Prezidentės patarėjo nuomone, žmonės protestuoja prieš Lietuvos gerovę, galimybę tapti turtinga šalimi, panašiai kaip Norvegija

Mes jau galėjome tapti Norvegija, kai atradome Lietuvoje naftos. Netapome. Degalai Lietuvoje yra brangiausi iš visų Baltijos šalių. Vagys valdžioje kuria Norvegiją kiekvienas savo kieme. Mums belieka taršalai.

Atkreipkite dėmesį į veidmainystę. Ponas patarėjas sielojasi dėl protestų prieš  dujų žvalgybą. O juk leidimas išduodamas vienas - ir žvalgyti, ir išgauti. Tai pamirštama paminėti, tikintis,kad ir mes pamiršime.

1.Kodėl lietuviai protestuoja prieš galimybę tapti Norvegija? (865)5 val. 

Šveicarijoje rinkėjai referendumu žymiai apribojo kompanijų vadovų atlyginimus ir premijas

 Premijas keičiant darbą tiesiog uždraudė. Na o atlyginimų dydį nuspręs akcininkų susirinkimai, be to pensijiniai forndai privalės tokiuose susirinkimuose būtinai dalyvauti.

Verskime mūsų pensijinių fondų vadovus investuoti Šveicarijoje, nes ten daugiau pinigų liks akcininkams.

Gerai būtų tokį referendumą organizuoti ir Lietuvoje. Kaip manote, ar tai įmanoma?

Rimčiausiai šio šveicarų referndumo pasekmes aptarė The Economist [1].

1. 

Boardrooms rattled

Nebeliks Lietuvos universitetų?

 Lietuvos universitetų rektoriai pradėjo verkti, kad mokymų internetu yra labai daug, į juos investuojami dideli pinigai, todėl po kurio laiko gali nutikti taip, jog pasaulyje iš viso liks kokie dešimt universitetų [1]. Ir aišku, tarp jų nebus nei vieno lietuviško. Kiek bedarbių rektorių turėsime?

Nėra ko jaudintis. Jei dirbsime, kaip dirbame iki šiol, tai dėl skurdo jaunimas neturės vaikų, dauguma emigruos, neliks Lietuvos, lietuvių kalbos, baigsis ir lietuviški universitetai.

Na o jei pradėsime rimtai dirbti, tai galime tais internetiniais kursais pasinaudoti. Jau parodyta, kad kursai geriausiai dirba, jeigu apmokymas internetu yra derinamas su gyvu bendravimu tarp dėstytojo  ir studento. Geri dėstytojai be darbo nelieka. O Lietuvos rektoriams gali būti tikrai liūdna...

1. Rektorių konferencijoje bus pristatyta internetinių kursų keliama grėsmė 

Kuo mums kvepia skalūnų dujos?

Savaitraščio „The Economist“ užsienio naujienų redaktorius ir žurnalistas E.Lucasas sako, kad Amerikoje dar nieko nenuteisė už skalūnų dujų verslo padarytą žalą žmonių sveikatai. Iš šio fakto E.Lucasas daro išvadą, kad visi pasisakymai, jog skalūnų dujos yra pavojingos, yra nesąmonė [1].

E.Lucasas yra neteisus šiuo atveju. Amerikoje  teismai dirba, remdamiesi įrodymais. Amerikoje kurį laiką ir asbesto gamybą kontroliuojantys žmonės statė sau rūmus bei gerai gyveno. Medikai sukaupė pakankamai įrodymų, kad asbestas sukelia vėžį, ir prasidėjo teismai. Dabar tų rūmų vietoje liko tik pasakos apie buvusius asbesto magnatus ir jų turtus. Juk labai prabangūs buvo tie rūmai. Asbesto biznieriai vesdavo princeses iš pačios Europos. Skamba, kaip pasaka. Liūdna pasaka. Taip bus ir su skalūnais.

Amerikoje su teismais geriau, negu Lietuvoje. Mūsų turčių rūmai stovi, kas beatsitiktų. Mums skalūnų dujos irgi grąso ligomis, suniokiota ramybe ir gamta. Todėl, kad neliktume su vėžiu ir be tinkamo atlyginimo, reikia gintis patiems. Lietuvos žmonės yra šaunuoliai, kadangi supranta, kas darosi, ir ginasi iš paskutiniųjų.

