninėje, gaunu asmeninę naudą. Visuomenei naudos jokios iš manęs nėra – ypač, jei aš pensininkas. Tai gal tada irgi reikėtų susimokėti už viską, arba, jei neturi pinigų, manęs ir nereikia“, - replikavo Vilniaus universiteto prorektorius Rimantas Vaitkus._

2010 m. balandžio 28 d., trečiadienis

Kas dar mokate auginti bulves, dabar geriausias laikas pasiruošti jų sodinimui

Krizė dabar atsirėmė į valstybių paramą ekonomikai visose pasaulio šalyse, išskyrus Lietuvą. Valstybės, įskaitant ir Lietuvą, skolinosi daug bent jau valstybių funkcionavimui užtikrinti, katastrofiškai krentant surenkamų mokesčių sumoms.

Kaip rodo Graikijos, Portugalijos ir Ispanijos pavyzdžiai, pasitikėjimas valstybių patikimumu krenta. Skolintis tampa vis brangiau. Daugelis valstybių, ne tik tos trys paminėtos, pakimba ant siūlo. Artėja sekantis, daug atšiauresnis krizės etapas.

Ar gali Konstitucinis teismas kištis į ekonomikos valdymą?

Lietuvoje visą dabartinės nepriklausomybės laikotarpį turime tik dešiniąsias vyriausybes, tarnaujančias monopolijoms. Neva taip sudaromos geresnės sąlygos toms monopolijoms konkuruoti pasaulinėje rinkoje. Kiek žmonių gyvena Lietuvoje, kaip jie gyvena, galų gale kokios tautos čia gyvens, mūsų vyriausybėms yra nesvarbu.

Konstitucinis teismas bando šį iš sveiko proto ir Konstitucijos nubrėžtų rėmų nepaisantį dešiniųjų siautėjimą nors truputį sulaikyti, pavyzdžiui, sumažindamas pensijų kaitaliojimus.Tai sveikintina, nors Konstitucinio teismo galimybės yra ribotos.

Vyriausybė dar didintų nedarbą bei emigraciją

Vyriausybė bando sugrąžinti baudžiavos laikų tvarką į Lietuvą [1]. Darbdaviui suteikiama teisė versti dirbti ilgas valandas, priiminėti daugumą į laikinas darbo vietas ir atleisti bet kada.

To pasekoje aukštesnės kvalifikacijos žmonės dar daugiau emigruotų į tas šalis, kur dirbančiųjų teisės labiau gerbiamos. Verslai susidurtų su dar didesniu kvalifikuotos darbo jėgos stygiu. Todėl darbo vietų daugumai dar labiau sumažėtų.

Laikas sustabdyti netsakingą Vyriausybės socialinį eksperimentavimą.

1. Vyriausybė pritarė darbo santykių liberalizavimui

2010 04 28 / 15:02 /



lrt.lt




Vyriausybė trečiadienį pritarė darbo santykių pakeitimams ir siūlo Seimui juos įteisinti. Manoma, kad siūlomos Darbo kodekso pataisos paskatintų darbdavius priimti į darbą daugiau darbuotojų ir prisidėtų prie nedarbo problemų sprendimo.

Vyriausybė siūlo taikyti lankstesnį darbo dienos laiko reguliavimą, įteisinti nuotolinį darbą, atsisakyti draudimo dirbti viršvalandžius, suteikti darbuotojams galimybę sustabdyti darbdavio nevykdomus įsipareigojimus, išmokėti dvigubą kompensaciją be išankstinio įspėjimo atleidžiamiems darbuotojams. Šie susitarimai, kaip teigiama Vyriausybės pranešime, pasiekti kartu su socialiniais partneriais.


Darbo kodekse siūloma leisti plačiau taikyti suminę darbo laiko apskaitą ir nustatyti maksimalią 48 valandų darbo savaitę ir 12 valandų darbo dieną (pamainą) per 4 mėnesių apskaitinį laikotarpį, paliekant bendrus paros ir savaitės nepertraukiamojo poilsio reikalavimus.

Taip pat atsisakoma nuostatos draudžiančios dirbti viršvalandžius. Numatomi išimtiniai atvejai, kai darbdavys galės skirti dirbti viršvalandinius darbus, o kitais atvejais bus leidžiama juos organizuoti tik darbuotojui raštiškai sutikus, tačiau ne daugiau kaip 4 valandas per dieną ir ne daugiau kaip 120 valandų per metus (kolektyvinėje sutartyje nustatytais atvejais – 180 valandų per metus).

