Jeigu norime užsiimti tikru verslu nuskurdintoje Lietuvoje

Kodėl mūsų verslas iki šiol yra daugumoje netikras? Nes verslininkai Lietuvoje nesugeba nieko kito, kaip už darbą mokėti nerealiai mažai, o to darbo rezultatus parduoti nerealiai brangiai. Kodėl nerealiai? Nes Europos Sąjunga yra rinka. Todėl už darbą mokėti nerealiai mažai išeina tik trumpam. Kai Ukrainos gyventojai susiorientuoja, jie irgi traukia į Vakarus. Netikro Lietuvos verslo laukia neišvengiamas krachas.

Ar galima užsiimti tikru verslu tokioje nuskurdintoje Lietuvoje? Galima. Jūs turite arba pagaminti tas pačias prekes pigiau arba pagaminti sudėtingesnes ir kokybiškesnes prekes su tokiomis pačiomis išlaidomis, kaip gaminamos dabartinės prastesnės prekės. Kaip tai padaryti? Taikant naujas technologijas. Priešingu atveju neįmanoma konkuruoti su kitomis pasaulio šalimis. Sėkmingos šalys tik taip ir vystosi. Muzikantai tik medų ir valgo.

Kodėl grybai yra sveikas maistas?

Tiems iš mūsų, kurie gerai pažįstame Lietuvos miškus, praeita vasara buvo gausi baravykais. Pasirodo, kad juos ir kitus grybus valgyti yra sveika:

"Mažai kalorijų ir riebalų turinčiuose, o cholesterolio visai neturinčiuose, grybuose yra truputis naudingų  pluoštinių medžiagų ir daugiau nei dešimt mineralų ir vitaminų, įskaitant varį, kalį, magnį, cinką ir keletą vitaminų B, tokių kaip folatai. Grybai taip pat turi daug antioksidantų, tokių kaip selenas ir glutationas, arba GSH, t.y. medžiagų, kurios, kaip manoma, apsaugo ląsteles nuo žalos ir mažina lėtines ligas ir uždegimą. Kai kurie tyrimai rodo, kad grybai yra turtingiausias maisto šaltinis kitam antioksidantui, vadinamam ergotonijonu, arba ERGO, gauti. Šis antioksidantas taip pat yra dideliuose kiekiuose raudonųjų pupelių, avižų sėlenų ir kepenų.  ERGO ir kiti antioksidantai pirmiausia sutelkti grybo kepurėje, o ne stiebe."

 
Kas neturi šeimoje meksikiečių, negali lengvai suvalgyti ypač daug raudonųjų pupelių. Mums lieka tik mūsų mėgstami grybai.

Kodėl liberalizmas daugiau nieko negali

Tai yra nauja Patricko J. Deneeno knyga. Štai svarbiausios šios knygos idėjos:

"Šiandien plačiai paplitęs troškimas turėti tvirtus lyderius (kaip Karbauskas ir Skvernelis), kurie siekia sugrąžinti žmonėms liberalizmo formuojamų biurokratinių vyriausybių ir globalizuotos ekonomikos valdymą. Šis troškimas ateina po dešimtmečius liberalų vykdyto savivaldos pagrindo - kultūrinių normų ir politinių įpročių - naikinimo", - rašo Deneenas. Jo kritika šiame ploname tome yra įspūdingai talpi. Žiaurus ekonominis liberalizavimas paliko daugybę žmonių materialiai nesaugiais. Nenuilstanti kultūrinė liberalizacija paliko daugybę žmonių klaidžiojančiais be moralinio kompaso. Norint paskatinti darbo jėgos mobilumą, griaunami bendruomeniniai ryšiai. Laisvė tampa tuo, ką vis labiau galinga vyriausybė suteikia ar atsisako duoti. "Pagrindinis moterų išlaisvinimo praktinis pasiekimas buvo daugelio jų perkėlimas į rinkos kapitalizmo darbo jėgą", - rašo jis, - į labai abejotiną išsilaisvinimo formą. " "Vaikai vis dažniau laikomi kliūtimis asmens laisvei, kas prisideda prie liberalizmo siekio siūlyti abortus pagal paklausą, kai tuo tarpu bendrasis gimstamumas mažėja visame išsivysčiusiame pasaulyje". Deneen primygtinai teigia, kad smulkios reformos nepadeda nuo gilaus supuvimo liberalų projekte. Jis sako, kad turime numatyti ateitį po liberalizmo, kur vietinės, labiau religinės bendruomenės rūpinasi žemės darbais ir rūpinasi bendruomenės nariais. Šios grupės kultyvuoja"bendruomenės kultūrą, globą, pasiaukojimą ir mažų bendruomenių demokratiją". Deneenas sako, kad vienintelis tinkamas atsakas į liberalizmą yra "paversti kiekvienus namus į mažą ekonomiką".

Kodėl mūsų vaikai neturi šansų konkuruoti darbo rinkoje, jei lieka mokytis Lietuvoje?

Esame maža, atvira pasauliui, valstybė. Todėl mūsų darbo rezultatais turime konkuruoti pasauliniame lygyje. Tačiau Lietuvoje neturime profesorių, kurie mūsų vaikus galėtų paruošti pasaulinio lygio specialistais. Kodėl? Nes mes iki šiol neskiriame tų profesorių darbui tokių pinigų sumų, kad galėtume pritraukti dirbti Lietuvoje pasaulinio lygio specialistus.

