Turime atliekamų pinigų? Mums jau nebereikia iš visų jėgų kelti kvalifikaciją bei sutvarkyti valstybės infrastruktūrą, kad mūsų verslininkai nors pabandytų konkuruoti pasaulio rinkoje? Užsienio reikalų viceministras Egidijus Meilūnas teigia, kad susisiekimo sparta neatitinka XXI a. poreikių. Konkurencingumo reitinge Lietuva – 45-a. Galime sakyti, kad 45-a vieta yra gerai, kad Lietuva išlaikė išbandymą, o toliau seksis geriau, kad tikime sėkme ir tolimesniais pasiekimais. Taip, bet dauguma jaunimo netiki ir palieka šalį. Sėkmė reikalinga dabar. Ir be pinigų sėkmės nebūna.
Ar mes suradome naujus priešus, kurių keliamas pavojus yra neišvengiamas ir nuo kurių apsaugotų trys šimtai vaikų su praeito šimtmečio kariniais įgūdžiais ir ginkluote? Kas tie priešai? O gal tiesiog nustokite leisti pinigus vėjais?
2011 m. gegužės 18 d., trečiadienis
2011 m. gegužės 17 d., antradienis
Degutienės programa:
Suverskim visą bėdą liberalams ir jų sąjungininkams. Apsimeskime gailestingais antilenkiškais krikščionimis. Ir toliau valdysime, kaip valdėme, iki gilios senatvės visos mūsų giminės naudai ir džiaugsmui.
Nejaugi?
Nejaugi?
Prezidentės patarėjas: emigraciją lemia būstas ir kopūstas.
Va tas kopūstas ir neveikia. Bet neskubėti jau neišeina: per dešimtmetį netekome maždaug 15 proc. kauniečių. A.Kubiliaus komandai pritiktų pasitraukti po tokio valdymo
rezultatų paaiškėjimo.
rezultatų paaiškėjimo.
2011 m. gegužės 16 d., pirmadienis
Airija yra mums kelrodė žvaigždė?
Be reikalo A.Kubilius linksniuoja Airiją. Tikrai, airiai bėgo iš Amerikos pūsti nekilnojamo turto burbulo Airijoje. Tas burbulėlis Airijoje buvo pučiamas taip pat smagiai, kaip 2K (Kubilius plius Kirkilas) leido užsienio bankams ir godiems besiskolinantiems pūsti Lietuvoje. Dabar airių srautai vėl pasuko išėjimo link. Ne burbulų pūtime yra tautų išsigelbėjimas.
2011 m. gegužės 14 d., šeštadienis
Kubiliniai ir skalūninės dujos
_Vašingtone viešintis A. Sekmokas susitikinėjo su įvairiais JAV administracijos atstovais. Vakar buvo išplatinta informacija apie jo pokalbį su JAV Energijos išteklių informacijos agentūros vadovu Richardu Newellu.
Pranešama, jog susitikimo metu ministras išgirdo apie mūsų šalyje glūdinčius gausius skalūninių dujų išteklius.
Amerikiečiai A. Sekmoką informavo, kad Lietuvos poreikiams jų užtektų 30–50 metų.
Ministras pareiškė, jog sugrįžęs į Vilnių siūlys imtis veiksmų, kad kuo skubiau būtų pradėta išgauti skalūnines dujas._
Cheminės medžiagos, suvaromos į žemę, kad išgauti skalūnines dujas, teršia gruntinius vandenis. Pavyzdžiui, Prancūzijoje jau girdimi įtakingi protestai prieš tokios chemijos naudojimą. Vanduo ir gabūs žmonės yra du vieninteliai Lietuvos resursai. Antrąjį socdemai su kubiliniais jau baigia sunaikinti. Nejaugi leisime užteršti ir vandenį?
Amerikoje dar yra didžiuliai neapgyvendinti plotai. Jie gali teršti jų vandenis, nes dar daug lieka.Mes mažoje Lietuvoje tokios galimybės neturim. Kūrenkite malkomis.
