Kur geriausia Lietuvos stalinistams?

Daug užsienio lietuvių priešų bando nustebinti mus teiginiais, kad Lietuvos pasus jie neatiminėja, kad žmonės savanoriškai atsisako lietuviško paso, jei priima užsienio valstybės pasą. Nustebinote. Dabar visi sėdim, žiūrim ir stebimės. Tik va bėda. Besistebėdami užsnūdom. Pribudom. Lietuva nyksta sparčiausiai Europoje.

Gal jau nustokime kvailioti, stalininiais metodais, neva tai savanoriškai, atskirdami žmones nuo pilietybės? Nori valdžios daugiau, negu tau duoda mūsų Konstitucija? Yra Baltarusija, Kinija arba Šiaurės Korėja. Ten dar galima daryti su žmonėmis tai, kas reikalinga keleto durnių ideologinėms nesąmonėms. Laimingos kelionės, ieškant bendraminčių Korėjoje.

Daug kalbama ir apie socialines garantijas. Tos socialinės garantijos duodamos tik tiems, kurie jas užsidirba. Reiškia, šioje istorijoje su pasais yra tik paprastas noras broliams lietuviams sutrukdyti pasinaudoti uždirbtomis socialinėmis garantijomis. Pasirodo, viso riksmo pagrindas yra paprastas lietuviškas pavydas.

Kodėl Lietuvoje tokios prastos paskolų studentams sąlygos?

Paskolų studijoms sistemą mūsų valdžia plečia, o nemokamų studijų vietų skaičių mažina. Bėda tame, kad tos paskolos neišlaiko konkurencijos rinkoje. Kodėl?

Pernai valstybės garantuojamas paskolas paėmė tik 4,5 tūkst. pirmakursių – keturis kartus mažiau, nei tikėtasi. Be to, apie du šimtus pasiskolinusių pirmakursių nutraukė studijas. Daliai jų, tikriausiai, nebepatiko, ką jie pradėjo mokytis. Tikiuosi, kad dalis suprato, jog, baigę studijas, neatlaikys paskolos naštos.


Pradėti grąžinti paskolą reikės praėjus metams po studijų baigimo, o palūkanas – iškart gavus paskolą.


Kokie bankai bando praturtėti visai be rizikos mūsų studentų vargo sąskaita? Visi tie bankai turi pažįstamus užsienietiškus vardus. Daugiausia tai yra Skandinavijos kapitalas. Pernykštis lyderis tarp paskolas studentams teikiančių bankų „Swedbank” pasirašė 3342 sutartis, kurių vertė – per 16,1 mln. litų. Už studijas sumokėti skolinosi 1753 pirmakursiai, jiems išdalyta 7,9 mln. litų. Gyvenimo išlaidoms skolinosi 1576 studentai, tai sudarė 8,1 mln. litų. Bankas „Snoras” 2009 metais suteikė 349 paskolas studijų kainai padengti – tai sudarė daugiau nei 1,5 mln. litų – ir 253 paskolas pragyvenimo išlaidoms – per 1,3 mln. litų. Bankas „DnB Nord” pernai išdalijo per 400 paskolų. „Nordea” sudarė 188 sutartis su paskolas paėmusiais studentais.

Tuo tarpu pačioje Skandinavijoje aukštasis mokslas yra nemokamas. Jiems reikia jaunų, gabių ir energingų. Skandinavai nori gyventi dar geriau. Todėl skandinavų bankai pramušė tokias drakoniškas paskolų studentams sąlygas Lietuvos Seime. Skandinavams reikalingas mūsų jaunimas.

O mums?

Varykit, mielieji, į užsienį.

Lietuvoje valdžia neturi jokios programos pritraukti jaunus gabius žmones į lietuviškus verslus. Todėl padėtis darbo rinkoje tik blogėja ir toliau blogės. Mokesčių mokėtojų vis mažiau, o kubiliniams išlaikyti reikia daug mokesčių. Todėl verslai trauksis, užimtumas mažės. Nėra ko laukti. Gyvenimas trumpas.

Tai sakote, kad dirbti užsienyje yra nepatriotiška. O valstybės griovimas ir tautos naikinimas, kurį mes čia kartu užtaisėm Lietuvoje, yra, neva tai, labai patriotiškas?

O gal dirbti ten kur pilniausiai atsiskleidžia gabumai, sukurti šeimą, mokyti vaikus ir anūkus lietuvių kalbos, suvienyti mūsų mažytę tautą ir yra tikrasis patriotizmas, vienintelė viltis, kad mūsų kalba ir kultūra neišnyks? Gal teisūs filipiniečiai, šventiškai sutinkantys kiekvieną iš jų šalies gyventojų, dirbančių užsienyje? Gal atsiprašykime tų, kurių pasus atėmėm, ir skubiai grąžinkime?