Vyriausybė siūlo įteisinti galimybę laikinai, ne ilgesniam kaip 2 metų laikotarpiui, sudaryti terminuotas darbo sutartis naujai įsteigtose darbo vietose. Tačiau siekiant išvengti piktnaudžiavimo, tokių sutarčių skaičius negalės viršyti 50 proc. visų darbo vietų (pareigybių) skaičiaus.


Darbdavys galės atleisti darbuotoją netaikant išankstinio įspėjimo termino, tačiau privalės išmokėti jam dvigubo dydžio išmoką. Ši nuostata būtų taikoma laikinai – dvejus metus.

Darbo kodekso pataisose numatytas ir darbo sutarties vykdymo sustabdymas, kai darbdavys ilgiau kaip 2 mėnesius iš eilės nevykdo savo įsipareigojimų darbuotojui arba nemoka viso priklausančio darbo užmokesčio.

Vyriausybė taip pat siūlo Seimui reglamentuoti nuotolinį darbą – naudodami informacines technologijas darbuotojai galės dirbti namuose arba kitose jiems priimtinose vietose.


Kaip yra sakęs Vyriausybės kancleris Deividas Matulionis, tikimasi, kad šios priemonės sustabdys dabar 15 proc. siekiantį nedarbą ir jo lygis metų pabaigoje nebus didesnis nei 14 proc.

2010 m. balandžio 26 d., pirmadienis

Kuo pakeisti bendrą vidaus produktą kaip ekonominio aktyvumo rodiklį?

Bendras vidaus produktas (BVP) neatspindi, kaip realiai ekonominę situaciją šalyje jaučia rinkėjai. Kaip parodė recesijų bei depresijų istorija, gera valdžia žymiai palengvina ekonominių sunkumų naštą šalyje. Valdžią renka dauguma. Todėl daugumai gyventojų yra svarbu suvokti, kaip gerai arba kaip blogai valdžia tvarkosi su ekonomika. Bet, jei BVP auga, tai nereiškia, kad daugumos gyvenimas gerėja. Gali gerėti gyvenimas tik siauram gyventojų ratui, net ir žymiai išaugus BVP.

Daugumai daug svarbesnis yra skirtumas tarp išėjusių iš darbo ir naujai priimtų į darbą gyventojų skaičių. Jis parodo, kiek ekonomika leidžia žmonėms save realizuoti veikloje. Didesnis bedarbių skaičius mažina darbuotojų galias ir didina samdančiųjų žmonių galias. Tai sukuria sunkią atmosferą darbe.

Registruotų bedarbių skaičius galėtų būti to skirtumo tarp išėjusių iš darbo skaičiaus ir priimtų į darbą skaičiaus pakaitalas, jei šalyje nėra didelės emigracijos ar imigracijos.

Lietuvoje dabar bedarbių skaičius siekia 15 procentų. Tai yra rekordinis Vakarų Europoje nedarbo rodiklis, sprendžiant pagal lentelę Nr.1, esant rekordinei emigracijai. Mūsų valdžiai ir mūsų rinkėjams reikėtų pasimokyti iš susidariusios padėties.

Rinkėjai pasiuntė Kubilių ne tariamus įtakos tinklus ardyti, o kovoti su pasaulinės krizės pasekmėmis. Lietuvoje emigracija, bedarbystė ir ūkio suirutė yra didžiausios Europoje. Ar atliko Kubilius tai, ką jam paskyrė rinkėjai? Koks Kubiliaus planas? Lavonus priversti kepti duoną? Pensininkus iš ligoninių priversti vairuoti autobusus?


Lentelė Nr.1


•Canada … 5.3% (Bedarbių procentas 2008 metų liepos mėnesį.)
•China … 6.1%
•Mexico … 3.9%
•Japan … 4%
•Germany … 7.5%
•United Kingdom … 5.8%
•South Korea … 2.9%
•France … 7.6%
•Taiwan … 3.9%
•Netherlands … 2.5%
•Italy … 6.5%
•Venezuela … 9.1%
•Brazil … 9.8%
•Saudi Arabia … 13%
•Malaysia … 3.1%.

Cituojama iš: Unemployment Rates for US Trade Countries
Jobless Rate Increases Lead to Global Import & Export Decreases
Sep 23, 2008 Daniel Workman, Suite101, http://global-economy.suite101.com/article.cfm/unemployment_rates_for_us_trade_countries