Lietuvos diplomatų darbo apžvalga

Esame maža, nelabai turtinga šalis. Todėl kiekvienas mūsų diplomatas yra mums labai svarbus. Ar pateisina tie mūsų diplomatai Lietuvos pasitikėjimą? Kolkas ne.

Kas liečia saugumą, tai mūsų elgesys ir kalbos, ypač aplinkybė, kad Lietuva tiesiog prikimšta šnipų iš viso pasaulio, garantuoja, kad į Lietuvą nukreipta tiek branduolinių raketų iš kaimyninių valstybių, jog menkiausio konflikto su Rusija atveju per kelias minutes iš visos Lietuvos liktų tik trijų metrų gylio rūkstanti, šlapia ir radioaktyvi duobė. Gyvo neliktų nė vieno. Mūsų teritorija nėra Afganistanas arba Irakas, kur karai tęsiasi dešimtmečius ir niekam tai neįdomu. Ar tai yra Lietuvos saugumas? Pridėkime dar, kad  santykiai su sąjungininkais siaubingi: su Lenkija dėl atimtų Vilnijos lenkų žemių, su Vokietija dėl mūsų padlaižiavimo atskalūnei  nuo ES Jungtinei Karalystei, su  Amerika dėl mūsų pasibaisėtino elgesio prezidento Trumpo administracijos atžvilgiu.

Kas liečia prekybą su užsieniu, tai, nors 80 proc. Lietuvos BVP eina tai prekybai, bet prekyba stringa (2016 rugsėjo, spalio ir lapkričio mėnesių bėgyje Lietuvos eksportas praktiškai nebeaugo). Daug dėmesio skiriama prekybai su komunistine Kinija. Tačiau šioje prekyboje prasideda konfliktai ir apribojimai, nes Vakarų pasaulis, kurio dalimi ir mes esame, pagaliau supranta, kad Kinijos konkurencija yra neteisinga. Mes, laisvojo pasaulio atstovai, negalime be apsaugos konkuruoti su komunistų vergais. Iš kitos pusės, mažai yra pasauly diplomatų, kurie taip pakenkė prekybai su kaimynais, kaip Lietuvos diplomatai.

Kuo užsiima Lietuvos diplomatai? Antrąją pilietybę turinčių emigrantų gaudymu. O Lietuvos saugumu bei Lietuvos eksporto vystymu? Gaila, bet nepakankamai.

Antrosios pilietybės klausimas

Sakykime, lenkas pakankamai ilgai gyvena Amerikoje ir nutaria priimti Amerikos pilietybę. Jis prisiekia ištikimybę Amerikai, atsisakydamas įsipareigojimų Lenkijai, nes toks yra Amerikos reikalavimas. Lenkijai yra nelabai gerai, bet Lenkija tai ignoruoja, niekas tą lenką nepersekioja ir lenkišką pasą neatima. Dar daugiau, lenkas pats pasilieka ir lenkišką pasą. Amerikai tai yra nelabai gerai, bet niekas tą lenką nepersekioja, amerikietišką pasą neatima. Dabar, jei lietuvis priima Amerikos pilietybę,  tai Amerikos elgesys nesikeičia. Bet išmirštančios bei nuskurdusios Lietuvos valstybės diplomatai atakuoja tą lietuvį ir be jokių klausimų atima Lietuvos pilietybę.  Dar sovietiškai pasityčioja: tu pats pasiėmei Amerikos pilietybę, reiškia, pats Lietuvos pilietybės atsisakei. Tai yra despotiškas, rytietiškas Lietuvos valstybės elgesys. Nuo despotijos žmonės bėga, kaip iš Sirijos, taip ir iš Lietuvos. Emigruojame, kaip niekas kitas Europoje. Reikia keisti Lietuvos diplomatų elgesį. Tam nebūtina keisti Konstituciją. Tiesiog priverskime mūsų diplomatus užsiimti diplomatija, o ne mūsų piliečių persekiojimu. Atsisakykime bjauraus rytietiško raugo, kitaip greitai išnyksime. Ignoruokime antrąją pilietybę taip, kaip tai daro mūsų sąjungininkės Lenkija ir Amerika.

