Don Kichotai, valdantys Lietuvą

Don Kichotas yra Servanteso romano herojus, kuris raitas su ietimi puolė vėjo malūnus, pasirodžiusius jam pavojingais milžinais. XX ir XXI amžiaus nepriklausomos Lietuvos valdžia yra tokia pat išprotėjusi. Smetonos laikų valdžia negailestingai nusavino žymią ekonomikos dalį, reikalingą žmonių išgyvenimui, ir vystė kavaleriją, neva kovosiančią su arklių pagalba. O kaimynės Vokietija ir Rusija vystė tankų ir karo lėktuvų pajėgas. Rezultate karo metu tie kaimynai vokiečiai ir rusai karo metu darė Lietuvoje tai, ką norėjo.

Dabar ir vėl Lietuvos valdžia negailestingai nusavina žymią ekonomikos dalį (kalbama jau apie 2,5 procentų nuo visos Lietuvos ekonomikos produkcijos), nuskurdindama mus, šiandieninės Lietuvos gyventojus. Kur eina šie pinigėliai? Nota bene auksiniams šaukštams, aišku. O kas liečia karo dalykus, tai šiandien mes remiamės vergauti verčiamais šauktiniais, ginkluotais medžioklei skirtais ginklais su optiniais taikikliais. Tuo tarpu rimtos valstybės ginkluojasi branduoliniais ginklais. Remiantis branduolinių ginklų panaudojimo galimybės atgrąsymu, seniai nusistovėjo pusiausvyra tarp šiuolaikinių karo galybių. Branduolinio karo nėra ir nebus, nes to karo pasekmės yra katastrofiškos visiems jo dalyviams, nepaisant nuolatinių fantazijų apie žvaigždžių karus. Todėl besaikis Lietuvos ginklavimąsis yra bereikalingas, dar daugiau, pražūtingas lietuvių tautai. Todėl lietuvių tauta išvažiuoja į neutralią Airiją ir nuosaikią ginklavimosi klausimu Vokietiją, kur žmonių turtas nešvaistomas veltui, kur gyvenimas geresnis.

Yra apie ką pagalvoti išprotėjusiai Lietuvos valdžiai, jei dar nevėlu.

Kiek mūsų dyzeliniai automobiliai sutrumpina mūsų gyvenimą?

Netiesioginiai skaičiavimai rodo, kad prarandame apie pusę metų gyvenimo. Ir Lietuvoje, ir Rusijoje dauguma automobilių yra dyzeliniai. JAV dyzelinių automobilių yra visai nedaug. Todėl galima skaičiuoti, kad skirtumas tarp mirtingumo JAV ir Rusijoje rodo dyzelinių automobilių dūmų poveikį Rusijoje ir Lietuvoje. Štai duomenys:

"Tokie teršalai sumažina vidutinę Egipto gyvenimo trukmę iki 1,9 metų, o Indijos gyventojų - iki 1,5 metų. Rusijoje - apie devynis mėnesius.

Jungtinėms Amerikos Valstijoms yra mažesnis tokios taršos poveikis, šiuo metu gyvenimo trukmė ten mažėja vidutiniškai šiek tiek daugiau nei keturis mėnesius.

Tyrime žurnale "Environmental Science & Technology Letters" buvo atsižvelgta į lauko ar aplinkos oro taršos matavimus. Autoriai surinko duomenis iš ankstesnių tyrimų, kuriuose buvo naudojami palydovai ir antžeminės taršos matuokliai, siekiant apskaičiuoti aplinkos kietųjų dalelių, vadinamų PM 2,5, kiekį.
 Tokių kietųjų dalelių kiekis "yra vienintelis svarbiausias aplinkos teršalas, daugiausiai kaltas dėl mūsų blogos sveikatos ir mirties".

Valstiečiai teisingai norėjo sutrukdyti dar labiau užversti Lietuvą kenksmingais ir todėl praradusiais vertę dyzeliniais automobiliais iš Vakarų Europos. Gaila. kad šios idėjos dabar nerealizuojamos dėl artėjančių Prezidento rinkimų.

Kaip pasiruošti darbo rinkai Lietuvoje?

"Lietuvoje paklausiausia specialybė yra švogeris."

Kas tai yra? - paklaustų mano pažįstamas trimetis. Atsakymas:

"1. žmonos ar vyro brolis.
2. sesers vyras.
3. žmonos ar vyro sesers vyras."

