Ir be Kubiliaus bandome perrašinėti ekonomikos vadovėlius

Jei tik spėsime iki tol, kol mus, kaip anksčiau premjerą Kubilių, išvys iš darbo rinkėjai.

"Ministras Šapoka: siekis senatvėje pragyventi nuomojant NT rodo finansinį neraštingumą." O investavimas į Sekundės banką parodo, kad ir tu, investuotojau, ir ministras Šapoka esate verti Nobelio premijos. Juk tik vagiate vienas iš kito vidury dienos ir nieko kito nedarote. Tai originalu. Niekas pasaulyje taip nesielgia. Vokietijoje dauguma gyvena nuomojamame NT. Siųskime Šapoką pas vokiečius, tegu jis jiems aiškina apie jų finansinį neraštingumą. Vargšas Šapoka nežinos, kur bėgti.

Prezidentė D.Grybauskaitė žinojo apie E. Masiulio ryšius su koncernu „MG Baltic“ ir naudojosi juo, kaip tarpininku

„Dapkus pradėjo vėl neršti prieš kandidatą. Vaikšto ir nesąmones kalba, kad jis Rimšelio kursiokas ir pan. Taip nėra. Galite perduoti linkėjimus Mockui, kad patrauktų savo skaliką“, – tokį elektroninį laišką tuometiniam Liberalų sąjūdžio lyderiui, dabar kaltinamajam politinės korupcijos byloje E. Masiuliui 2015 metų gruodžio 15-ąją išsiuntė prezidentė D. Grybauskaitė. Manoma, kad šiuo atveju prezidentė su E. Masiuliu susirašinėjo apie kandidatus į generalinio prokuroro pareigas. Prašymas „patraukti skaliką“, adresuotas koncerno „MG Baltic“ prezidentui Dariui Mockui, sietas su LNK televizijos žurnalistu Tomu Dapkumi, kuris esą rinko duomenis apie trečiąjį kandidatą į generalinius prokurorus Evaldą Pašilį. Šalies vadovės ir E. Masiulio elektroninius laiškus paviešino „Lietuvos rytas“. Prezidentė viešai neneigė susirašinėjusi su politikais, tačiau tvirtino skelbiamų laiškų autentiškumo patvirtinti negalinti, nes jie neišliko Prezidentūros laikmenose. 

Viešumoje jau pasigirdo svarstymų, kad šis susirašinėjimas atskleidžia, jog šalies vadovė žinojo apie E. Masiulio ryšius su koncernu „MG Baltic“ ir naudojosi juo, kaip tarpininku. „Kai prezidentė naudojasi parlamentinės partijos lyderiu ir nurodo privatiems verslininkams, kurie turi žiniasklaidos priemonę, kad vienas ar kitas žurnalistas kalbėtų ir rodytų kitaip. Man kyla klausimas, kiek tokių atvejų buvo su kitais žurnalistais, kitomis žiniasklaidos priemonėmis? Į šį klausimą irgi reikia atsakyti. Mes visi prieš porą metų juokavome apie ministro Kęstučio Trečioko „zadanijas“ dėl Druskininkų caro, o kaip čia dabar atrodo? Ar tai ne „zadanijos“?“, – ketvirtadienį LRT laidoje „Dėmesio centre“ apie šią situaciją sakė politikos apžvalgininkas Rimvydas Valatka. 

Prieš savaitę „Lietuvos ryto“ televizijoje pasirodęs E. Masiulis, žurnalistės Daivos Žeimytės klausiamas, kodėl prezidentei galėjo būti naudinga per jį turėti kontaktą su „MG Baltic“, svarstė, kad tai galėjęs būti noras „turėti didesnį žiniasklaidos palaikymą“. „Ne paslaptis, kad ankstesnėje Algirdo Butkevičiaus Vyriausybėje vyko tam tikros įtampos tarp prezidentės ir socialdemokratų, Vyriausybės atskirų narių. Galbūt tai buvo nulemta būtent šito noro turėti kažkokį maksimaliai stipresnį nušvietimą iš žiniasklaidos“, – kalbėjo jis. 

Klausiamas, kokia iš to galėjusi būti nauda verslininkams, kaltinamasis korupcijos byloje teigė: „O koks Lietuvoje verslininkas nebijo užsitraukti prezidentės pykčio? Įvardinkit nors vieną“.

Skaitykite daugiau:

Geri pokyčiai Vengrijoje

"Vengrijos ministras pirmininkas Viktoras Orbanas paskelbė griežtesnes imigracijos taisykles ir Vengrijos viziją, pagrįstą "krikščioniškąja demokratija", po to, kai per didžiulę rinkimų pergalę laimėjo du trečdalius daugumos parlamente.

