Sekėjai

Ieškoti šiame dienoraštyje

2017 m. lapkričio 22 d., trečiadienis

Who can save capitalism, which destroys our world by heating the Earth?


Politicians who are not afraid to force a business to do what is necessary for the public (Prime Minister of Lithuania,  Mr. Skvernelis, everyone is looking at you), must make it possible for less CO2 to be emitted into the atmosphere, and the CO2 that has already been emitted to be removed from the atmosphere.
If state regulators force industry that can not switch to electricity such as aviation, production of
plastics and other organic chemicals, to use of synthetic fuels instead of fossil fuels,  it will greatly increase the demand for CO2 that is needed to produce these fuels. In this way, the Germans produced synthetic fuel during the Second World War and used that fuel for planes bombing London and other places in the world and tanks that rode on the land of Lithuania. Obviously, the modern industry would try to resist it.
If the market does not provide incentives, governments can do this. The right price for carbon dioxide is a must. Its absence is one of the reasons why carbon capture and storage has not been used to reduce the emissions of fossil fuel plants; the required kit can double the price of electricity, so there is no need to change anything until carbon dioxide emissions are free of charge (more about it here).
Lithuanian politicians are very aggressive in the economy. It is possible to use that aggression for peaceful purposes, creating this new, competitive, Lithuanian industry, which will export its goods and services all over the world.

2017 m. lapkričio 21 d., antradienis

Kas gali išsaugoti kapitalizmą, kuris naikina mūsų pasaulį, kaitindamas Žemę?


Politikai, kurie nebijo priversti verslą daryti tai, kas reikalinga visuomenei (premjere Skverneli, visi žiūri į tave), turi sudaryti sąlygas, kad CO2 būtų išmetama į atmosferą mažiau, o jau išmestas CO2 būtų iš atmosferos šalinamas.

Jei valstybės reguliuotojai priverstų pramonę, kuri negali pereiti prie elektros energijos, pvz., aviaciją, plastmasių ir kitų organinės chemijos produktų gamybą naudoti sintetinį kurą, o ne iškastinį, tai stipriai išaugtų CO2 poreikis, kuris yra reikalingas šioms kuro rūšims gaminti. Tokiu metodu vokiečiai gamino sintetinį kurą Antrojo pasaulino karo metu ir naudojo tą kurą lėktuvams, bombordavusiems Londoną ir kitas vietas pasaulyje, bei tankams, kurie riedėjo Lietuvos žemėje. Akivaizdu, kad šiuolaikinės pramonės šakos bandytų tam priešintis.

Jei rinka nesuteiks paskatos, vyriausybės galėtų tai padaryti. Teisinga anglies dvideginio išmetimo kaina yra būtina. Jos nebuvimas yra viena iš priežasčių, dėl kurių anglies dvideginio surinkimas ir saugojimas nebuvo panaudotas, kad sumažėtų iškastinio kuro gamyklų išmetamų teršalų kiekis; reikalingas komplektas gali dvigubai padidinti elektros energijos kainą, todėl neapsimoka nieko keisti, kol teršti aplinką anglies dvideginiu galima nemokamai (daugiau apie tai - čia).


Lietuvos politikai yra labai agresyvūs ekonomikoje. Galima tą agresyvumą panaudoti taikiems tikslams, sukuriant šią naują, konkurencingą, Lietuvos pramonę, kuri eksportuotų jos prekes ir paslaugas po visą pasaulį.

Kaip suprasti, kodėl dirbtinio intelekto sistema priima vienokį ar kitokį sprendimą

Autonominio (be vairuotojo) automobilio vystymo pradžioje mokslininkas, važiuojantis tokiu automobiliu, pastebėjo, kad automobilis, privažiavęs prie tilto, praranda orientaciją ir bando nuvažiuoti nuo kelio, priversdamas mokslininką skubiai griebti vairą ir ištaisyti padėtį. Po ilgų tyrimų išaiškėjo, kad automobilis orientavosi pagal žolę, augančią prie kelio. Ant tilto tos žolės nėra, todėl iškyla problema. Bendrai, sunku susigaudyti, kodėl dirbtinio intelekto sistema priima vienokį ar kitokį sprendimą. Dabar Google mokslininkai, vadovaujami Olah, padarė tam priemonę, kad tai suprasti būtų lengviau.

"Išvystyta priemonė iš esmės yra gudrus būdas išbandyti gilų neuronų tinklą. Pirma, jie maitina tinklą atsitiktine vaizdinio triukšmo įvairove. Tada jie ištaiso šį vaizdą vėl ir vėl, norėdami sužinoti, kas labiausiai jaudina kiekvieną tinklo sluoksnį. Galų gale, šis procesas randa platoninį idealą, kurio ieško kiekvienas tinklo sluoksnis. Olah pademonstravo tai tinkle, parengtame klasifikuoti skirtingas šunų veisles. Galite atskirti nuo kitų neuroną iš viršutinio sluoksnio, kai analizuojamas aukso retriverio vaizdas. Jūs galėtumėte pamatyti idealą, kurio ieškote - šiuo atveju - charakteringą diskelių ausų maišymą ir liūdną išraišką. Tinklas iš tikrųjų susitelkė aukštesnio lygio požymiams, kuriuos galėtume suprasti."

 

2017 m. lapkričio 19 d., sekmadienis

Nuo 2021 m. Britanija nori savarankiškai vairuoti automobilius į gatves.

