Sekėjai

Ieškoti šiame dienoraštyje

2014 m. birželio 30 d., pirmadienis

Džiugo sūris arba kaip Lietuvos valdžia tyčiojasi iš Lietuvos žmonių

Lietuvo piliečių referendume išsakytas draudimas statyti naują atominę elektrinę Lietuvoje pritrenkia mūsų elitą. Niekas nesitikėjo, kad tiek daug Lietuvos piliečių taip tvirtai gali pareikšti valią, nepasiduodami apgaulei, ypač baidymui, kad tiek metų mūsų pusėn eina Rusija, ir tik atominė elektrinė padarys mus galutinai nepriklausomais nuo Rusijos (oi, tik pamirškite jungtis su Vakarais...).

Ar pamatęs žmonių valios jėgą, Lietuvos elitas pasidaro rimtesnis ir labiau atsakingas? Ne. Nutariama elgtis dar labiau akiplėšiškai. Juk aplinkui vieni runkeliai, o runkelis yra daiktas minkštas ir sultingas. Po atominio referendumo prasideda atviros patyčios.  Seimo valia referendumas apie Lietuvos žemės išpardavimą užsienio agroverslui paruošiamas su lavina skubiai priimtų, specialiai prieš referendumą, absurdiškų saugiklių, tiek absurdiškų, kad dauguma piliečių parduoti negali, todėl žemės kaina krenta.

Svarbiausia, kad tie saugikliai laikini, turtingas užsienio agroverslas sumokės kyšius, ir visi tie saugikliai išnyks taip greitai, kaip pasirodė, jei mes neprotestuosim.

Seimo valia žemės referendumas organizuojamas už didžiulę pinigų sumą atskirai nuo bet kokių rinkimų, tiesiai vidury vasaros, vidury atostogų sezono, dainų šventės ir futbolo čempionato metu. Balsavimo viduryje, kai propaganda yra griežtai draudžiama įstatymo, premjeras Butkevičius nubėga prie mikrofonų ir užgieda, kad, girdi,  žmonės neateis, girdi, referendumas neįvyks, girdi, sėdėkit namie ir nesivarginkit. Pasitikslinkit, prieš pono Butkevičiaus nusikaltimą aprašantį straipsnį yra šio straipsnio išleidimo data, sutampanti su balsavimo data [1]. Laukiame pono Butkevičiaus atsistatydinimo ir teismo. Tikimės, kad tvarkos saugotoja Prezidentė Dalia Grybauskaitė jau papildo jos juodus sąrašus. Nėra šansų? Elitas Lietuvoje daro ką tik nori, nepaisydamas įstatymų? Varnas varnui... O kam tada mums tiek daug atsišėrusių varnų?

Net ponas Vaigauskas, balsų skaičiavimo komisijos viršininkas, metė balsų skaičiavimą ir pradėjo tyčiotis iš žmonių, dalyvaujančių referendume, idėjų [2]. Jei jūs, gerbiamasis Vaigauskai, nesate neutralus balsų skaičiuotojas, tada mūsų rinkimai yra toks pat farsas, koks yra rinkimai despotijose. Kur garantija, kad jūs jūsų supratimu teisingai kabutėse neklastojate rinkimų rezultatus? Tai kam tada visas tas brangiai kainuojantis spektaklis? Juk mus valdo visagalis ponas Vaigauskas, kuris žino, kaip reikia viską daryti ir pataiso rinkimų rezultatus atitinkamai.

Propaganda po atominio referendumo užgiedojo, kad referendumai yra tik patariamieji, o po žemės referendumo, kad balsavo tik keli tūkstančiai žmonių, nors prieš žemės pardavimą pasisakė keli šimtai tūkstančių net neįmanomomis sąlygomis [3].

Politikoje visada veikia atotrankos dėsnis. Neturėdami normalių vadovų elite, žmonės pradeda jų dairytis kitur. Tame tarpe išauga žaliųjų ir tautininkų, organizavusių žemės referendumą, įtaka. Dar ne vakaras Lietuvai. Dar ne laikas užsieniniams agroverslams laidoti mūsų Džiugo sūrį, kurį mes taip noriai dovanojame mūsų emigrantams.


(Sveikas maistas)

Labanakt, ponai Butkevičiau ir Vaigauskai. Juk žmonės neatleidžia patyčių Kubiliui. Tas dabar sėdi vienas ir kuria planus paskelbti Gazpromą teroristų organizacija [4], kad Europa negalėtų prekiauti su Gazpromu,  vienu mostu prapultų dvidešimt procentų Europos gamtinių dujų šaltinis, vėl atsivertų Didžioji Recesija. Vėl šis genijus ruošiasi keisti pasaulio ekonomikos vadovėlius, svajodamas kurti naujus puslapius iš nuluptų lietuvių odų.