Penktadienį Vengrijos lyderis paskelbė apie savo naujus planus radijo laidoje: "Mes statome krikščionišką demokratiją. Idealas yra senamadiškas krikščionių demokratas, kurio šaknys yra Europos tradicijoje, kur žmogaus orumas yra būtinas ir kur yra galių atskyrimas ", - praneša laikraštis" Ouest France ".

"Mes ginsime krikščioniškąją kultūrą ir mes neduosime šalies užsieniečiams", - pridūrė Orbanas ir kalbėjo apie siūlomą konstitucinį pakeitimą nuo 2016 m., siekiant apriboti masinę migraciją, pakeitimą, kurį anksčiau priimti nepavyko, nes vyriausybė neturėjo reikiamų dviejų trečdalių tuo metu  parlamente."

D.Grybauskaitė: Rusija yra teroristinė valstybė

Ar suveikia tokios kalbos? Kaip rodo istorija - suveikia. Jei D.Grybauskaitei pavyktų tai, ko ji nori: rasti kvailesnį už ją, bet žymiai galingesnį, valstybės vadovą, kuris tokius jos žodžius kartotų. Tai jau buvo rusų vadovo J.Andropovo laikais, 1983 metais. Tuometinis amerikiečių prezidentas  R.Reiganas kartojo, kad Rusija yra blogio imperija. Tai, ir kosminių karų galimybė įtikino J.Andropovą, kad artimiausiomis dienomis branduolinis puolimas iš Vakarų pusės yra neišvengiamas.  Rusijos branduolinės pajėgos buvo mobilizuotos aukščiausiam parengties būviui. Gerai, kad, sužinojęs apie tai, amerikiečių oro pajėgų žvalgybos Europoje vadas L.Perroots nedarė nieko. Kitaip, branduolinis karas, po kurio išliktų tik tarakonai ir skorpionai, būtų jau seniai pasibaigęs (daugiau apie tai - čia). D.Grybauskaitės irgi nebūtų gyvųjų tarpe, todėl niekas netrukdytų tiems tarakonams ir skorpionams ramiai daugintis.

Ką daryti? Pašalinti iš valdžios visą D.Grybauskaitės užsienio politikos komandą, kurstančią branduolinį karą. Agresyviausius, įskaitant D.Grybauskaitę ir V.Landsbergį, reikia teisti už nusikaltimus žmonijai.

Trumpai ir aiškiai apie mūsų svarbiausią bėdą

"Lietuviškas rebusas: pingant žaliavoms – produktai brangsta". Kaip galvojate, kas gauna tuos papildomus pinigus? Atspėjote, tuos pinigėlius išsidalina alkoholio dėžutėse mūsų viršūnėlės. Pradedant Jos Ekselencija Prezidente. O jūs stebitės, kur tie jauni žmonės dingsta iš Lietuvos. Jie juk nėra kvaili, Lietuva - mažas kaimas, visi viską matom.

What is machine learning?

This is currently the most popular area in artificial intelligence development. The learning of machines is based on the fact that computers are increasingly processing larger volumes of data (speaking about the amounts of data equivalent to millions of photographs), establishing models and creating predictions that were not previously possible. These software models are based on the same principle as the human brain. Therefore, these technologies can replace people in many areas of our work.

Therefore, artificial intelligence is considered to be the main technology of this century. Most experts believe that machines that are able to make decisions that are similar to those adopted by humans, make a significant difference in our work processes. An especially typical example is self-driving: companies in Europe, the Americas and China are perfecting autonomous cars that should work in normal traffic conditions without human help (more on this here).

Kas yra mašinų mokymasis?

Šiuo metu tai yra populiariausia dirbtinio intelekto vystymo sritis. Mašinų mokymasis grindžiamas tuo, kad vis greičiau kompiuteriai apdoroja vis didesnius duomenų kiekius (kalba eina apie duomenų kiekius, prilygstančius milijonams fotografijų), nustato modelius ir sukuria prognozes, kurios anksčiau nebuvo įmanomos. Pagrindiniai programinės įrangos modeliai yra pagrįsti tuo pačiu principu, kokiu veikia ir žmogaus smegenys. Todėl šios technologijos gali pakeisti žmogų daugelyje mūsų darbų.Todėl dirbtinis intelektas laikomas pagrindine šio šimtmečio technologija. Dauguma ekspertų mano, kad mašinos, galinčios priimti sprendimus, panašius į žmonių priimamus, žymiai pakeičia mūsų darbo procesus. Ypač būdingas pavyzdys yra savarankiškas vairavimas: įmonės Europoje, Amerikoje ir Kinijoje dirba su autonominiais automobiliais, kurie turėtų važiuoti įprastomis eismo sąlygomis be žmonių pagalbos (daugiau apie tai - čia).