Fašizmas jus išgelbės?

Besidangstantiems lietuviškais fašistiniais sentimentais konservatoriams vertėtų atsakyti į vieną klausimą: kodėl Antrojo pasaulinio karo metu niekas nė piršto nepajudino, kad apginti smetoninę Lietuvą nuo rusų bei vokiečių? Kodėl mes, lietuviai, nekovojome už Smetonos režimą? Kodėl jūs manote, kad dabar veiks tai, kas nedirbo tada?

Hitachi trūkumai

_Visagino merė: „Hitachi“ atėjimas – Dievo dovana mums._

Ir Dievo bausmė visai Lietuvai. Gautume dar vieną monopoliją, kuri sukeltų kainas. Taptume labiau priklausomi nuo Rusijos rezervinių pajėgumų. Taptume taikiniu rusų raketoms. Padidintume galimybę paversti Lietuvą užteršta dykviete. Žymiai padidintume radioaktyvių atliekų kiekį, kurių aukštą saugojimo kainą vokiečių reikalavimu teks įskaičiuoti į elektros kainą.

Kokios Europos mums reikia?

Žinomas vokiečių bankininkas Norbert Walter pripažįsta, kad Europos parlamentas turi kontroliuoti 5 Europos nacionalinio produkto procentus vietoje vieno procento, kurį Europos parlamentas valdo dabar. Tik tada gali atsirasti pakankamai stipri mokesčių ir politinė sąjunga, užtikrinanti bendros valiutos stabilumą krizių laikotarpiais.

1. _Germany has learned the hard way that monetary union without some unification of fiscal policy making, and ultimately without political union, does not work. While today — on average — national parliaments control 50 percent of the European Union’s G.D.P. via the public sector, the budget of the union itself amounts to just 1 percent of G.D.P. To work, the European Parliament needs to command about a tenth of the national budgets, or about 5 percent of G.D.P._

(Norbert Walter, chief economist emeritus for Deutsche Bank.)

A. Čaplikas pribudo universitetų klausimu

Jau pasireiškė Seimo vicepirmininkas, Liberalų ir centro sąjungos lyderis Algis Čaplikas, susitikęs su Šiaulių universiteto Senato nariais. Pasak susitikime dalyvavusių senato narių, nepasiteisino ir kitos įstatymo nuostatos, pavyzdžiui, studentų rotacijos pagal bendrą kurso akademinių rezultatų vidurkį. Taip pat siūlyta keisti vadinamųjų studentų krepšelių skirstymo principus.
"Valstybė turi atlikti tyrimus, išsiaiškinti, kokių profesijų aukštojo mokslo specialistai reikalingi valstybei šiandien ir kokie bus reikalingi ateityje. Krepšelis turi būti "pririštas" prie specialistų poreikio. Šiandien valstybė kiša pinigus į populiariosios specialybės - teisės - studentus, nors šios specialybės žmonių tiek valstybės sektoriuje, tiek privačiame - perteklius", - pažymėjo A. Čaplikas.

Kaip susitvarkyti mūsų mažoje gimtinėje?

Privatizuoti viršpelnius, gaunamus padidintos rizikos dėka, bei nacionalizuoti nuostolius, jei rizika nepasiteisina, - tik tam egzistuoja Lietuvoje esantys bankai.

Todėl mums reikia valstybinio banko, kuris skolintų studentams bei strateginėms įmonėms. Todėl reikia atskirti taupymą su skolinimu nuo investicinės bankininkystės, sumažinant riziką mums visiems. Todėl reikia uždrausti akcijų opcionus visiems, išskyrus mažas pradedančias kompanijas, sumažinant apetitą rizikai. Todėl būtina neleisti bankams pervesti kapitalą į sumažintų mokesčių rojaus šalis, didinant rizikos kontrolę.

Nesąžiningą kiniečių ir kitų diktatoriškai valdomų žmonių pagamintų daiktų konkurenciją reikia sulaikyti, pakeliant gamtosauginę kartelę bei didinant reikalavimus pagerinti engiamų žmonių atlyginimus bei darbo sąlygas.

Laikas rimtai pradėti tvarkytis mūsų žemėje [1].



