Maisto kainų keitimasis

Stiprios karščio bangos padažnėjo dėl globalaus atšilimo. Tai reiškia, kad mes negalime pasakyti tiksliai, kokia yra kiekvienos karščio bangos priežastis, bet galime pasakyti, kodėl karščio bangos darosi dažnesnės.

Įrodyta, kad tos karščio bangos nepatinka augalams ir gyvūnams, todėl pasirodo  staigūs maisto kainų šuoliai į viršų.

Paskaičiuota, kad šiame šimtmetyje globalus atšilimas sumažina maisto gamybą iki dviejų procentų kiekvieną dešimtmetį, tuo tarpu poreikis maistui auga iki keturiolikos procentų per dešimtmetį [1].

Todėl maisto kainos auga. Maisto trūkumas kelia nestabilumus politikoje, todėl gyvenimas yra vis mažiau saugus ir įdomesnis.

1.Panel Says Climate Change Poses Risk to Food Supplies

By JUSTIN GILLIS

Moterų reikalavimai vyrų išvaizdai neturi tvirtų šaknų realybėje

Moterims rodė kompiuteryje pakeistas vyrų nuotraukas. Svarbiausia patrauklumui yra žymiai platesni pečiai nei  juosmuo. Tai nulėmė tris ketvirtadalius vyrų patrauklumo. Žymiai atsiliko vyrų ūgis ir vyrų varpos dydis ramioje būsenoje. Kuo labiau šie trys bruožai buvo akcentuojami (net iki nesamų realybėje), tuo labiau tokios vyrų karikatūros patiko moterims [1].

O aš vis stebiuosi, kai retkarčiais mūsų pensininkės nubalsuoja už fantazuotoją A.Kubilių ir jo partiją. Nėra ko stebėtis, juk moteriškas skonis neturi tvirto pagrindo realybėje.

• 1.Women’s expectations of the opposite sex are at least as unrealistic as men’s 

Lietuvoje žurnalistinę etiką sunaikina stambus verslas

Vakaruose spauda labai stengiasi, kad lengva būtų suprasti, kur yra tikra publikacija, o kur yra komercinė kompanijų apmokėta reklama.  Kadangi žmonės mažiau pasitiki reklama, tai reklamos pristatinėjimas, kaip įprastų publikacijų yra tikras skaitytojų apgaudinėjimas, kurio Vakaruose leidiniai stropiai vengia. Deja, Lietuvoje yra žymiai blogiau. Štai pavyzdžiai:

D. Kuzmickas. Išeinantys į pensiją II pakopos dalyviai – realūs pavyzdžiai

Taip atrodo vieno iš komentarų skyriaus straipsnių pavadinimas Delfyje.  Turėtų būti objektyvi nuomonė. Bet taip nėra. Galite paspausti pele šį pavadinimą ir įsitikinti, kad realiai tai yra nuobodi reklama, kurią darbo metu parašė Darius Kuzmickas, „Danske Capital investicijų valdymas“ generalinis direktorius (jį matome nuotraukoje prie straipsnio pavadinimo (atkreipkite dėmesį į Danske Bank reklamą nuotraukoje.  Šitie ponai gauna dvi reklamas vienoje vietoje už tuos pačius pinigus).  Darius Kuzmickas pardavinėja šiiame reklaminiame darbelyje Danske banko įsteigtus antros pakopos pensijinius fondus, kurie garantuotą Sodros pensiją paverčia Sekundės lygio afera. Kauno diena irgi įdėjo šią reklamą nuomonių skyriuje [1].

