Kada pusė mūsų gali likti be darbo?

Tiksliai niekas nežino. Kaip greitai robotai pakeis žmones darbe priklauso ne tik nuo technologijos, bet ir nuo to, kaip aktyviai žmonės siekia pokyčių ir kaip noriai juos priima. Juk naujoms technologijoms įsiterpti į ekonomiką būtinos didžiulės investicijos, trilijonai dolerių. Pagal neseniai publikuotas prognozes (randamas čia), pusė šiandienos darbų gali pereiti robotams 2055 metais plius/minus dvidešimt metų. Išeina, kad šio spėjimo geriausiu atveju tai atsitiks po 18-kos metų, t.y. 2035 metais.  Tap kad prezidento Obamos perspėjimai, kad robotai greitai mus sukiršys vienus su kitais, yra pernelyg ankstyvi.

Pajamų mediana 26-šiose labiausiai išsivysčiusiose šalyse krito 2,4 procento nuo 2008 metų iki 2013 metų. Mediana yra pajamų sąrašo viduryje esantis skaičius. Jis geriau atspindi vidurinės klasės gaunamas pajamas, negu aritmetinis vidurkis, kurį stipriai užkelia greitai augančios turtingiausiųjų pajamos. Dėl globalistų intrigų turtingiausių valstybių dauguma praranda pajamas,  todėl ši dauguma parodo, kad turi pakankamai politinių jėgų šiam skurdo maršui sustabdyti. Paduokite čia muitus Kinijai, Meksikai ir kitiems autokratams-išnaudotojams. You go, Trump (Trumpai, pirmyn (angl.).

Ką rašo The New York Times apie Uber vairuotojų darbą Niujorke?

"Niujorke Uber vairuotojai uždirba nuo 25 iki 30 dolerių per valandą vidutiniškai. Tai du kartus daugiau, negu uždirba taksi vairuotojai.  Taip pat tai yra nuo 5 iki 10 dolerių daugiau, negu uždirba panašūs Uber  vairuotojai. kituose JAV miestuose. Pusė šio uždarbio nueina automobilio išlaikymui ir draudimo išlaidoms. Uber pasiima ketvirtadalį vairuotojų pajamų. Pelną galima uždirbti tik dalyvaujant ankstyvo ryto ir vėlyvo vakaro darbuose, kad Uber žymiai pabrangina pervežimo paslaugą. Taip, kad paguldyti miegoti savo vaikus ar prikelti juos ryte į mokyklą Uber vairuotojams nelabai išeina."

Lietuvoje praeitą Vyriausybės kadenciją valdę socdemai Uber aveju pasielgė, kaip turėtų elgtis tikri liberalai,  nes būtent aršiais liberalais mūsų socdemai pavirto Butkevičiaus valdymo laikais. Uber sudarytos Lietuvoje visos sąlygos nevaržomai klestėti. Nebuvo aptarimo visuomenėje, gerai tai, ar blogai, kokios tų Uber vairuotojų perspektyvos, kaip Uber paveiks bendrą verslo klimatą ir gyventojų nuotaikas visoje šalyje.

Aukšto lygio kultūra pasirodo mūsų kaimynystėje

Tai naujoji Hamburgo filharmonija. Koncertų salė pakabinta prie stogo ir apsaugota daugybe minkštų pagalvių, kad nepatektų miesto trikšmas. Akustiką sukūrė žymusis japonų akustikos meistras Toyota. Tokios nuostabios salės nėra net Londone (angliškai aprašoma čia).

Mūsų politologai bėgioja ratais, bandydami rasti prieštaravimus tarp Trumpo ir jo komandos

Ypač Rusijos klausimu. Tai yra naivios (Trumpas pasakytų, kad kvailos) viltys, nes nėra jokio prieštaravimo tarp Trumpo noro pasinaudoti rusų pagalba kovoje prieš islamiškąjį terorizmą bei būtinybės apginti JAV interesus nuo bet kokių kitokių galimų nesėkmių. Esant tokiam geram vadovui, kaip Trumpas, amerikiečiai gauna visa tai.

Iki ko mes nusiritome: mokame patys už narvo mums pastatymą

Už JAV tvorą su Meksika turi sumokėti meksikiečiai. Kaip? Iš perlaidų, kurias jie siunčia namo, į Meksiką. Mes perlaidų į Rusiją nesiunčiame. Bet Rusijos agentūra Lietuvoje yra, matomai,  labai galinga. Kodėl taip atrodo? Už Rusijos tvorą su Lietuva  sumokame mes iš mūsų mokesčių (aptariama čia). Kodėl? Kad į JAV ir Rusiją nesiskverbtų, atspėkite, kas?

Teisingai.  Į JAV - kad nesiskverbtų nelegalūs emigrantai iš Meksikos. Į Rusiją - kad nesiskverbtų bjaurūs vagys iš Lietuvos konservatorių, liberalų ir socdemų partijų, sugebėję sunaikinti gražią šalį (Lietuvą) per ketvirtį amžiaus, bei cigarečių kontrabandininkai.

Ar tikrai neįmanoma patikrinti universitetinio išsilavinimo vertę?

Mes turime pernelyg daug universitetų? Negalime atskirti blogų universitetų nuo gerų? Visų universitetų reklamos yra labai geros? Nesunkiai sprendžiama problema.

Juk mes turime valstybės įstaigose informaciją, kiek žmonės, prieš du metus baigusieji aptariamą universitetą, uždirba bei kiek sumoka mokesčių, ir, jei reikia, kiek papildomai sumoka, grąžindami valstybės garantuotą paskolą už mokslą. Jei paskolos atidavimo pinigėliai sudaro 40 ar daugiau procentų nuo uždarbio, tai akivaizdu, kad egzistuoja didelė rizika, jog žmogus šią paskolą atiduoti nesugeba, valstybei gali tekti padengti tokią paskolą iš mūsų mokesčių. Kompiuterių laikais  galima greitai atrinkti tokius prastesnius universitetus ir nustoti juos remti valstybės pinigais. Universitetų sumažėja, studijų kokybė pakyla. 

Beje, taip daroma JAV. Laikas ir mums sekti geriausių mūsų sąjungininkų pavyzdžiu. JAV visą šią informaciją valdžia daro prieinamą visuomenei. Reikalaukime tokios informacijos ir mes. Laikas mums žinoti visus universitetus, kurie kvailina mūsų vaikus.Jeigu darbo užmokestis nepakankamas, kad atiduoti skolas už studijas, tai tokios studijos yra pernelyg brangios. Ypač tai svarbu privačių universitetų atveju, nes jų pristeigti lengva bent kokių, kyšiais paramstant.

Entuziastas

Praėjus vienai kartai po sovietų išsikraustymo iš Lietuvos, Vytautas Landsbergis siūlo tęsti Lietuvoje desovietizaciją (aprašoma čia).

Kriminalizaciją Lietuvoje mes jau pabaigėm. Atsimenate auksines šakutes, kurias pardavinėjo kariuomenei šeimynėlė iš Landsbergienės kontoros?