"Moksliniai tyrimai yra brangus užsiėmimas. Tarkime, gyvybės mokslų srityje vienas darbuotojas „išdegina“ apie 15 tūkst. eurų per metus.Eksperimentai yra eksperimentai, o 15 tūkst. – dar labai kukli, minimali suma. Paklaustas apie atlyginimus, kurie galėtų būti mokami tokio lygio profesoriams, Pasaulio lietuvių mokslininkus jungiančios asociacijos „Futura Scientia“ narys, Fizinių mokslų ir technologijų centro Nanoinžinerijos skyriaus ir UAB „Ferentis“ vadovas dr. Ramūnas Valiokas tikino, kad konkurencingi taptume, jei pasiūlytume maždaug 4-5 tūkst. eurų mėnesinį atlygį asmeniui „į rankas“. Tuo tarpu MOSTA 2016 m. atliktas tyrimas atskleidė, kad vidutinis profesoriaus atlyginimas Lietuvoje yra 1518 Eur. Tiesa, ir ši suma nėra įkandama visiems. Centro atstovai tikino, kad profesoriai vidutiniškai dirba 0,88 etato, tad ir uždirba mažiau."

Išvada: mūsų vaikai turi mokytis užsienyje. Tik tokiu atveju jie yra konkurencingi šiuolaikinėje darbo rinkoje, tame tarpe ir Lietuvos gerai apmokamose darbo vietose, kaip energetika. Reikia atleisti iš darbo mažiausiai 56 lietuviškus "profesorius", kad pasamdyti vieną tikrą profesorių. Kūmų krašte - Lietuvoje - tai  yra neįmanoma.

Lietuvos rusifikacijos variklis

 "Neoficialiai kalbama, kad Ukrainos rusui Lietuvoje užtenka mokėti 30 eurų už darbo dieną. Šių pinigų pakanka jo kukliam pragyvenimui ir dar galima porą šimtinių – vidutinį atlyginimą nedarbo kamuojamoje Ukrainoje – nusiųsti šeimai. Ar visi šie pinigai „prasisuka“ pro mūsų mokesčių sistemą kukliai nutylima."

Skvernelis teisus - su Rusija mūsų politikams reikia kalbėti

"Nes priešingu atveju Rusija mums atjungs Lietuvai elektrą greičiau, nei mes susijungsime su Europa. „Rusija atjungs Baltijos šalis nuo Rusijos energetikos sistemos jau 2018 metais“, – praėjusių metų pabaigoje skelbė Kremliaus ruporo sputniknews.lt antraštė. „Pagalvokime apie tai, kokioje situacijoje atsidurtų šalis, jei įvyktų toks elektros išjungimas: 70 proc. elektros suvartoja verslas, pramonė – tie, kurie generuoja bendrąjį vidaus produktą (BVP). Kasdieną sukuriama daugiau kaip 100 mln. BVP, o per „blakcout‘ą“ verslas sustoja visiškai. Po to 2–5 dienas vyktų sistemos atstatymas, ir tik tuomet verslas pradėtų įvažiuoti į ritmą. Buitiniame lygmenyje situacija atrodytų maždaug taip: didžioji gyventojų dalis skambintų, kas ieškotų vaiko darželyje, kas mokykloje, visi išvažiuotų į gatves, šviesoforai niekur neveiktų, prisiskambinimo galimybės būtų ribotos, nes baterijų veikimas bokštuose truktų kelias valandas“, – sako Lietuvos elektros perdavimo sistemos operatoriaus „Litgrid“ generalinis direktorius Daivis Virbickas."

Aišku, galima apsivilkti mėlyną sarafaną, užsikėbėrioti ant vokiško tanko ir dulkėse blaškytis po Lietuvą. Gal rusai išsigąstų, kad Lietuvos vadovybė išprotėjo, ir įjungtų elektrą atgal. Bet gali būti, kad rusai tiesiog kristų iš juoko, tai matydami, ir nieko nedarytų. O ir vokiečių kariai neilgai viešėtų Lietuvoje, kurioje nėra elektros.

Kodėl reikėtų mokėti pensiją už vaikų auginimą?

  "Esant dabartiniam gimstamumo lygiui Lietuvoje tėvų kartą vaikų karta keičia tik 0,78 santykiu: vietoj 1000 žmonių tėvų kartos populiacijoje ateina tik 780 žmonių vaikų kartos populiacijoje."

 Toks gimstamumo lygis lemia katastrofišką mūsų populiacijos mažėjimą. Paprastai kalbant, Lietuvoje nebelieka žmonių. Net jei išgaudome visus vagiliaujančius masiulius ir landsbergius bei sukuriame rojų Lietuvoje, taip visiškai sustabdydami emigraciją, vistiek lietuvių tauta išnyksta, kaip išnyko prūsų tauta.

"Turėtų būti įvesta vaiko užauginimo pensija, t.y. pagal vaikų skaičių mokamos pensijinės išmokos. Kodėl? "Trys klasikiniai motyvai, skatinantys turėti vaikų yra: seksas, vaikų meilė ir apsirūpinimas senatvėje. Medicina atskyrė vaikų gimdymą nuo sekso, Bismarcko išrasta Sodros sistema atskyrė norą turėti vaikų nuo poreikio būti aprūpintu senatvėje. Išliko tik vaikų meilė, tačiau akivaizdu, kad tos meilės nepakanka užtikrinti pakankamą vaikų skaičių gyventojų skaičiaus išsaugojimui ir pensijų sistemos saugumui."