Amerikoje Niujorko gubernatorius A.Cuomo neduoda leidimo pradėti skalūninių dujų gavybą, kol nėra skalūnų dujų gavybos poveikio sveikatai tyrimo rezultatų iš Pensilvanijos valstijos. Didelis tas tyrimas. Amerikoje medikai turi daug pinigų ir gerai dirba. Mūsiškiai bonzos (valdininkai japoniškai, atsimenat Hitachi?) važiuos į Ameriką pauostyti tų dujų ir pinigų kvapo. Gal mūsų Vyriausybė pasektų informuoto Niujorko gubernatoriaus pavyzdžiu ir palauktų tyrimo Pensilvanijoje rezultatų?

1. Sako savaitraščio „The Economist“ užsienio naujienų redaktorius ir žurnalistas E.Lucasas 

Kodėl mums trūksta gerų gydytojų?

Nes mes jiems nemokame gydytojų atlyginimų:

_Lietuvoje vidutinis darbo užmokestis yra apie 2 140 lt. Tokios šiandien yra gydytojo rezidento arba jauno gydytojo specialisto pajamos. Kalbėti apie vidutinius gydytojų darbo užmokesčius Lietuvoje sudėtinga, mat, mūsų valstybėje nėra skaidrios ir visiems prieinamos laisvų medicinos darbuotojų darbo vietų duomenų bazės, tačiau remdamiesi kai kurių sveikatos priežiūros įstaigų skelbiamais duomenimis internete matome, kad gydytojas su patirtimi uždirba apie 2 500 litų, o tai yra apie 1.16 karto daugiau šalies statistinio vidutinio.

Lietuvos darbo biržos skelbimų portalo pateiktais duomenimis, Lietuvos periferijoje esanti Naujosios Akmenės ligoninė ieško gydytojo otorinolaringologo, turinčio bent 5 metų darbo patirtį, ir siūlo jam 2 200 litų į rankas atskaičius mokesčius. Tiek pat minėtos periferinės ligoninės vadovai žadą mokėti ir į ligoninę dirbti atvykusiam gydytojui echoskopuotojui už pilną darbo krūvį. Vadinasi, Lietuvos periferijoje gydytojas uždirba panašiai tiek, kiek troleibuso vairuotojas, statybininkas, pardavimų vadybininkas.

Didelis medikų emigracijos srautas yra nukreiptas į Jungtinę Karalystę. Pasidomėjome, kokios atlyginimų perspektyvos yra šioje šalyje. Vidutinis darbo užmokestis Jungtinėje Karalystėje siekia apie 9 500 litų remiantis portalu Monster, tuo tarpu gydytojo vidutinis atlyginimas anot Britanijos metų finansų žurnalo išrinkto leidinio This is Money siekia 25 000 litų, patyrusio gydytojo specialisto atlyginimas prasideda nuo 30 000 litų. Taigi, Jungtinėje Karalystėje bendro profilio gydytojas vidutiniškai uždirba apie 2.1 karto daugiau nei šalies vidurkis (Lietuvoje 1.16 karto), o gydytojai specialistai gerokai daugiau. Maža to, anot leidinio This is Money, gydytojo specialybė Britanijoje yra geriausiai apmokama profesija po aukščiausio rango vadovų bei orlaivių pilotų ir užima ketvirtą vietą darbo rinkoje pagal atlygį [1]._

Tikėtis, kad nuskurdę pagrindiniai ligoniai (pensininkai) suneš kyšiais yra naivu.

1. Nuomonė. Už išsilavinimą vers atidirbti medikus, o kodėl ne vadybininkus ar teisininkus? (207)

Arkliena ir mes

Šiuolaikinė maisto paskirstymo sistema, kurios dalimi Lietuvoje yra Maxima, sprendžia sunkų uždavinį: mažiausiomis kainomis pateikti mums didžiausią maisto gaminių įvairovę. Ši sistema turi mažus pelnus dėl žiaurios konkurencijos. Todėl tokia sistema brangius komponentus, kaip jautiena, neišvengiamai pakeičia pigesniais, tokiais, kaip arkliena. Nemanau, kad arklieną valgyti yra mažiau sveika, ar kad skonis prastesnis.  