Pranešama, jog susitikimo metu ministras išgirdo apie mūsų šalyje glūdinčius gausius skalūninių dujų išteklius.
Amerikiečiai A. Sekmoką informavo, kad Lietuvos poreikiams jų užtektų 30–50 metų.
Ministras pareiškė, jog sugrįžęs į Vilnių siūlys imtis veiksmų, kad kuo skubiau būtų pradėta išgauti skalūnines dujas._
Cheminės medžiagos, suvaromos į žemę, kad išgauti skalūnines dujas, teršia gruntinius vandenis. Pavyzdžiui, Prancūzijoje jau girdimi įtakingi protestai prieš tokios chemijos naudojimą. Vanduo ir gabūs žmonės yra du vieninteliai Lietuvos resursai. Antrąjį socdemai su kubiliniais jau baigia sunaikinti. Nejaugi leisime užteršti ir vandenį?
Amerikoje dar yra didžiuliai neapgyvendinti plotai. Jie gali teršti jų vandenis, nes dar daug lieka.Mes mažoje Lietuvoje tokios galimybės neturim. Kūrenkite malkomis.
2011 m. gegužės 13 d., penktadienis
Skandinavų bankai susitarė mulkinti
_2011 gegužės mėn. 13 d. 08:23:29
Ignas JAČAUSKAS, zinios@vakarozinios.lt
Susidomėjimas bankų karteliais per Baltijos valstybes pagaliau atsirito iki Lietuvos - neoficialiais duomenimis, Konkurencijos taryba pradėjo aiškintis galimus Lietuvoje veikiančių skandinavų bankų susitarimus. Ekspertai tvirtina, kad kartelis - akivaizdus, tačiau scenarijumi, kad kaltieji bus pripažinti, labai abejoja.
Tyrimą dangsto?
Neoficialiais duomenimis, Konkurencijos taryba pradėjo tyrimus trijuose didžiausiuose skandinaviškuose bankuose Lietuvoje dėl galimo bankų kartelinio susitarimo nustatant aptarnavimo mokesčius už atsiskaitymą banko kortelėmis. Tiesa, oficialiai to patvirtinti Konkurencijos taryba nesiryžo - įstaigos atstovė Palmira Kvietkauskienė “Vakaro žinioms” tvirtino, kad “Konkurencijos taryba nieko šiuo klausimu nekomentuoja dėl savo darbo specifikos”.
Tyrimas, kaip manoma, pradėtas neatsitiktinai - Latvijos konkurencijos taryba kovo viduryje nubaudė 22 šalyje veikiančius komercinius bankus 27 mln. litų bauda už kartelinį susitarimą dėl mokėjimo kortelių ir bankomatų komisinių mokesčių. Tuomet Latvijos institucija skelbė, kad susitarimas iškreipė konkurenciją, padarė žalos prekybininkams ir vartotojams. Didžiausios baudos, skirtos tiek Latvijoje, tiek ir Lietuvoje veikiantiems skandinavų bankams, siekė apie 22 mln. litų. Tiesa, Latvijos bankų asociacija pareiškė, kad kaltinimai yra absurdiški, o dalis bankų baudas apskundė.
Banga iškart nusirito iki Estijos - ten bankai ėmė žaibiškai derėtis dėl tarpbankinių paslaugų komisinių mokesčių mažinimo. Tiesa, Lietuvoje įkainiai, bent jau vartotojų pastebėjimu, nenukrito.
Kovos nelaimės
Latvijos ekonomistas Dimitrijus Smirnovas “Vakaro žinioms” teigė, kad net ir Latvijos bankams skyrus milžiniškas baudas, jų mokėti niekas neskuba - vyksta ginčai, kuriuos, atrodo, Latvijos tarnybos gali pralaimėti.
