1. "A full sievert of radiation is believed to eventually cause fatal cancers in about 5 percent of the people exposed. Under the linear no-threshold model, a millisievert would impose one-one thousandth of the risk: 0.005 percent, or five deadly cancers in a population of 100,000."
2015 m. rugsėjo 27 d., sekmadienis
Kiek vėžio atvejų sukelia padidintas radiacijos kiekis?
Vienas sivertas sukelia mirtį nuo vėžio penkiems procentams žmonių, kurie gavo tokį radiacijos kiekį. Daugumai iš mūsų daugumoje atvejų gręsia žymiai mažesni radiacijos kiekiai. Todėl pažymėtina, kad jeigu atsakymas į radiacijos poveikį yra linijinis (be slenksčių, kaip jis ir yra biologiniuose eksperimentuose su ląstelėmis), tai viena tūkstantoji siverto dalis (milisivertas) turėtų sukelti penkis mirtino vėžio atvejus šimtui tūkstančių gyventojų (0,005%) [1].
2015 m. rugsėjo 26 d., šeštadienis
Smog
The city is a smoggy, dusty, noisy place. The smog is easy to see as a brown broad streak above the horizon everywhere you look on quiet day.It is not a good idea to drive a hundred kilometers or less out of the city in hope to reduce smog exposure. The smog and small particles do not settle down to the earth quickly. They are moved by wind over long distances. The photo-chemical smog was discovered on yellow pine trees in San Bernardino Mountains, hundred kilometers from Los Angeles.
Does it make sense to visit the city? Only in one case. If you need to participate in the culture of the city.
2015 m. rugsėjo 25 d., penktadienis
Sunkumai su pabėgėliais
Pirmas, kad tų pabėgėlių yra tiek daug ir jie bėga iš daugelio skirtingų vietų.
Antras, kad betvarkė Sirijoje, Afganistane ir kitur, iš kur tie pabėgėliai bėga, trukdo surinkti reikalingą informaciją, kad įsitikinti, jog kiekvienas toks žmogus nėra piktavalis.
Trečias, kad mūsų bendruomenės yra gana homogeniškos tautiniu atžvilgiu. Nepaisant didelių prasimušusių į valdžią lietuvių nacionalistų pastangų (o dalinai ir tų nepamatuotų pastangų dėka), didesnės lenkų ir rusų bendruomenės gyvena gana atskirą gyvenimą ir išsilaiko ilgam. Tai irgi trukdo rinkti saugumo informaciją, tikėtis lengvos integracijos, bei vystyti pasitikėjimą tarp tautų.
Aišku, mūsų saugumo struktūros mums pasakys nesijaudinti, nes saugumo struktūros turi slaptą padažą, kurio dėka viskas baigsis gerai. Deja, žymiai daugiau šioje srityje patyrimo turinčios Prancūzijos ir kitų šalių saugumo struktūros turi problemų.
Antras, kad betvarkė Sirijoje, Afganistane ir kitur, iš kur tie pabėgėliai bėga, trukdo surinkti reikalingą informaciją, kad įsitikinti, jog kiekvienas toks žmogus nėra piktavalis.
Trečias, kad mūsų bendruomenės yra gana homogeniškos tautiniu atžvilgiu. Nepaisant didelių prasimušusių į valdžią lietuvių nacionalistų pastangų (o dalinai ir tų nepamatuotų pastangų dėka), didesnės lenkų ir rusų bendruomenės gyvena gana atskirą gyvenimą ir išsilaiko ilgam. Tai irgi trukdo rinkti saugumo informaciją, tikėtis lengvos integracijos, bei vystyti pasitikėjimą tarp tautų.
Aišku, mūsų saugumo struktūros mums pasakys nesijaudinti, nes saugumo struktūros turi slaptą padažą, kurio dėka viskas baigsis gerai. Deja, žymiai daugiau šioje srityje patyrimo turinčios Prancūzijos ir kitų šalių saugumo struktūros turi problemų.
Kaip mūsų palikuonys gyvena Lietuvos provincijoje?