Vakaruose spauda labai stengiasi, kad lengva būtų suprasti,kur yra publikacija, o kur yra reklama.  Kadangi žmonės mažiau pasitiki reklama, tai reklamos pristatinėjimas, kaip įprastų publikacijų, yra skaitytojų apgaudinėjimas, kurio Vakaruose leidiniai stropiai vengia. Kaip pinigai eina šioje reklamoje (į ką strėlė nukreipta, tas gauna pinigus):

Danske bankas --> Delfis

Būna ir sudėtingesnės pinigų perdavimo schemos Lietuvos žurnalistikoje. Štai būdinga:

Monopolija --> Politikas --> Delfis

Konkrečiai:

Chevron ir Hitachi -->politikas Kęstutis Daukšys, Seimo Darbo partijos frakcijos narys  --> Delfis

Štai šis Kęstučio Daukšio straipsnis:

K. Daukšys. Kaip „Chevron“ įsikūrė Ukrainoje, o mes skaičiuojame padarytas klaidas 

Jei paspausite pele K.Daukšio straipsnio pavadinimą, tai įsitikinsite, kad tai ir vėl primityvi Chevron ir Hitachi apmokėta komercinė reklama, nelauktai atsidūrusi nuomonių skyriuje.

Kodėl Delfis mus apgaudinėja, pakišdamas tendencingą reklaminį melą nuomonės pavidalu? Nejaugi tik dėl Judo sidabrinių?

1.Kaupimas pensijai, arba realūs pavyzdžiai

Vėl iškyla pasiūlymas mokėti kiekvienam piliečiui nuo skurdo apsaugančias pajamas

Mokama apie 40 procentų nuo vidutinio atlyginimo nepriklausomai nuo to, kiek kas uždirba, ar gauna iš investicijų. Kai šis būdas buvo išbandytas Kanadoje, vaikai pradėjo geriau mokytis, sergamumas krito, bet žmonės nepradėjo mažiau dirbti. Toks būdas kompensuotų kompiuterizacijos ir globalizacijos sukeltą nepelnytą darbo kainos nuosmukį.Šis būdas turi šansų išplisti po visą Europą, nepriklausomai nuo šveicarų referendumo rezultatų.

Toks būdas išspręstų ir daugelį politinių Europos Sąjungos problemų. Sumažėtų ekstremizmas, palaikomas jaunimo nedarbo ir skurdo. Išnykus armijai biurokratų, kurie dabar rūpinasi paramos vargšams paskirstymu, sumažėtų priešprieša tarp kairiųjų, kurie tą biurokratiją globoja, ir dešiniųjų, kurie svajoja tą biurokratiją sumažinti. Malonus priedas - nereikėtų išlaikyti tą biurokratų armiją.

1. Switzerland’s Proposal to Pay People for Being Alive

Kubiliaus studijų reformos padariniai

Sutapimas? Kaune studentas dingo praradęs nemokamą vietą akademijoje

Nauja bėda - nesužinosime, kodėl sustorėjome

Vokietijoje vis dar masiškai naudojami antibiotikai gyvulių auginimui. 2012 metais tam buvo sunaudota daugiau negu 1600 tonų tokių vaistų, tame tarpe ir tokių, kurie naudojami žmonių gydymui [1]. Žinant, kad taip atrenkami antibiotikams atsparūs mikroorganizmai, kad antibiotikų liekanos maiste paveikia mūsų kūno mikroflorą, o nuo mūsų mikrofloros priklauso net mūsų polinkis sustorėti, tai yra grėsminga naujiena.

O mūsų gyvulėliai Lietuvoje kaip užauginami? Mes nežinome ir nesužinosime. Juk neturime jokios spaudos laisvės, nors tą laisvę deklaruojame garsiau, negu komunistai deklaruodavo jų valdymo laikais. Tegyvuoja lietuviškas diktatūros ir laukinio kapitalizmo darinys, baisesnis, negu komunistinėje Kinijoje.

1. Deutschland setzt weiter massiv Antibiotika in Tiermast ein

Stresas, jei nekontroliuoji nei vienos tavo gyvenimo srities

Pažįstu vieną emigrantę. Augina vištas. Vieną neseniai papjovė. Sodina bulves. Gailisi, kad jos mieste neleidžia laikyti karves, o kiaules leidžia laikyti tik šuniukų vietoje, neleidžia skersti. Svajoja auginti triušius. Tai emigrantė, svetimoje šalyje, bet turinti vietinį aukštąjį išsilavinimą ir gerą darbą. Jos skirtumas tarp pajamų bei išlaidų yra didesnis, negu bet kurio iš jūsų. Ir jos vaikas sočiai gauna vištų mėšlo mikroorganizmų, kad apsaugoti to vaiko imuninę sistemą nuo alerginių reakcijų.