Žmonės neatleidžia patyčių ir Butkevičiui su Vaigausku. Ruoškitės pinti voratinklius prieš Rusiją vienatvėje. Tuo labiau, kad jūs nieko kito ir nemokate.


1. 2014-06-29 -  A. Butkevičius: referendumas neįvyks 

2. Vaigauskas

3. Iš viso referendume dalyvavo 14,97 proc. rinkėjų, iš jų siūlytoms pataisoms pritarė 70,78 proc.

4. Ką Kubilius sugalvojo? Dyvai...

2014 m. birželio 28 d., šeštadienis

2014 m. birželio 27 d., penktadienis

Lietuva priešlėktuvinės gynybos sistemai GROM iš Lenkijos pirkti skirs daugiau kaip 30 mln. litų

O mažos pensijos eurais? O gimtoji žemė, pusvelčiui atiduodama užsieniečiams?

Ir kas čia dar šiame paveikslėlyje? Paryžiaus madų demonstravimas?

Priešlėktuvinei sistemai – per 30 mln. litų

2014 m. birželio 26 d., ketvirtadienis

Kaip mes galime sukurti geresnes darbo vietas Lietuvoje? Ar gali valstybė pakeisti universitetų gyvenimą?

Gali. Užtenka tik neduoti valstybės pinigų universitetams, kurie neatitinka valstybės reikalavimams. Juk valstybė gali tvarkyti valstybės pinigus, kaip valstybei patinka, ar ne? 

Kokie reikalavimai tiktų? Galima pasimokyti iš to, kas siūloma kapitalizmo tvirtovėje JAV.  Universitetai turi priimti ne mažiau, kaip17 procentų abiturientų iš vargingų ir vidutiniokų šeimų. Po šešerių metų studijų bakalauro laipsnį turi gauti ne mažiau, negu 15 procentų studentų. Trejų metų po baigimo bėgyje turi nesugebėti atiduoti skolas už studijas ne daugiau, negu 28 procentai baigusiųjų. Šie reikalavimai yra pastoviai didinami, kad blogiausi universitetai pasitemptų, taptų dar geresniais [1].


Kas bus, jei mes jokių reikalavimų nekelsime ir toliau degraduosime? Mus patvarkys internetinė universiteto studijų revoliucija. Kuo tas baigsis? Jei spėlioti iš to, kas atsitiko su spauda per paskutinius dešimt-dvidešimt metų, tai bus liūdna. Universitetų pajamos sumažės daugiau, negu iki pusės, darbo jėga universitetuose sumažės 30-čia procentų ir daugiau. Net 700 universitetų užsidarys. Turint omeny, kad mūsiškiai universitetai pagal kokybę yra kažkur blogesnių, negu tūkstantis pasaulio universitetų zonoje, naujienos skamba grėsmingai. 


Juk aukštasis išsilavinimas tampa pasauline rinka. Massachusettso technologijos universitetas atrado reto talento Mongolijos jaunuolį Battushigą Myanganbayarą (ar dar nenusilaužėte liežuvį?) internetinių kursų metu. Jei mūsų valstybė nori išsaugoti Lietuvoje lietuvišką Battushigą Myanganbayarą (atleiskite, negaliu susilaikyti nepaminėjęs), reikia pradėti veržti varžtus kiek galimai anksčiau  [2].


1,College ratings

2. Creative destruction

Referendumu mes pasisakome prieš monopolijų vykdomą Žemės resursų naikinimą

_Tautos balsavimas įmeta Lietuvą į patį globalios politinės diskusijos sūkurį ir taip... artina mūsų šalį prie Vakarų ir tolina nuo eurazinio mąstymo „aš – viršininkas, tu – kvailys“ [1]._ 

Gražiai išsireikšta.  Neklystantys viršininkai jau garsiausiai pamokslauja prieš referendumą (pavyzdžiui, Landsbergis, Butkevičius).

1. Referendumas

O gal mes jau dabar turime išvystytą agroverslą?