Blogai. Ir jie nežino, kad blogai gyvena, nes jų gebėjimas suprasti, mąstyti sistematiškai ir logiškai (IQ, angl.), yra žemas. Trūkstant pigios darbo jėgos, pereiname prie fosfoorganinių insekticidų vartojimo. Tie insekticidai taip paveikia dirbančiųjų žemės ūkyje pradėtų vaikų vystymąsi gimdoje, kad krenta tų vaikų IQ. Na o po gimimo nukenčia tų vaikų kvėpavimo sistema (žiūrėk čia). Kuo toliau, tuo blogiau, nes mūsų valstybės politika skatina ūkių stambinimą ir intensyvinimą.
Motina prie verpalo, mokanti vaikelį skaityti? Pamiršk. Pasidžiauk gražiai nupurkštais laukais. Ir pats valgai tuos insekticidus, jei nebeaugini sau maisto.
(P. Rimšos skulptūra)
Motina prie verpalo, mokanti vaikelį skaityti? Pamiršk. Pasidžiauk gražiai nupurkštais laukais. Ir pats valgai tuos insekticidus, jei nebeaugini sau maisto.
(P. Rimšos skulptūra)
2015 m. rugsėjo 24 d., ketvirtadienis
JAV prezidentas Obama ves derybas su Rusijos prezidentu Putinu Niujorke
Tai pirmas šių prezidentų pasitarimas po sąmokslo prieš prezidentą Janukovičių Ukrainoje. Karas Sirijoje, kurios pabėgėlių srautas greit pasieks Lietuvą, yra vienas svarbiausių pasitarimo klausimų.
Taip, taip. Mūsų prakaituotų valdžios žmonių tęsiamas karo kurstymas Ukrainoje trukdo pastangoms sustabdyti karą Sirijoje ir užverčia Lietuvai pabėgėlių ir su jais susijusio sumažėjusio saugumo Lietuvoje problemą. Pasaulis mažas, Lietuvos valdžios arogantiškas ginklų dalinimas Porošenkos kariaunai mums jau brangiai kainuoja.
Taip, taip. Mūsų prakaituotų valdžios žmonių tęsiamas karo kurstymas Ukrainoje trukdo pastangoms sustabdyti karą Sirijoje ir užverčia Lietuvai pabėgėlių ir su jais susijusio sumažėjusio saugumo Lietuvoje problemą. Pasaulis mažas, Lietuvos valdžios arogantiškas ginklų dalinimas Porošenkos kariaunai mums jau brangiai kainuoja.
Kaip sužinoti, kad dyzelinio kuro deginimas tikrai mums kenkia?
Dyzelinis kuras vėl dominuoja pasaulio naujienas. Vokiečių kompanija Volkswagen slėpė, kad, važiuodami keliais, jų dyzeliniai automobiliai išmeta keturiasdešimt kartų daugiau teršalų, negu leidžiama. Tarp tų teršalų yra ir smulkios (pavadintos PM 2.5 (particulate matter 2.5 micrometers, angl.) dalelės, kurios giliai prasiskverbia į plaučius, sunkiai išvalomos ir kenkia kraujagyslėms bei sukelia vėžį.
Iš kur mes tai žinome? Kinija padarė eksperimentą, vieno regiono gyventojams išduodama anglį nemokamai. Mirtingumas nuo smulkiųjų dalelių tame regione pakilo tiek, jog tokiose sąlygose vidutiniškai vienas gyventojas gyvena net penkis metus trumpiau, negu galėtų be tų dalelių ore.
Aišku, dalelių ore kiekis priklauso nuo lietaus, vėjo ir kitų dalykų. Kad sužinotume, kada ir kur eiti pasivaikščioti, galime pasitikrinti, Google pasižiūrėdami PM 2.5 (Kaunui tokie duomenys yra čia).
Iš kur mes tai žinome? Kinija padarė eksperimentą, vieno regiono gyventojams išduodama anglį nemokamai. Mirtingumas nuo smulkiųjų dalelių tame regione pakilo tiek, jog tokiose sąlygose vidutiniškai vienas gyventojas gyvena net penkis metus trumpiau, negu galėtų be tų dalelių ore.
Aišku, dalelių ore kiekis priklauso nuo lietaus, vėjo ir kitų dalykų. Kad sužinotume, kada ir kur eiti pasivaikščioti, galime pasitikrinti, Google pasižiūrėdami PM 2.5 (Kaunui tokie duomenys yra čia).
2015 m. rugsėjo 23 d., trečiadienis
Užsisakykite:
Pranešimai (Atom)