Nėra jokių abejonių, kad Britanija nori daryti ką nors savarankiškai, nes tam ir užsiima Brexit istorija.  O jei rimčiau, tai tas sakinys yra Google vertimo rezultatas. Nežinau, kodėl Google taip sunku normaliai išversti į lietuvių kalbą. Realiai šiame sakinyje ir sekančiuose po jo parašyta:

"Nuo 2021 m. Britanija nori išleisti autonominius automobilius (be vairuotojų) į gatves. Trečiadienį finansų ministras Philisas Hammondas savo valstybės biudžeto kalboje nori pateikti naujas autonominio vairavimo taisykles, apie kurias sekmadienį pranešė finansų ministerija. Vyriausybė taip pat nori propaguoti elektrinius automobilius ir investuoti 400 milijonus svarų sterlingų (448 milijonų eurų) įkrovimo stočių statybai. Taip pat reikėtų subsidijuoti elektrinių automobilių pirkimą.Kalbant apie naujas technologijas, Hammond taip pat nori numatyti 75 mln. svarų įmonėms, dirbančioms dirbtinio intelekto srityje. Dar 160 milijonų svarų, jis skirtų skatinti itin greitą mobilųjį tinklą 5G, kuris taip pat laikomas pagrindine autonominio vairavimo valdymo technologija."

Iš vienos pusės, Arizonos valstijoje, JAV, jau gatvėmis važinėja automobiliai be vairuotojų. Iš kitos pusės, gerai, kad ir Europoje ši technologija greitai pritaikoma. O ką daro Lietuva? Nieko nedaro, svajoja ir toliau vagiliauja, kaip visada...

Švaistome veltui daug pinigų

 "Lietuva gynybai kitais metais skirs 873 mln. eurų." Ar tai nėra pernelyg daug mums, gaunantiems dažniausiai 200-400 eurų per mėnesį. Juk skiriame karui, kurio niekada nebus. Kodėl?

Sako, kad ne tik valstybė moka mūsų katastrofiškai mažas algas, bet ir verslininkai. Todėl ir verslininkai yra kalti. Bet valstybė apkrauna tokius nuskurdusius lietuvius tais 873 mln. eurų mokesčių, atvesdama juos iki badavimo ribos (iki Maisto banko, kuris nėra verslo organizacija). Todėl maži paslankiausi verslai Lietuvoje nyksta.  Liekame su šauktiniais sudaužytomis galvomis ir surūdijusiais Boxeriais. Stebėtina ne tai, kad 80  procentų mokinių nori emigruoti iš Lietuvos. Stebėtina, kad 20 procentų sako, kad nori likti. Šie, tikriausiai, meluoja, laikinai pataikaudami lietuvišku papročiu valdžiai.


2017 m. lapkričio 18 d., šeštadienis

Riešutai gali apsaugoti nuo ligų

Penkių kartų per savaitę valgymas po 28 gramus riešutų buvo susijęs su 14 proc. širdies ir kraujagyslių įvykių sumažėjimu ir koronarinės širdies ligos sumažėjimu  net 20 proc.

Gaila, kad jie Lietuvoje tokie brangūs.

Kaip uždirbti iš branduolinio karo?

Tapk sukčium. Nukreipk dėmesį tų žmonių, kurie kontroliuoja gynybos pinigus (parlamentarai, prezidentai ir reguliarūs rinkėjai) su blizgančiais daiktais, pavyzdžiui, lėktuvais ar dronais, kurie aplink sukasi aplink priešo šalį, pasirengę numušti branduolinį įrenginį su raketa ar lazerio spinduliais.Kuo labiau blizga, tuo geriau. Ką paslėpti nuo patiklių klausytojų? Slėpti faktą, kad priešas gali pasigaminti pigių dyzelinių-elektrinių povandeninių laivų, kurių pagalba branduolinį įtaisą atgabentų į jūsų  šalį iš netikėtos krypties. Tada artimojo atstumo lėktuvo ar drono pristatyti smūgiai su lazeriais ar raketomis yra nenaudingi. Elektriniai varikliai daro tuos pigius povandeninius laivus tikrai sunkiai aptinkamais.

Alternatyvus blizgantis objektas yra didelio tikslumo ginklas, kuris tariamai gali būti naudojamas sunaikinti priešo branduolinių įrenginių paleidimo vietas. Ką paslėpti nuo patiklių klausytojų? Slėpti tą faktą, kad aukšto tikslumo įranga yra tik tiek tiksli, kiek tiksli yra mūsų šnipo, kokio nors senelio, skambučio informacija, nurodanti koordinates, kuriose yra mus dominančios vietos. Šią informaciją sunku gauti iš protingo priešo teritorijos. Senelis šnipas gali būti lengvai įkalintas ir tada tampa nenaudingas. Arba jis dažnai gali padaryti klaidų, nes senelis dažnai tai daro. Neseniai taikant tikslius bombardavimo metodus buvo pasiekta, kad realios civilių mirtys viršijo kariuomenės apskaičiavimus net 31 kartą. Še tau, boba, ir didelio tikslumo ginklai. Nežinome, ką jie ten užmušinėja.


Sėkmės su visais šiais milijardais dolerių, kuriuos galima iš valstybių nusukti. Na o mums, likusiems,  tikrovė yra ta, kad tol, kol egzistuoja branduoliniai ginklai, Trečiasis pasaulinis karas yra neįmanomas, nes kiekvienas užpuolikas bus sunaikintas, tikslūs ginklai ar  ne visai tikslūs ginklai, lazeriai ar be lazerių.