Daugiausia kritikos sulaukiu iš žmonių, įsitikinusių, kad mes jau dabar turime Lietuvoje šiuolaikinį agroverslą su visomis jo problemomis, apie kurias jau rašiau. Brangieji, jūs esate neteisūs. Nėra Lietuvoje  kaime to, ką turime visame Vakarų pasaulyje. Štai faktai:

Žemės ūkio informacijos ir verslo centro duomenimis, šiais metais yra pateiktos 101 tūkst. 49 paraiškos, deklaruotas 1 mln. 483 tūkst. 935 hektarų plotas [1]. Taigi, vidutinis ūkio plotas  dabar Lietuvoje yra 14,7 hektaro. Vidutinis JAV ūkis turi 181,7 hektaro [2], todėl JAV vidutinio ūkio plotas yra 12 kartų didesnis, negu vidutinio Lietuvos ūkio plotas. Tai yra kokybinis, ne kiekybinis skirtumas. Jų dauguma užstato tas žemes bankams, gauna valstybės paramą proporcionaliai ūkio plotui ir nusiperka tai,  ko mes Lietuvoje dar nematome.

Geriausiai žemės išsaugojimo Lietuvai referendumo klausimai aprašyti Bernardinuose [3].


2014-06-05 16:30

1. Lietuvos ūkiai stambėja


2014 m. birželio 25 d., trečiadienis

Tai uždrausti parduoti Lietuvos žemę užsieniečiams ar neuždrausti?

Paprastas atsakymas: taip, uždrausti, nes užsieniečiai žemdirbiai ateis daugiausia žymiai turtingesni už mus, supirks ne tik žemę, bet ir mūsų silpną valdžią, todėl bus bėda.

Sudėtingesnis paaiškinimas yra toks. Užsieniečiai, prisipirkę pigios ir geros mūsų žemės, ūkininkaus, kaip jie dabar moka. Pasirodys didžiuliai, Lietuvai nebūdingi, plotai, sunki technika, daug pesticidų ir trąšų. Kaimiečiai sirgs, kaip dabar serga samdiniai Vakaruose. Lietuvių ūkiai retai išlaikys konkurencinę kovą su šiuolaikiniu agroverslu. Kaime liks tik procentai Lietuvos gyventojų. Lietuvos stuburo, kaimo, nebeliks. Emigracija žymiai išaugs.

Gyvenantys miestuose, mes valgysime agroverslo sukurtus pigius sintetinius produktus. Jei maisto produkto nebuvo prieš šimtą metų, reiškia jis nėra geras sveikatai, nes nėra natūralus. Pasidarysime storulių tauta, kaip dauguma vakariečių. Dar mažiau emigrantų mus aplankys, nes normalaus maisto nebebus, kaip jo trūksta Vakaruose. Nukentės žmonės, gyvuliai ir aplinka [1].

Blogiausia, kad JAV jau pradėjo reguliuoti stambiuosius oro teršėjus ekonomikoje [2]. Mūsų valdančios papūgos darys atsilikdami tą patį. O stambus agroverslas priklauso nuo nemokamo oro teršimo (ne tik didžiuliai traktoriai ir kombainai, bet ir trąšų bei pesticidų gamyba, gyvulių išskiriamas metanas). Todėl didysis agroverslas greitai žlugs naujose sąlygose. Lietuvos kaimas liks dykvietė, maistas bus iš Lenkijos ir brangus.

Ar tokios Lietuvos mes siekiame? Klausimas yra tik vienas: kas valdo Lietuvą - Lietuvos žmonės, ar užsienio monopolijų statytiniai?

Štai gera ir trumpa svarbiausių referendumo klausimų formuluotė:


_Referendume gyventojai turėtų pasakyti, ar sutinka, kad dirbamą žemę būtų draudžiama parduoti užsieniečiams bei juridiniams asmenims. Taip pat siūloma numatyti, kad referendumams Lietuvoje surengti pakaktų nebe 300 tūkst., o 100 tūkst. piliečių parašų [3]._

Atsakykime taip. Gausiai dalyvaukime referendume. Nuo mūsų pasipriešinimo jėgos priklauso, ar padarysime atsargesniais tuos, kurie mus valdo. Kadangi Seimas toks korumpuotas, tai saugiklius žemės pardavimui taip pat lengva pašalinti, kaip jie buvo lengvai sukurti, kad mus apgauti. Valdžia bijo tik mūsų balso.

Ką daryti su Landsbergiu? Juk jis rėkia, kad mūsų balsas išardys Europos Sąjungą, kad negausim paramos. Neklausykim. Nežino jis tos Europos Sąjungos, nors prasėdėjo senatvę Briuselyje. Žino tik Sovietų Sąjungą, kurią galėjo suardyti bet koks rimtesnis daugumos piliečių pasipriešinimas. Gi Europos Sąjunga, kai susiduria su nepalankiu referendumo rezultatu, ieško kompromiso. Turėsim mes sočiai tos Europos Sąjungos ir jos paramos, nepergyvenkim.

1. Foodie