Sekėjai

Ieškoti šiame dienoraštyje

2015 m. gegužės 9 d., šeštadienis

Sugebėjimas statyti naujas atomines elektrines palaipsniui traukiasi iš Vakarų

Vokiečių finansuojama ir Kinijos palaikoma atsinaujinančių šaltinių energetika tiek atpigo, kad su ja konkuruoti nesiseka visam iškastinio kuro sektoriui, bet ypač atominei energetikai, kuriai reikia labai daug kapitalo dėl naujų saugumo reikalavimų ir besikeičiančios technologijos. Prancūzai neseniai įdėjo reaktorių viršų ir apačią iš netvirto, pernelyg daug anglies turinčio, plieno ir pradėjo brangius infrastruktūros darbus aplink šiuos reaktorius prieš patikrinimą ir klaidų ištaisymą. Japonų-amerikiečių statytojai irgi turi problemų. Dabar statomos elektrinės Vakaruose kainuoja kelis kartus brangiau, negu planuota, statybos užtrunka žymiai ilgiau, negu tikėtasi ir vis dar nebaigiamos. Tuo tarpu Kinija, Rusija ir Indija jau stato liūto dalį atominių elektrinių šiuolaikiniame pasaulyje.

Tiems, kurie veržiasi į trečią pasaulinį karą, priminkime, kad vaikams pastoviai reikia dviejų tėvų

Sociologinių tyrimų rezultatai rodo, kad dviejų tėvų šeimose vaikai užauga geriau išsivystę, turintys daugiau pasiekimų mokymesi ir darbe. Dviejų tėvų šeima duoda vaikams ir daugiau saugumo jausmo, ir padidina patį saugumą, teigiamai veikdama taip pat ir psichologinį bei socialinį vaikų vystymąsi. Du tėvai gali perduoti vaikams daugiau kultūrinių vertybių, pavyzdžiui, išmokyti daugiau kalbų (kas labai naudinga ne tik socialiai, bet ir smegenų fiziologijai, ypač senstant). Mūsų šeimos kartų bėgyje visada tradiciškai abu tėvai pastoviai dalyvaudavo vaikų auklėjime, situacijų su išėjimu į karą ar važinėjimu į nuolatines komandiruotes neva tai dėl didesnio kiekio pinigų ar garbės tradiciškai mes vengiame. Geras pastovus vaikų auklėjimas tradiciškai yra mums svarbiau.

Dabar, kai nemažai žmonių pradeda tiek uždirbti, kad gali vienas dirbantysis gali išlaikyti vaikus, verta prisiminti ir puoselėti tas gerąsias lietuviškos šeimos tradicijas. Vienų pinigų neužtenka.

2015 m. gegužės 8 d., penktadienis

Susikiškite naują Darbo kodeksą ir karo prievolę...

JAV jaunimas (Millenials) didele dalimi yra pasiruošęs emigruoti į tas šalis, kur tėvystei ir motinystei yra geresnės sąlygos. Taip galvoja net 38 procentai JAV jaunimo. Lietuvoj mus niekas apie tai neklausia. Bet nemanau, kad Lietuvos jaunimas yra kvailesnis. Norite likti be gabaus jaunimo? Dar bloginkite darbo ir studijų sąlygas. Darbdaviams viskas vienodai šviečia. Mes galime verslus lengvai perkelti į užsienį. Bet valstybė be jaunimo yra valstybė be ateities.

Mums pasisekė Jungtinėje Karalystėje

Vėl pirmauja Cameronas. Tai žmogus, pažadėjęs Jungtinei Karalystei išėjimo iš Europos Sąjungos referendumą. Vėl Cameronas torpeduos Europos Sąjungos kantrybę, bandydamas išsiderėti privilegijų. Taip jis daro Junggtinę Karalystę vis mažiau reikšmingą Europos Sąjungoje ir, apskritai, pasaulyje.  Nėra ko kalbėti apie idiotišką Camerono taupymo politiką, dėl kurios iki šiol Jungtinės Karalystės gyventojai nepajuto jokio palengvėjimo, šiek tiek atslūgus krizei pasaulyje [1].

Kuo tai naudinga mums? Mes niekada neišmoksime anglų kalbą tiek, kad Jungtinėje Karalystėje būtume lygiateisiai. Na o daugelis iš mūsų su mūsų anglų kalba bendraujame, kaip lygūs su lygiais, su kolegomis iš Vokietijos, Prancūzijos ar iš kitų vietų Europoje. Todėl Jungtinės Karalystės pralaimėjimai yra pergalė energingiems lietuviams, nes Jungtinė Karalystė toliau pralaimi konkurencinėje kovoje su kitais stambiais ES žaidėjais, kurie mums labiau tinka veiklai.

1. "And Britain, which returned to growth only after a pause in the austerity drive, has made up none of the ground it lost during the coalition’s first two years."