Jūs žarstote devynioliktojo amžiaus patriotinio auklėjimo pelenus, o vaikai geriau mokosi užsienio kalbas, negu lietuvių kalbą. Ar jums neatrodo, kad naivumui turi būti ribos?

Jei mes būtume primityvių pažiūrų valstiečiai, tai jūs butumėte puikios prezidentės, krašto apsaugos ir finansų ministrės, ministrės pirmininkės, Konstitucinio teismo teisėjos ir Seimo pirmininkės. Bet dabar jūs esate grupelė moteriškių, nesugebančių užsidirbti jūsų duoną.

Yra senas amerikoniškas metodas, kaip tvarkytis su apgaudinėjančiomis. Išrengti, kokiu nors tepalu ištepti, išvolioti plunksnose ir paleisti namo. Tai būtų pigiausias ir greičiausias būdas susitvarkyti Lietuvoje.

Lietuvoje iki šiol nėra kapitalizmo

Tie, kurie priešinasi asmeninio bankroto įvedimui Lietuvoje, nesupranta, kokioje santvarkoje mes galime gyventi. Kapitalizmas yra idėjų atrankos sistema. Kas turi gerą idėją, tas rizikuoja visu savo asmeniniu, o dažnai ir giminių turtu, įgyvendina tą idėją. Jei pasiseka, tai toks rizikuojantis laimi daug. Čia yra kapitalistinių valstybių gerovės pagrindas.

Lietuvoje taip rizikuojant, galima finansiškai sunaikinti savo likusį gyvenimą, nes nėra asmeninio bankroto. Todėl mūsų krašte protingi ir nerizikuoja. Todėl Lietuvoje neįmanoma kapitalistinė gerovė. Gimtinėje vis dar nėra kapitalizmo. Gyvename su nekenčiamo komunizmo, komandinės ekonomikos, liekanomis. Aišku, kad sistemą reikia keisti, norint įtikinti gabiausią jaunimą, kad jis liktų čia ir darbuotųsi Tėvynės labui.

Ar reikia mums dar atominės energijos?

Ne. Tos energijos nusipirksime atviroje rinkoje. Branduolinio kuro atliekų saugojimas tūkstančius metų kainuoja labai brangiai. Maža Lietuva nebeturi gerų vietų didelėms tokioms saugykloms. Ne mums tas pragaro verslas

Laikas taisyti klaidas.

Išvažiuoja geriausieji abiturientai. Lietuvos verslai be šio gabaus jaunimo praranda sugebėjimą konkuruoti. Todėl Lietuvos verslai taip pat traukiasi į užsienį. Mažėja skaičius galinčių mokėti mokesčius. Dėl to universitetai tampa vis skurdesni ir taip verčia emigruoti dar didesnę dalį jaunimo. Susidaro spiralė, vis greičiau traukianti mūsų valstybę žemyn.

Kai kurie sako, kad didžiulė emigracija yra gerai, nes Lietuvoje yra, neva tai, pernelyg daug gyventojų. Kiek žmonių pageidautina Lietuvoje, yra skonio dalykas. Aišku, kad be gabių ir sugebančių mokytis negalime konkuruoti pasaulio ekonomikoje. Nėra iš ko jums gyventi, sulaukus senatvės. Gal skandinaviškiems medžiotojams ir gerai dykynė Lietuvoje, bet jums yra blogai.

Lietuvos mokslas nepalyginamas su JAV. Amerikiečiai parduoda idėjas. O mes bandome konkuruoti su vietnamiečiais darbo jėgos pigumu ir pralaimime. Kuo didesnė emigracija, tuo labiau tos darbo jėgos trūksta, tuo jos kaina auga. Atsidūrėme aklavietėje.Būtina valstybės programa realiam verslo skatinimui, kad gabus jaunimas konkuruotų, norėdamas dirbti geruose versluose, kad ne tik svajotų apie darbo Tėvynėje galimybę, bet ir siektų jos.

Lakštingala negali nečiulbėti.

Degutienė balsuoja už tuos pačius įstatymus, kuriuos Kubilius stumia. Kartu su Kubiliumi ji nusikalstamai skandina verslus, didindama ir taip jau neįtikėtinai atrodančią bedarbystę bei katastrofišką emigraciją. Bet kaip saldžiai čiulba Degutienė... Jai bedarbystės mažinimas ( o ne didinimas) yra svarbiausias uždavinys. O bedarbystė ir emigracija toliau teka, kaip Nemunas.

Tėvyne Lietuva, nejaugi Tu nepasinaudosi didžiausia mūsų gyvenimo krize, kad apsivalytum nuo šio briežnevinio marazmo? Apsivalymas yra vienintelis šansas išsaugoti tautą. Kelkitės, lietuviai. Užtenka klausytis poros moteriškių čiulbėjimo.