Buvęs Lietuvos Prezidentas Rolandas Paksas apie išmirštančios Lietuvos ginklavimąsi

Cituoju iš šio šaltinio: 

"Abejoju ar yra pagrindo šiandien džiūgauti, jog į Lietuvą nuolatiniam buvimui persikelia vis daugiau NATO pajėgumų, statomos naujos karinės bazės ir poligonai.  Tuo tarpu savi šauktiniai gali būti įkurdinami ir jūriniuose konteineriuose, kol bus sudarytos geriausios sąlygos kareivinėse atvykstantiems aljanso parneriams. 

Sparčiai nykstantys gyventojai gali tik stebėti, kaip „profesionaliai“ karinėms reikmėms ir dabar įsisavinama nemenka valstybės BVP dalis. 

Lietuvoje BVP, tenkančio vienam gyventojui realios apimties indeksas, palyginus su Europos Sąjungos vidurkiu liudija gana kuklią mūsų ekonominės gerovės situaciją, tačiau pagal užmojus finansuoti karinius projektus Lietuva ketina tapti pirmaujančia NATO po Jungtinių Amerikos Valstijų.

Jau šiandien pagal gynybos išlaidoms skiriamą bendrojo vidaus produkto dalį mes patenkame į pirmąjį dešimtuką. Ateityje ketiname pranokti Jungtinę Karalystę, Prancūziją, Lenkiją, Turkiją, Norvegiją, kurios negali leisti sau tokios „prabangos“ ginkluotis. "

Kas tai? Balsas šaukiantis tyruose, ar antras (po auksinių šakučių) gyvybei pavojingas smūgis mūsų vanagams?

Kas teisus?

Merkel vadovaujama Vokietija kasmet moka 20 milijardų eurų, kad susidoroti su pabėgėlių krize. Trumpas dabar nepriima ir niekad nepriims jokių pabėgelių iš Sirijos. Kas čia kvailas ir kas protingas? Kaip elgtis Lietuvai? Rašykit.

Trumpo dėka Vokietijos ūkiui iškyla siaubo scenarijus

Vokietija yra eksportu paremta šalis. Todėl Trumpo pradedamas JAV vidurinės klasės gynimas, ribojant tarptautinę prekybą, yra siaubo scenarijus Vokietijai. Vien tik dėl galimų pradinių Vokietijos prekybos su JAV ribojimų darbo vietas gali prarasti 1,6 milijono vokiečių.

 Lietuvai, kurios 80 BVP proc. eina eksportui, Trumpo veiksmai yra ne siaubas, o neįsivaizduojama kančia. Bet Lietuvoje, ačiū Dievui, visiems rūpi tik Seimo narių meilužių paklodžių dėmės. Miegok ramiai, brangioji Tėvyne, ir sapnuok erotinius sapnus.

Kodėl pomidorai parduotuvėse tokie neskanūs?

Pirmiausia, jie nėra saldūs. Kadangi parduotuvėse parduodami pomidorai pagal svorį, tai augintojai nori dirbti tik su dideliais pomidorų vaisiais. Pomidoro augalas gali fotosinrezėje pagaminti tik ribotą cukraus kiekį, tai dideli pomodorai nėra tokie saldūs, kokie gali būti mažieji. Antra, pomidorai parduotuvėse turi mažai aromatinių medžiagų, nes augintojai atrinko kietesnius, geriau gabenimui tinkamus, vaisius, o aromatas palaipsniui išnyko iš šių komercijoje naudojamų pomidorų. 

Norint paragauti skanių pomidorų, reikia juos auginti namie iš senoviškų veislių sėklų.

Užsienio investicijų viliotinio šokis baigiasi

Lietuvos ūkio vystymo strategams reikia užtraukti naują giesmę.  Beveik pusė visų tarptautinių didžiųjų verslų (40proc.) gauna mažiau negu 10 proc. grąžos nuo kapitalo. Tai yra ypač blogų veiklos rezultatų požymis. Nacionaliniai verslai dabar auga greičiau ir yra labiau pelningi, negu tarptautiniai. Kodėl? Nes 30 metų arbitražinis langas užsidaro. Mokesčiai tarptautiniuose versluose nuspausti tiek žemai, kiek įmanoma. Kinijoje ir kitur gamyklų darbininkų atlyginimai auga. Tas gamyklų steigimas užsienyje trukdo vystyti inovacijas. Ir politinis klimatas (gal dar norite paskaityti apie Trumpą?) tarptautinių didžiųjų verslų veiklai staigiai blogėja.