Ko Amerika reikalauja iš Kinijos?

"Amerikiečių reikalavimas, kuris yra labiausiai minimas, yra tas, kad iki 2020 m. Kinija turėtų sumažinti didžiulį dvišalės prekybos perviršį 200-tais mlrd. dolerių. Tai reikštų maždaug 60% Kinijos pertekliaus per pastaruosius trejus metus, o tai nėra tikėtina. Tačiau šie skaičiai yra bent aptarti. Kinijos požiūriu daugiau nerimo kelia reikalavimai, orientuoti į jos ekonominę politiką. Amerikiečiai paprašė Kinijos nutraukti subsidijas daugeliui sektorių, kuriuos Kinijos vyriausybė laikė strateginiais, nuo robotų iki elektrinių transporto priemonių. Amerikiečiai reikalavo, kad Kinijos tarifai Amerikos produktams būtų ne didesni nei JAV tarifai Kinijos produktams. Ir jie patarė Kinijai, kad jos rinkos plačiau atsivertų užsienio investuotojams, nustatydami liepos 1 d. kaip galutinį terminą tokiam atsivėrimui."

Naujasis šilko kelias iš Kinijos į Europą

Raudonas yra kelias sausuma. Melsvas yra kelias jūra. Patamsintos yra šalys, kurios sutinka bendradarbiauti su kinais šiame projekte. Lietuva sutinka, bet pagrindinis sausumos kelias per Lietuvą neina (plačiau apie tai - čia).

 

Europos Sąjunga pradeda suprasti, kad duomenys yra svarbiausias turtas

Pagrindinis informacinės visuomenės turtas yra duomenys. Jų naudojimas turi būti reguliuojamas visuomenės naudai ir apmokestintas. Tai supranta jau ir Briuselio vadovai. 

"Iš pirmo žvilgsnio, Margrethe Vestager sprendimas ištirti "Apple" planuojamą muzikos atpažinimo programos "Shazam" įsigijimą atrodo gana nereikšmingas, bent pagal Vestager standartus. Kaip Europos konkurencijos komisarė, ponia Vestager žinoma, kaip agresyviai siekianti didelių bylų prieš Silicio slėnio gigantus, o "Shazam" sandoris yra mažas, dauguma vertinimų yra daug mažiau nei 1 mlrd. dolerių. Bet kas domina ponią Vestager šiame sandoryje, tai ne pinigų kiekis, o duomenų kiekis. Sparčiai besiplečiamčioje informacinėje ekonomikoje duomenų kontrolė yra nauja reguliavimo sritis, Vestager nuomone." Mes tikrai stengiamės suprasti skirtingus duomenų įstatymus - kaip tai veikia, kaip turtas, kaip jis įtakoja rinką", - sakė Vestager interviu. "Kas atsitiks, kai "Apple" laikomi duomenys bus sujungti su "Shazam" duomenimis?""

Ko reikia, kad Europa gautų naudos iš skaitmeninės revoliucijos?

"AnnaLee Saxenian, Michaelis Porteris ir kiti atrado inovacijų ekonomikos sudedamąsias dalis, tokias kaip puikios mokyklos, stiprus rizikos kapitalas, stiprūs talentų rezervai, darbo mobilumas ir motyvuotumas. Tai yra faktoriai, skatinantys verslininkus susivienyti ir rizikuoti.

Šalys, siekiančios inovacijų, turėtų padvigubinti pastangas, skatinančius šį verslumą ir vietos savivaldą. Pavyzdžiui, vyriausybės galėtų palengvinti bendrovių pasirinkimą būti nepriklausomomis, o ne anksti didžiųjų IT monopolijų nupirktomis.

Šalys taip pat galėtų dirbti su privačiuoju sektoriumi, siekiant sumažinti e-trintį, kuri neleidžia šalims kurti stiprią skaitmeninę ekonomiką. Šalyse, kuriose mažiau e-trinties balų, interneto ekonomika, kaip dalis BVP, yra dvigubai didesnė nei šalyse, kuriose yra daugiau e-trinties balų. Trintis mažinančios priemonės apima infrastruktūros gerinimas, pvz., gerinant interneto prieigą ir interneto greitį; pakankama kvalifikuota darbo jėga; tobulesnės internetinės mokėjimo sistemos; patikimesnis duomenų saugumas; ir palanki šalies politika.

Taip pat būtų prasminga kurti skaitmeninę bendrąją rinką Europoje ir kitur."

Svarbiausia, ką šalys ir jų ekonominės sąjungos pradeda suvokti, yra tai, kad skaitmeninėje revoliucijoje pagrindinę vertę sukuria vartotojai, šių šalių piliečiai, generuodami informaciją skaitmeninės revoliucijos rezultatų vartojimo metu. Būtų naivu tikėtis, kad ši vietinių vartotojų sukurta vertė liks neapmokestinta šalyje, kurioje ji sukuriama.  Kadangi  skaitmeninės revoliucijos rezultatai turi ir karinį pritaikymą, šalys (pvz., JAV), pradeda stabdyti technologijų platinimą ir vagystes kitose šalyse (pvz., Kinijoje). Kas norės saugumo 21-ame amžiuje, turės šias technologijas vystyti pačios.