Bet apskritai, maisto paskirstymo sistema ir sveikatai geresnius, bet brangius, produktus, kaip laukinė lašiša, pakeičia pigesniais, antibiotikais ir kitais kenksmingais chemikalais užterštais, kaip  nevalioje užauginta lašiša  [1, 2, 3]. 

Ir jeigu sistema duoda   arklieną, kokią mėsą bepirktum, tai minėtas platus pasirinkimas  yra tik iliuzija. 

Kiekvienas sau gali ir turi užsiauginti daržovių. Kartu gauname daugiau kontaktų su mikrobų pasauliu, todėl mažiau sergame tokiomis autoimuninėmis ligomis,  kaip pirmo tipo diabetas bei celiakija, kurios pats švelniausias simptomas yra viduriavimas, pavalgius javų baltymo turinčios duonos [4].

1.  Nelaisvėje užaugintoje lašišoje daugiau nuodų
2. Mislabeled Foods Find Their Way to Diners' Tables
3. FRANK BRUNI. Of Fraud and Filet:

_We’re spooked by the horse meat story, disturbed by the fish tale and riveted by other instances of false food advertising because they remind us of a truth we try hard to forget. Every time we eat something that we haven’t grown and reaped and cooked ourselves — which means, for most of us, every time we eat — we’re taking a leap of faith: that it was protected from contamination; that it was inspected properly; that the cook didn’t mix in something objectionable; that the waiter didn’t drop it on the floor. We’re in a position of both extraordinary vulnerability and extreme trust.

And while we can ratchet up our vigilance, that goes only so far. We can be local. We can be seasonal. We can be sustainable and organic and buy our pork somewhere other than where we buy our throw pillows. But we can never be entirely sure._

4. Who Has the Guts for Gluten?

Slaptas šiandieninio Lietuvos elito receptas

 Kalbėdamas apie tradicines nacionalistines eitynes, minint Nepriklausomybės  atkūrimo dieną, V.Landsbergis yra atviras:

 _" Visokių yra susirūpinimų – kaim kam rūpi, kad renkasi jaunimas į patriotines eitynes, kad ten gali prisišlieti koks nors būrelis asmenų, kuriems plaukai neauga, dėl to nereikėtų labai jaudintis. Gal ataugs ir plaukai", - šiais metais iš Signatarų namų balkono Vilniuje sakė V.Landsbergis.

Politikas taip pat užsiminė, kad eitynės galėtų būti rengiamos ne tik Vasario 16-ąją, Kovo 11-ąją, bet ir prieš rinkimus.

"Šūkis, kurį neseniai mačiau "Didžiuojasi, kad esu lietuvis", - visai neblogas, bet galėtų būti papildytas - "Didžiuojuosi, kad esu nekvailas lietuvis ir ateinu balsuoti". Labai praverstų tokios eitynės prieš rinkimus", - teigė V.Landsbergis [1]._

Dėkui ponui V.Landsbergiui, atskleidžiančiam slaptą Lietuvos elito receptą dvokiančioje politinio ir ekonominio šalies gyvenimo virtuvėje:

Sukurstyti fašistinę isteriją, ypač prieš rinkimus. To dėka prasiveržti valdžion. Toliau dalinti privilegijas savoms užsienio (pvz., Williams, Hitachi, Chevron, Gazprom, užsieniečių tvarkomi bankai) ir vietinėms (pvz., Dujotekana, Vilniaus prekybos grupė, valdanti parduotuvių Maxima tinklą) monopolijoms, kurios atsilygina, dosniai finansuodamos visą šį spektaklį. 

O kad Lietuvos žmonėms tenka apmokėti šių monopolijų viršpelnius ir iškentėti  monopolijų veiklos padarytą žalą Tėvynei, kad nustekentoje Tėvynėje plečiasi slogus fašistinis tvaikas - mūsų elitui atrodo nesvarbu. Gilios krizės apimtos Europos širdyje mūsų elitas ir vėl kursto fašistinį gaisrą, kurdami platformą vienytis fašistinių pažiūrų žmonėms. Tokių žmonių Lietuvoje yra daug (paskaitykite komentarus). Šis gaisras sunaikins ir patį Lietuvos elitą, kaip jau buvo praeito amžiaus pirmoje pusėje.

Kiek ilgai tai gali tęstis?

1. V.Landsbergis: dėl patriotinių eitynių nereikėtų jaudintis