Viena iš penkių žuvų, perkamų pasaulyje, yra klastotė

Dažniausiai pigi žuvis parduodama vietoje brangesnės. Tai paplito ir Europoje, ir Amerikoje. Laboratoriniai metodai gali lengvai nustatyti žuvies rūšį. Deja, mes iš akies ar pagal skonį negalime, todėl kartais vietoje brangios švelnios žuvies suvalgome tokią, kuri sukelia sprogimo tipo viduriavimą. 

Anglosaksoniškuose kraštuose tik blogas mokslas išgyven ilgu laikotarpiu

Prancūzijoje mokslininkai yra valstybės tarnautojai su stabiliu finansavimu. Anglosaksoniškuose kraštuose  mokslininkai yra savotiški verslininkai, kurių produktas yra publikuojami moksliniai straipsniai, už kuriuos duodami pinigai (grantai). Nuo tų straipsnių kiekio ir išvadų juose įdomumo priklauso  anglosaksoniškuose kraštuose mokslininkų gaunamų pinigų kiekis. Tokioje kovoje už būvį anglosaksoniškuose kraštuose išlieka tik tie mokslininkai, kurie greitai renka bet kokius duomenis, net ir eksperimentinį triukšmą, bei publikuoja daugiau skambių straipsnių. Stropiau, kokybiškai, atliekantys tyrimus mokslininkai anglosaksoniškuose kraštuose neišgyvena. Tai atitinka Darvino idėją apie tik labiausiai prisitaikiusiųjų išlikimą. Tai atitinka ir matematinio šio proceso modeliavimo rezultatus. Dar daugiau, matematinio modeliavimo rezultatai rodo, kad net iki pusės straisnių pakartojimas kitose laboratorijose ir didelės baudos už neįmanomų pakartoti straipsnių publikavimą vistiek neleidžia išgyventi kokybiškam mokslui.

Mums verta pasirinkti prancūziškąjį mokslo vystymo modelį.

Už ką galėtų balsuoti ne tik dauguma, bet ir jaunimas, ypač turintis giminių užsienyje?

Šiuolaikinis jaunimas užauga dalinai kompiuterių ir telefonų terpėje, todėl labiau linkęs bendradarbiauti. O kad efektyviai bendradarbiautume, mums reikia susivienyti: turi būti vieninga mūsų tauta, turi būti vieninga mūsų valstybė. Laikas tą tautos dalį, kuri dirba užsienyje, pripažinti mums brangiais ir savais. Laikas nustoti atiminėti lietuviams Lietuvos pilietybę.  Ir mes visi mokykimės iš jaunimo dirbti kartu, kur mes bebūtume, nes šie laikai tautai yra ypač sunkūs.

Partija, kuri aiškiai pasisako už tai, kad nustotume iš lietuvių atiminėti Lietuvos pilietybę, yra Lietuvos laisvės sąjunga (liberalų). Žinomiausi nariai joje yra Zuokas ir Čaplikas [1].

Daugelis, įskaitant Nausėdą, stebisi, kad ši partija daug žada. Jei išlaisvini mažam ir vidutiniam verslui rankas, tai ekonomika auga, kaip ant mielių. Gauni daugiau mokesčių, pradedi vykdyti kitus pažadus, ar ne, tamsta Nausėda?


1. Jų daugiamandatės sąrašas randamas čia.

Naujojo Darbo kodekso leidžiamos sutartys sudaro geresnes sąlygas darbdaviui darbuotojo sąskaita

Kodėl? Todėl, kad padidina darbdavio valdžią darbovietėje. Dabar darbdavys gali duoti darbo, kiek nori, kada nori, atleisti, kada nori ir kaip nori. Darbuotoją atleidžiantis, darbdavys bus skatinamas, išmokant išeitines ne darbdavio, bet Sodros pinigais [1], t.y. darbdavys, naikinantis darbo vietas bus premijuojamas, kaip didvyris, skurstančių Lietuvos pensininkų sąskaita. Darbdavys gali net panaudoti lokautą prieš darbuotojus.

Ką visa tai reiškia? Darbdavio nebaudžiamai savivalei augant, darbuotojui galima mokėti dar mažiau.  Geresnis darbuotojas su tuo nesitaiksto ir emigruoja.  Lietuvos ūkis darosi vis primityvesnis, mažiau konkurencingas. Nejaugi pensininkai ir vėl be bausmės leis seimūnams be pasekmių įkišti ranką į Sodros pinigus, sunaikinant šansus padidinti pensijas? Nejaugi pensininkai balsuos už pensininkų skriaudėjus Kubilių, Butkevičių ir jų partijas? Visi mes kada nors sulauksime pensijos. Nejaugi leisime dabar taip skriausti ir dirbančiuosius, ir pagyvenusius?

Tikrai, šį kartą seimūnai ir darbdaviai kerta šaką, ant kurios patys sėdi.

1. Klausi, iš kur Sodros pinigai? Tikrai ne iš tavo supuvusio verslo, kuriam net nėra paklausos, kuris užsidaro ir išvaro visus darbuotojus į gatvę. Prie ko čia tau Sodra? Tu čia būk ir supūk.

"Flying Clipper" yra didžiausias pasaulio burlaivis su 35-kiomis burėmis

Kodėl dideli musulmonų skaičiai Lietuvoje yra rizika Lietuvos išlikimui?

Pirma, jų vaikai kartais tampa radikalizuoti ir sukelia grėsmę saugumui, taip skatindami lietuvius palikti Lietuvą.

Antra, jie stipriai skiriasi nuo mūsų. Tai sumažintų mūsų visuomenės homogeniškumą. Homogeniškumas, kaip Skandinavijoje, yra perskirstymo politikos sekmės pagrindas. Robotų laikais be perskirtymo neišlaikysime Lietuvoje pakankamai lietuvių, kad mūsų šeimos neišsigimtų genetiškai nuo kryžminimosi tarp giminių.

Todėl atgimstantis mūsų politinis aktyvumas turi būti nukreiptas prieš tas verslo jėgas ir jų nupirktus politikus, kurie svajoja privežti čia daug musulmonų. Tai būtina Lietuvos valstybės, kalbos ir kultūros išlikimui. Ponią Merkel atves į protą patys vokiečiai. O mums reikia rūpintis mūsų likimu Lietuvoje.

Lietuvos ateitis?

Jei išrinksime Kubiliaus ar Butkevičiaus žmones į valdžią, tai vėl politika bus svarbiau, negu ūkio reikalai. Vėl iškils japoniškos atominės elektrinės klausimas.  O kas darosi japoniškoje Fukušimoje? Va tokie šernai ten ganosi. Žmonių nėra. Sakysite cunamis? Terorizmas yra dar baisiau, negu cunamis.