Afrika, Lietuva ir Vokietija: kaip judėsime į priekį

Vokietija atsisako atominių elektrinių, kurios dabar duoda ketvirtadalį vokiečių sunaudojamos elektros energijos. Vokietija pakeičia tai saulės, vėjo ir biologinių medžiagų energija. Kaip tai atrodo? Vokietijos gyventoja elektromobiliu atvažiuoja į darbą. Kol ji dirba, saulės ar vėjo generuojama elektros energija yra superkama iš gyventojų ir parduodama tos dirbančiosios automobiliui pakrauti. Jei ši Vokietijos pilietė nori ir gali, ji jos namų valdose taip pat gamina elektros energiją, kurią superka bendras tinklas. Sumaniai valdomas, toks tinklas perduoda energiją iš ten, kur ji pagaminama, įskaitant ir biologinių medžiagų pagrindu generuojamą energiją, į ten, kur yra jos poreikis. Vokietija vysto vandenilio gamybą, naudojant saulės ir vėjo energiją. Tas vandenilis ir yra pagrindinės energijos atsargos. Vokiečiai išplečia tokios ekonomikos mastą, todėl šių technologijų kainos krenta.

Tai vokiečių ir, manyčiau, visų mūsų ateitis. Anglies dvideginį atmosferoje kaupiančios technologijos yra vis labiau ribojamos ir toliau brangsta. Galų gale reikia mokėti tikrą kainą ir už branduolinių atliekų saugojimą. Pigiai niekas nenori jas priimti. Vokiečiams ši ateitis prasideda šiandien. Jie neslepia galvas į radioaktyvų smėlį, o drąsiai eina pasitikti tą ateitį. Mes gi gyvename jų vakarykščia diena. Bandome nusipirkti didžiulę atominę elektrinę, užkraudami jos draudimo riziką mūsų mažai valstybei ir mūsų vaikams. Jokia draudimo kompanija neturi pakankamai kapitalo tokio brangiai kainuojančio įvykio, kaip galima atominės elektrinės avarija, draudimui. Tai turi daryti mūsų valstybė. Ar tikrai norime imtis šio brangaus draudimo? Ar tikrai norime turėti dar vieną monopoliją šalyje ir mokėti už elektrą dar brangiau, negu mokame dabar. Monopolijos mažose valstybėse naudojasi padėtimi ir užlaužia kainas. Palyginkime benzino, kurį perkame iš monopolistų, kainas Lietuvoje ir kaimyniniuose kraštuose.

V.Landsbergio duomenimis Rusijos strateginiuose planuose yra idėja karo atveju sunaikinti tikslesnio pataikymo raketa Ignalinos elektrinę, užteršiant radiacija žymią Lietuvos teritorijos dalį. Vykime iš valdžios tuos, kurie didina Lietuvos strateginį pažeidžiamumą, parsiduodami japonų monopolijai.

O ką mes galime padaryti kitaip? Ar įmanoma atsisakyti rizikos smarkiai užteršti mūsų aplinką? Galime peršokti per vystymosi stadiją. Afrikoje ir kitose vargingose pasaulio dalyse nėra pakankamai išvedžiotų telefoninių linijų, nėra ir pakankamai banko skyrių. Tų kraštų žmonės nekopijuoja laidų vedžiojimo ir bankų skyrių statymo. Jie masiškai naudojasi mobiliaisiais telefonais ir mobilia bankininkyste su tų telefonų pagalba. Afrikiečiai taip sugeba peršokti kelias vystymosi stadijas. Nejaugi mes nesugebėtume peršokti vieną, panaudodami mūsų kuklius resursus toms pačioms technologijoms, kuria atpigina Vokietijos ekonominis aktyvumas? Kartu vokiškas decentralizuotas energijos gaminimas sukurtų Lietuvoje žymiai daugiau pastovių darbo vietų, negu didžiulis atominis kompleksas, valdomas keleto žmonių, užsilikuių Lietuvoje nuo okupacijos laikų.

Paklauskime dar kartą A.Kubiliaus, A.Sekmoko ir kitų atominės energetikos Lietuvoje entuziastų. Ar tikrai norime dabar pradėti tai, ką jau baigia daryti labiausiai išsivysčiusi, ekonomiškai stambiausia ir sėkmingiausia valstybė mūsų kaimynystėje, Vokietija?

Atominės elektrinės projektas Lietuvoje tampa ne vien komerciniu, tačiau ir politiniu, nukreiptu prieš Rusiją ir Lukošenko. Ar apsimoka mums tokia brangiai kainuojanti politika? Ar pajėgūs mes ja užsiimti?


Akmens amžius pasibaigė ne dėl akmenų trūkumo. Iškastinio kuro amžius baigiasi ne dėl iškastinio kuro trūkumo. Vokietijos sprendimas rodo to amžiaus pabaigą. Norite likti akmens amžiuje? Prašom. Bet nedejuokite, kad jus išstumia danų kiaulės.

JAV ir Japonijos bendrovės nori statyti mums atominę elektrinę

Puikus pozityvas, gera žinia. Nerasi kompanijų su geriau įrodytais sugebėjimais užtikrinti saugumą. Būtent JAV ir dar Japonijos. Ar ilgai ieškojote?

Dabar iš Lietuvos emigruos ne tik norintys uždirbti ir užtikrinti normalų gyvenimą, bet ir susirūpinę savo vaikų saugumu. Sveikinu.