2015 m. gegužės 6 d., trečiadienis

Kol mes kariaujam, tikri europiečiai dirba tikrą diplomatinį darbą

Ir Prancūzijos užsienio reikalų ministras, ir pati Vokietijos kanclerė A.Merkel dalyvauja Pergalės minėjime Maskvoje, kartu panaudodami tą progą bandymams stabilizuoti padėtį Ukrainoje. Mūsiškiai su atsakomybe už užsienio politiką (Prezidentė D.Grybauskaitė ir Lietuvos užsienio reikalų ministras) tik skundžiasi, kad mus užpuolė Rusija. Patogus būdas patekti į skandalingų straipsnių antraštes, nereikalaujantis jokio sunkaus darbo. Už ką mes, mokesčių mokėtojai, mokame jiems algas?

2015 m. gegužės 5 d., antradienis

Vėžį sukeliantis skalūnų skaldymo chemikalas pateko į žmonių geriamo vandens šulinius

Atsimenat Pensilvaniją? Taip, Pensilvaniją, į kurią emigravo tiek daug mūsų giminių. Ten tų žmonių šuliniuose, kurie yra arčiau skalūnininkų gręžinių, rastas kenksmingas chemikalas, kurį skalūnininkai naudoja. O toliau esančiuose šuliniuose šio chemikalo nėra. 

Prakeikti būkite tautos nuodytojai, tame tarpe Mazuroni, Grybauskaite ir Butkevičiau. Jūs dėl jūsų primityvios politikos pasirengę išnuodyti Lietuvos žmones su šia menkai pažįstama ir pavojinga technologija.

Šiuolaikinės ekonomikos jėga ir silpnybės

Ekonomistai neatspėja, kada gali prasidėti tokia didelė krizė, kaip dabartinė Didžioji Recesija. Kodėl? Klasikinės finansų akademinės teorijos paremtos ekonomikos dalyvių racionalumo prielaida. Efektyvios rinkos hipotezė teigia, kad kainos rinkoje atspindi rinkos dalyviams prieinamą inforrmaciją. Griežčiausia tokio tipo hipotezė teigia, kad kainos įskaito net tą informaciją, kuri yra privati, visai publikai neprieinama. Tai, kad investicinių fondų vadovai negali pastoviai gauti didesnės grąžos, negu rinka bendrai, paremia tokio efektyvios rinkos idėją. Todėl dabar tokie populiarūs pigūs indekso fondai, kurių grąža auga kartu su didelės rinkos dalies grąža, o nepriklauso nuo vienos kurios nors kompanijos.

Kita svarbi idėja yra kapitalo investicijų įkainavimo modelis. Šis modelis teigia, kad labiau rizikingos investicijos turi atnešti didesnę grąžą. Rizika reiškia labiau kintamą grąžą. Pagrindinis kintamumo matavimas yra koreliacija su visa rinka (arba pagal ekonomikos žargoną, beta). Akcijos, kurių grąža yra mažiau kintama, negu negu visos rinkos, turi betą mažesnę, negu vienetas ir grąža iš šių investicijų yra mažesnė, negu rinos vidurkis. Akcijos, kurių grąža yra labiau kintanti, negu visos rinkos, turi betą, didesnę, negu vienetas ir atneša investuotojui didesnę grąžą, negu rinkos vidurkis. Todėl verta saugotis pardavėjų, kurie žada garantuotą aštuonių procentų grąžą visai be jokios rizikos. Jei pasiūlymas skamba pernelyg gerai, kad būtų tiesa, tai tikriausiai toks pasiūlymas yra melas.

Du mokslininkai, remdamiesi šiomis idėjomis, sukūrė jų vardu pavadintą teoremą (Miller-Modigliani), teigiančią, kad rinkai nėra skirtumo, kaip kompanija yra finansuojama. Jei kompanija daugiau pasiskolina, vietoje to, kad išleisti daugiau akcijų, tai akcininkų rizika išauga, bet bendra grupės vertė nuo to skolinimosi nekinta. Todėl, jei procentai, išmokami skolininkams, yra neapkraunami mokesčiais, kompanijai yra verta daugiau skolintis.

Deja, visa ši klasikinė, paremta gražiais matematiniais modeliai,s ekonomika nepaaiškina visko to, kas vyksta dabartinėje krizėje. Matyt, bankai turi daugiau informacijos, negu mes visi likusieji, ir ta informacija naudojasi mūsų sąskaita. Matyt, reikia daugiau remtis žmonių elgesio supratimu kad suprasti burbulų susidarymą (niekas mus nepadaro taip nelaimingais, kaip staigus kaimyno praturtėjimas, todėl stengiamės kartoti to kaimyno sėkmingus veiksmus), nors to elgesio matematinis modeliavimas dar nėra toks stiprus, kaip modeliavimas klasikinėje ekonomikoje.