Prezidentė D.Grybauskaitė žinojo, kad seimūnas Eligijus Masiulis dirba degtindariui D.Mockui

Ir tuo naudojosi. Tai rodo paskelbtas D.Grybauskaitės ir Eligijaus Masiulio susirašinėjimas. Ką dar D.Grybauskaitė žino apie dalinamus kyšius mūsų valdžios atstovams? Kodėl ji laiku tų savo žinių neskelbia? Nes ji pati tuo naudojasi. Visiškas Lietuvos valdžios supuvimas ir kyšiai yra svarbi nusivylimo ir emigracijos priežastis. Neapsivaliusi lietuvių tauta neturi šansų išgyventi - pasižiūrėkime į gimdymų ir emigracijos statistiką. Todėl reikalinga apkalta D.Grybauskaitei: už vadovavimą kyšininkų mafijai.

 Už kyšius dabar madinga sodinti. Buvusieji Pietų Korėjos, Brazilijos, Peru prezidentai jau nukentėjo. Pietų Afrikoje irgi Zuma nuaugo į mažumą. Turime afrikietiškus atlyginimus. Laikas ir mums pasidairyti, kas čia kaltas.

Google valdymo tvarka yra gera

Google, Facebook ir kitų žymių technologinių kompanijų įkūrėjai turi specialias akcijas, leidžiančias jiems tvarkytis taip, kaip šiems įkūrėjams atrodo geriau ir nepaisant paprastų akcinnkų, kurie dažniausiai prastai susigaudo technologijose, nuomonės. Tai vadinama  daugiasluoksne tokių akcinių bendrovių struktūra.

"Kai kurie neseniai atlikti tyrimai parodė, kad kompanijos, turinčios daugiasluoksnes struktūras, pralenkia įmones, turinčias vieną akcijų klasę. Praeitą mėnesį advokatas David Berger ir prof. Laurie Simon Hodrick iš Columbia Business School pranešė, kad yra naudos daugiasluoksnėms struktūroms, ypač atsilaikant prieš institucinių investuotojų, kuriems priklauso dauguma viešųjų akcijų, spaudimą. Autoriai teigė, kad raginimai apriboti daugiasluoksnes struktūras yra pernelyg ankstyvi."

Kodėl mūsų kainos tokios baisios, o kokybė - bloga?

 "Mažai tikėtina, kad Pasaulio ekonomikos forumo pirmininkas Klausas Schwabas turėjo galvoje JAV prezidentą D.Trumpą, kai jis apibūdino ketvirtąją pramonės revoliuciją Davose, kalbėdamas 2016 m. sausio mėn . Mes priartėjome prie technologinės revoliucijos, kuri iš esmės pakeičia mūsų gyvenimą, darbą ir santykius tarpusavyje. Savo masto, apimties ir sudėtingumo dėka transformacija yra kitokia nei bet kokia, kurią anksčiau patyrė žmonija. Palyginti su ankstesnėmis pramonės revoliucijomis, Schwabas tęsė, ketvirtoji išsivysto eksponentiniu, o ne linijiniu tempu. Be to, tai sutrikdo beveik kiekvieną pramonę kiekvienoje šalyje. Ir šių pokyčių plotis ir gylis skelbia apie visą gamybos, valdymo ir valdymo sistemų pertvarką. Milijardų žmonių, sujungtų mobiliaisiais įrenginiais, su precedento neturinčia apdorojimo galia, saugojimo pajėgumais ir prieiga prie žinių, galimybės yra neribotos. Ir šios galimybes daugės iš naujų technologijų laimėjimų tokiose srityse kaip dirbtinis intelektas, robotų technika, daiktų internetas, autonominės transporto priemonės, 3-D spausdinimas, nanotechnologijos, biotechnologijos, medžiagų mokslas, energijos saugojimas ir kvantiniai skaičiavimai. Kadangi automatika pakeičia darbo jėgą visoje ekonomikoje, darbuotojų netinkamas pakeitimas mašinomis gali sustiprinti atotrūkį tarp kapitalo grąžos ir darbo jėgos grąžos.Tarptautinės robotikos federacijos teigimu, "pagal regionus vidutinis robotų tankis 10 000 darbuotojų Europoje yra 99 vienetai, Amerikoje 84 ir Azijoje 63 vienetai".

Lietuvoje – tik 2 vienetai. Kol mūsų darbuotojams daugumoje mokame juokingai mažus atlyginimus, robotai Lietuvoje neapsimoka ir mūsų produkcija bei paslaugos yra prastesnės kokybės (mažiau tikslumo) ir brangesnės pagaminti, negu bet kokių mūsų konkurentų. Todėl ir toliau bėgame iš Lietuvos iš visų jėgų.