“O šie procesai reiškia tai, kad visose Baltijos šalyse veikia savotiška oligopolija - realios bankų konkurencijos nėra, tad visur taikomos vienodos sąlygos. Tad galima įtarti, kad monopoliniai susitarimai turi daug atmainų, ne tik kalbant apie mokėjimo korteles. Tačiau atrodo, kad visi tyrimai ir skirtos nuobaudos baigsis niekuo. Greičiausiai bankai ginčą laimės, nes jie atkakliai tvirtina, kad tarifai nebuvo reguliuojami susitarimais”, - sakė jis.
Anot D.Smirnovo, Lietuvoje “dėl rinkos ypatumų susitarimai gali būti vykdomi dar lengviau nei Latvijoje”. Anot jo, kartelio šaknys netgi siekia daug giliau, mat Europoje ir visame pasaulyje iš esmės mokėjimo korteles kontroliuoja du operatoriai (“Visa” ir “Mastercard”), kurie lengvai gali derinti paslaugų įkainius. Tad ir komerciniams bankams esą nėra prasmės konkuruoti tarpusavyje.
Akivaizdu, bet neapčiuopiama
Vladimiras TRUKŠINAS - ekonomistas:
Statistika rodo, kad bankai 2010 metais, palyginti su 2008-aisiais, “kitų” finansinių paslaugų tarifus padidino beveik 36 procentais. Tai - labai daug. Čia nereikia nė susitarimų - Skandinavijos bankai dominuoja Lietuvoje. O jų motininiai bankai tiesiog duoda nurodymus - ir važiuojam.
Galbūt tyrimas ir palengvins padėtį paprastų žmonių, kurie priversti valdžios nutarimu atlikti visus mokėjimus. Nurodymus valdžia duoda, bet pasirūpinti, kad būtų alternatyvų tam, nepasirūpina. O pažvelgus į Baltijos šalių tarpbankinių palūkanų rinką, viskas paaiškėja: jei patikrintumėte, kaip kinta vadinamasis VILIBOR’as RIGABOR’as ir TALINBOR’as (Lietuvos, Latvijos ir Estijos tarpbankinių palūkanų rodikliai - red. past.), tai vaizdas yra idealiai identiškas.
Parengta pagal dienraštį "Vakaro žinios_
Kada nubausime socdemus ir kubilinius, atidavusius Lietuvą užsienio bankų prievartai?
Ignas JAČAUSKAS, zinios@vakarozinios.lt
Susidomėjimas bankų karteliais per Baltijos valstybes pagaliau atsirito iki Lietuvos - neoficialiais duomenimis, Konkurencijos taryba pradėjo aiškintis galimus Lietuvoje veikiančių skandinavų bankų susitarimus. Ekspertai tvirtina, kad kartelis - akivaizdus, tačiau scenarijumi, kad kaltieji bus pripažinti, labai abejoja.
Tyrimą dangsto?
Neoficialiais duomenimis, Konkurencijos taryba pradėjo tyrimus trijuose didžiausiuose skandinaviškuose bankuose Lietuvoje dėl galimo bankų kartelinio susitarimo nustatant aptarnavimo mokesčius už atsiskaitymą banko kortelėmis. Tiesa, oficialiai to patvirtinti Konkurencijos taryba nesiryžo - įstaigos atstovė Palmira Kvietkauskienė “Vakaro žinioms” tvirtino, kad “Konkurencijos taryba nieko šiuo klausimu nekomentuoja dėl savo darbo specifikos”.
Tyrimas, kaip manoma, pradėtas neatsitiktinai - Latvijos konkurencijos taryba kovo viduryje nubaudė 22 šalyje veikiančius komercinius bankus 27 mln. litų bauda už kartelinį susitarimą dėl mokėjimo kortelių ir bankomatų komisinių mokesčių. Tuomet Latvijos institucija skelbė, kad susitarimas iškreipė konkurenciją, padarė žalos prekybininkams ir vartotojams. Didžiausios baudos, skirtos tiek Latvijoje, tiek ir Lietuvoje veikiantiems skandinavų bankams, siekė apie 22 mln. litų. Tiesa, Latvijos bankų asociacija pareiškė, kad kaltinimai yra absurdiški, o dalis bankų baudas apskundė.