Jūs turite galimybę naudotis senelių sodais ir tėvų žemės sklypais. Dar tarybiniais laikais Antakalnyje, netoli nuo Vilniaus universiteto Fizikos fakulteto ganydavosi arklys. Niekas nieko nedraudžia. Bet jūs nieko neauginate ir nesvajojate auginti.

Ką prarandate? Ne tik galimybę valgyti sveikesnį maistą, kuris užaugintas be rinkos spaudimo verslininkui, norinčiam išgyventi žiaurioje konkurencijoje. Svarbiausia, kad jūs neturite gyvenimo srities, kurioje esate patys sau šeimininkai. Viskas priklauso nuo sekančio pirkėjo ar viršininko. Nieko gyvenime nekontroliuodami, pergyvenate didžiulį pastovų stresą. Iš to išplaukia didžiulis nuovargis ir dar daugiau sveikatos problemų. Be to, visiškai priklausote nuo pinigų ir civilizacijos funkcionavimo. O civilizacijos funkcionavimą gali nupūsti tiesiog vėjas, kaip uraganas Filipinuose. Išvis, visuomenė skaldosi panašiai, kaip feodaliniais laikais. Elitas atsiskiria nuo kitų ir užsisklendžia savyje. Lietuvoje  jau dabar nėra šiuolaikinės civilizacijos. Vien STT atliekamos kratos žurnalistų namuose parodo, kad civilizaciją turim tik plepalų lygyje.

Kodėl nieko neauginate? Neturite laiko, nes ieškote internete idėjų, kad greitai praturtėti? Idėjos be pinigų nieko nereiškia. Na, o ta pažįstama emigrantė? Moterys praktiškesnės, nelabai pasitiki idėjomis. Ir ji jau turi pinigų, kurių taip trūksta daugumai moterų Lietuvoje. Todėl gali pagalvoti ir apie kitų poreikių patenkinimą.

Pastovus daugelio priedainis yra, kad mažas daržas,ar mažai vištų yra neverta prasidėti. O mintyse laikoma turtingo tėvelio, skurdaus tėvelio knygos [1] idėja: susikaupk ties spekuliacijomis, tik taip pasieksi pinigų ir valdžios. Realiai spekuliacijos buvo gerai statybų burbulo metu,o dabar nėra nei pinigų, nei valdžios spekuliantams. Ir nedidelis daržas leidžia visą vasarą nepirkti pomidorų, kurie, jei skanūs, yra gana brangūs.

Svarbiausia, net nedidelis daržas ar vištų pulkelis duoda žinių, be kurių neįmanoma prasimaitinti sunkesniu metu. Todėl net nedidelis daržas sumažina stresą šiais neramiais krizės laikais. Net nedidelis daržas, paimdamas  nedaug mūsų laiko, žymiai pagerina mūsų sveikatą, padidindamas mūsų pasitikėjimą mūsų sugebėjimais ir sumažindamas stresą. Turtingam tėveliui, skurdžiam tėveliui [1] šito nesuprasti. Kiyosaki pasekėjai protestuoja:

Kijosaki čia yra ne prie ko. Bet, kai praturtėsiu Kijosaki metodu, tai pirksiu milijonus kainuojantį sklypą Vilniuje ir tada auginsiu daržoves.

Nejaugi? Visur ir visada yra žmonių,kurie jau turi sklypus prie namų, bet dėl sveikatos ar dar kokių problemų negali tuose sklypuose dirbti. Paklausk kaimynų,  bendradarbių, verslo partnerių, vienu žodžiu, žmonių, kurie tavimi pasitiki, jei tokių dar kiek liko. Dalį nuomos kainos galima sumokėti daržovėmis, uogomis ir gėlėmis. Gero derliaus.

1. Robert Kiyosaki