Lietuva potencialiai bankrutuoti galinčių šalių reitinge – 14-ta

Vis ieškojimas kaltų. Kaip drįsta emigrantai negrįžti namo ir nemirti kartu su mumis nuo skurdo? Ir vėl propaganda. Tik dažniau atlikime Kumbaja, tik daugiau bendruomenių, nevalstybinių organizacijų, linksmumo spaudoje ir viskas bus gerai. Linksminkimės maro metu.

Tuo tarpu visi esame kalti. Kalčiausi esame mes čia, Lietuvoje. Išsirinkome tik žmones, kurių vizija yra Lietuva be lietuvių. Aiškiausiai tai išsako Kubilius, bet Grybauskaitė ir Seimas jį palaiko. Štai trumpas tos vizijos aprašymas:

Lietuva bankrutuoti? Niekada. Jūs, į gaublį žiūrėdami, bambą matėt? Tai Lietuva. Mes patekome į vadovėlius, susidorodami su krize. Mes padarysim Silikoninį slėnį. Tai tokia vieta, kur lietuviams gyventi yra pernelyg brangu. Čia susitinka Indijos programistų vadovai su Vokietijos finansininkais. Tais pačiais, kuriems darbovietė organizuoja orgijas su prostitutėmis vietoj atlyginimo pinigais. O darbo žmonės atvažiuoja autobusais iš Lenkijos. Mes per dvidešimt metų tą Silikoninį slėnį pastatysim. Mes per dvidešimt metų komunizmą pastatysim... Oi ne, čia ne mes, čia Chruščiovas iš mūsų vaikystės.

Lietuvių gimstamumas

Suminis gimstamumo rodiklis yra vidutinis skaičius gyvų vaikų, kuriuos moteris pagimdo per vaisingą savo gyvenimo laikotarpį. 2010 m. Lietuvoje jis buvo 1,55.

Didžiausias Europos suminis gimstamumo rodiklis 2009 m. buvo Airijoje (2,07), Prancūzijoje (2,00).

Ką airiai ir prancūzai daro teisingai? Nemokamas aukštasis išsilavinimas? Nekeliami pernelyg aukšti reikalavimai moterims būti idealiomis tarnaitėmis šeimoje? Kas dar?

A. Kubilius: pateikti dažno sekimo duomenys stebina

Retas atvejis, kai sutinku su A.Kubilium. Jei mes nežinome, kiek turime sekimo atvejų, tai kaip mes sužinosime, kas naudojasi tų sekimų informacija.

Nėra nieko svarbiau žvalgyboje už pinigus. O vargingoje Lietuvoje - tuo labiau. Kas daugiau sumokės, tas daugiau informacijos turi. Kad kaimyninės šalys gali nukreipti didesnius pinigų srautus žvalgybai, tuo niekas neabejoja.

Sekame, sekame, o po to suaugę žmonės per langus iškrenta.

Skalūninių dujų gavybos entuziastų pasiteisinimas

Kai kurie iš tų entuziastų primena, kad skalūnai Lietuvoje yra nuo maždaug 1800m iki 2000m gylio... hidroplėšymas nebaisiausia...

Gerai, kad platinate žinias, kas dedasi giliai žemėje. Bet įdomiau, kas dedasi žemės paviršiuje. Turtingesnės ir protingesnės bendruomenės (Niujorko valstija Amerikoje, Prancūzija Europoje) supranta, kad būna avarijos, kad tas vanduo susimaišo, ir atgal iš to vandens teršalų nebepaimsi. Biedni ir kvaili Lietuvos vadovai reikalauja tų dujų, dar gerai nesupratę, kas tai yra.

Pasižiūrėkime, kas darosi Lietuvoje. Žmonėms neduoda ramybės Kubiliaus ir Pakso sėkmė su Mažeikių nafta. Kubilius atidavė veltui įmonę, mus baidydamas rusais. Jis užtikrino tokį finansavimą jo niekingai partijai, kad galų gale tapo premjeru. O Paksas pasinaudojo mūsų pasipiktinimu, trenkė durimis, atsisakė dalyvauti machinacijoje, ir tapo Prezidentu. Todėl šlamštas (Leo.lt, Ignalinos atominė, skalūninės dujos) plaukia į mūsų pusę galingais nemunais, kaip niekur pasaulyje.

Ar aš galiu apie tai tylėti? Galiu. Esu pakankamai turtingas, išvešiu saviškius į švaresnę vietą. Bet visų, kurie man brangūs, kuriems bent esu dėkingas, išvežti negaliu.

Lietuvos verslininkams

Savo kailiu žinau, kaip jums sunku, kiek brangiai kainuoja kiekviena klaida.

Bet reikia žiūrėti tiesai į akis. Nesugebam. Po viso emigracijos potvynio bedarbystės lygis Lietuvoje yra nerėgėtai aukštas. Esame čempionai, tarp trijų aukščiausią bedarbystės lygį turinčių šalių Europos Sąjungoje, nukraujuodami kiekvieną dieną didžiulę išvykstančių iš šalies piliečių dalį.

Laikas apsivalymui. Kas neišgali mokėti normalaus minimalaus atlyginimo, be kurio dirbantieji nepragyvena, tam ne vieta Lietuvos verslininkų tarpe. Viso gero. Laikas nukirsti supuvusį medį, kad likęs sveikas vėl pradėtų augti. Nėra jums daugiau politinio palaikymo šiuo klausimu visuomenėje.