Banga iškart nusirito iki Estijos - ten bankai ėmė žaibiškai derėtis dėl tarpbankinių paslaugų komisinių mokesčių mažinimo. Tiesa, Lietuvoje įkainiai, bent jau vartotojų pastebėjimu, nenukrito.
Kovos nelaimės
Latvijos ekonomistas Dimitrijus Smirnovas “Vakaro žinioms” teigė, kad net ir Latvijos bankams skyrus milžiniškas baudas, jų mokėti niekas neskuba - vyksta ginčai, kuriuos, atrodo, Latvijos tarnybos gali pralaimėti.
“O šie procesai reiškia tai, kad visose Baltijos šalyse veikia savotiška oligopolija - realios bankų konkurencijos nėra, tad visur taikomos vienodos sąlygos. Tad galima įtarti, kad monopoliniai susitarimai turi daug atmainų, ne tik kalbant apie mokėjimo korteles. Tačiau atrodo, kad visi tyrimai ir skirtos nuobaudos baigsis niekuo. Greičiausiai bankai ginčą laimės, nes jie atkakliai tvirtina, kad tarifai nebuvo reguliuojami susitarimais”, - sakė jis.
Anot D.Smirnovo, Lietuvoje “dėl rinkos ypatumų susitarimai gali būti vykdomi dar lengviau nei Latvijoje”. Anot jo, kartelio šaknys netgi siekia daug giliau, mat Europoje ir visame pasaulyje iš esmės mokėjimo korteles kontroliuoja du operatoriai (“Visa” ir “Mastercard”), kurie lengvai gali derinti paslaugų įkainius. Tad ir komerciniams bankams esą nėra prasmės konkuruoti tarpusavyje.
Akivaizdu, bet neapčiuopiama
Vladimiras TRUKŠINAS - ekonomistas:
Statistika rodo, kad bankai 2010 metais, palyginti su 2008-aisiais, “kitų” finansinių paslaugų tarifus padidino beveik 36 procentais. Tai - labai daug. Čia nereikia nė susitarimų - Skandinavijos bankai dominuoja Lietuvoje. O jų motininiai bankai tiesiog duoda nurodymus - ir važiuojam.
Galbūt tyrimas ir palengvins padėtį paprastų žmonių, kurie priversti valdžios nutarimu atlikti visus mokėjimus. Nurodymus valdžia duoda, bet pasirūpinti, kad būtų alternatyvų tam, nepasirūpina. O pažvelgus į Baltijos šalių tarpbankinių palūkanų rinką, viskas paaiškėja: jei patikrintumėte, kaip kinta vadinamasis VILIBOR’as RIGABOR’as ir TALINBOR’as (Lietuvos, Latvijos ir Estijos tarpbankinių palūkanų rodikliai - red. past.), tai vaizdas yra idealiai identiškas.
Parengta pagal dienraštį "Vakaro žinios_
Kada nubausime socdemus ir kubilinius, atidavusius Lietuvą užsienio bankų prievartai?
2011 m. gegužės 11 d., trečiadienis
Prezidentė kratosi progresinių mokesčių, neva tai siekia išlaikyti kvalifikuotus darbuotojus
Nejuokinkit jūs su Prezidente žmonių. Neliko Lietuvoj nei pramonės, nei žemės ūkio, tik katino ašaros. Bankuose sėdi kūmai ir vaikai, griebia daug pinigėlių ir gilina krizes vieną po kitos, nieko nesugebėdami. Išvada: neturime mes aukštos kvalifikacijos specialistų. Reikia apkrauti valdančiųjų gimines bankuose progresiniais mokesčiais, susitvarkyti valstybėje, tada ir specialistai gal atvažiuos.
Užsisakykite:
Pranešimai (Atom)