1. _The financial industry, he said, had grown into a nameless, faceless empire that has seized control of the economy and society. To tackle the enemy and restore the French dream, Mr Hollande wants to separate banks’ “speculative” activities from their lending arms. He would outlaw “toxic” financial products, keep banks out of tax havens and ban stock options for all companies except start-ups.

Other gestures to the left included creating a state-owned bank to back strategic companies, fighting “unfair” competition from cheap foreign goods through social and environmental rules and a new 45% tax rate for those earning over €150,000 ($195,000)
(French politics. Sauce Hollandaise. François Hollande declares war on global finance. Jan 28th 2012 | LE BOURGET | from the Economist print edition)._

Kokią išsikovojome laisvę Lietuvoje?

Saujelė užsienio bankams tarnaujančių išdavikų su A. Kubiliumi priešaky mus valdo tais pačiais rusų paliktais metodais. Pasikeitė šeimininkai, kuriems vergaujame. Laisvė dar neatėjo.

Laisvę daryti Lietuvoje, ką tik nori, turi skandinavų bankų filialai.Idealistams tiek tepasakysiu: Kol žmonės klauso jūsų poezijos apie kalbą, kultūrą ir susitelkimą, jūsų vaikai ir mamos baigia žmonėms paskutinius apatinius numauti (pavyzdžiui, Kreivio mamytė ir Degutienės sūnelis). Degutienės sūnus su neaiškių asmenų pagalba pavogė pinigus iš žmonių, Snoro banke turėjusių santaupas. Gal tiesiog atsiėmė savo pinigus? Ne. Pinigai bankrutavusiame banke skiriami smulkiųjų indėlininkų apdraustų santaupų kompensavimui. Nei Degutienės sūnus, nei Kubiliaus pavainikis neturi teisės juos išnešti.

_A. Valinsko pasakojimu, pinigus iš „Snoro“ prieš pat banko krachą išsinešė I. Degutienės vyro darbovietė – „Santariškių sistema“.
„Ne vieną milijoną dvi dienos prieš („Snoro“ nacionalizavimą – DELFI) atsiėmė Santariškių visa sistema. Tai sistemai priklauso ir pirmininkės vyras. (...) Kas gali paneigti, kad šią informaciją turėdami, negalėjo ir šeimos nariai pasiimti ir sutvarkyti savo piniginius reikalus firmų, kaip nutiko ir su sūnaus įmone“, - kalbėjo A. Valinskas.
Seimo pirmininkės vyras Gediminas Degutis – Santariškių klinikų Centro filialo direktorius [1]._

Tai bent korupcija! Jau laikas Degutienei eiti į užtarnautą poilsį, pasinaudoti sūnaus ir vyro išneštais iš Snoro pensininkų ir kitų paprastų piliečių pinigais. Degučių šeimyna išnešė ne savo, o mūsų visų pinigus. Bankroto atveju, jei neužtenka lėšų kompensuoti apdraustus indėlius, naudojami mokesčių mokėtojų, mūsų visų, pinigai.

1.A.Valinskas: konservatoriai FNTT vadus gina dėl I.Degutienės vaidmens „Snoro“ istorijoje. Šarūnas Černiauskas, DELFI portalas, 2012 m. vasario 25 d. 12:25

Istorija ir Andrius Kubilius

Mūsų ir kitų sumažinusių valstybės išlaidavimą pernelyg anksti Europos šalių ekonomika skursta. Istorikai žino, kad sumažinti valstybės išlaidas galima pernelyg anksti [1].


1._That stands in stark contrast to most successful bouts of debt reduction. The McKinsey report pores over two episodes that it considers most relevant for today: the experiences of Sweden and Finland following their banking busts in the early 1990s. Debt reduction took place in two stages. In stage one, the private sector reduces its debts; the economy is weak and public debt soars. In stage two, growth recovers and the longer-term process of reducing government debt begins. In both these cases growth was buoyed by booming exports, a boon that seems unlikely this time. But it is telling that Sweden did not begin its budget-cutting until the economy had recovered; and that when Finland tried an early bout of austerity, this worsened its recession._

(The hangover. America is recovering from the debt bust faster than European countries. Why? Jan 21st 2012 | from the print edition The Economist)