Būna ir išimčių. Gabrielius Landsbergis yra tautos patriarchui Vytautui Landsbergiui ne švogeris, bet anūkas. Tokia Gabrieliaus Landsbergio specialybė yra vistiek labai populiari - Gabrielius Landsbergis jau Seime ir konservatorių partijos viršūnėje, neturėdamas žalio sugebėjimo šiems darbams.

Kokius mentorius mums pasirinkti? Kaip mums organizuoti gerą dėstymą?

Lietuvoje neturime normalių profesorių. Ką gali padaryti žmonės, kurie visą laiką bėgioja po darbovietes, bandydami uždirbti duonos kasnį? Todėl galime Lietuvoje pradėti dėstymo organizavimą nuo pat pradžių, nuo gerų pagrindų:

"Pirma, atkreipkite dėmesį į tai, kiek laiko praėjo nuo to momento, kai jūsų potencialus mokytojas išnagrinėjo medžiagą. Elitiniai universitetai mėgsta pasigirti tuo, kaip daugumoje jų moko aukščiausio lygio profesoriai. Tačiau dauguma mano puikių mokytojų buvo doktorantai. Kadangi jie ką tik išmoko medžiagą patys, jiems buvo lengviau prisiminti, kas buvo pradedantiesiems. Užuot mokytis iš žmonių, kurie išmoko daugiausiai, gali būti protinga mokytis iš žmonių, kurie išmoko neseniai.

Antra, pagalvokite, kaip mokytojui sunku buvo įvaldyti medžiagą. Mes dažnai gravituojame į tokius talentus iš prigimties, kaip Einšteinas, nes jų patirtis atrodo taip lengva. Tai klaida. Mes turėtume mokytis iš  žmonių, kurie turi mažiausiai natūralių talentų ir galimybių. Tokie gerai susigaudo, kokie realūs maži žingsneliai atveda prie didelės sekmės.

Trečia, atkreipkite dėmesį į tai, kaip gerai mokytojas išpasakoja medžiagą, greta to, kaip gerai mokytojas žino medžiagą. Komunikacija yra ypač sunki ekspertams, dėstantiems pradmenis. Tai gali būti viena iš priežasčių, dėl kurių aptinkama, kad kai universiteto studentai mokosi pas dėstytoją, kuris pasamdytas laikinai, tai tie studentai gauna geresnius pažymius vėliau, aukštesnio lygio studijose  toje temoje. Štai kodėl aš rekomenduoju kurti atskirus karjeros kelius pedagogams ir tyrėjams."

Kodėl Italijoje laimi populistai?

"Italijos populistai yra teisūs. Jie suvokia kažką tokio, kame kiti nesusigaudo, ir dėl to populistai laimėjo, taip pat, kaip JAV prezidentas Trumpas laimėjo, nes jis pajuto eilinių žmonių pykčio lygį, kurį per daug liberalų ignoravo.

 Italijos populistai teisūs, kad beveik trys dešimtmečiai globalizacijos nuo šaltojo karo pabaigos daugybėje Vakarų demokratijų paliko pernelyg daug žmonių, netekusių vilties ar net galimybės pasisakyti, ir šiems žmonėms susidaro įspūdis, kad šią sistemą sau sukūrė elitas Briuselyje ar kituose didmiesčių centruose. 2008 m. finansų krizė ir vėlesnė euro krizė atėjo, išėjo ir paliko beveik visiškai nebaudžiamus už tas krizes atsakingus asmenis. Iki tol, kol Vakarų demokratijos nesugebės susidoroti su tokiomis didelėmis jų nesėkmėmis, populiariojo pykčio bangą nebus įmanoma sumažinti."

Anksčiau ar vėliau ta pykčio banga atsiris ir iki Lietuvos.

Kas dabar tikrai įdomu?

"Dirbtinio intelekto srityje Vokietija gali atsilikti nuo Kinijos. Norėdami to išvengti, Vokietijos federalinė vyriausybė nori kuo greičiau pateikti pagrindinį planą. Remiantis kanclerės kanceliarijos informacija, federalinė vyriausybė nori prieš vasaros pertrauką priimti svarbiausius nacionalinės dirbtinio intelekto strategijos punktus. Ši strategiškai svarstoma technologijų politikos dalis turėtų būti sprendžiama rudenį, sakoma penktadienį.

Kanclerė Angela Merkel antradienį kanceliarijoje susitiko su keliais ministrais ir AI ekspertais iš verslo ir mokslo. Vyriausybės apygardose buvo pažymėta, kad Vokietija ir Europa yra spaudžiamos griežtos konkurencijos su Amerika ir Kinija. Pavyzdžiui, Kinija artimiausiais metais ketina investuoti dešimtis milijardų dolerių dirbtinio intelekto srityje. Su šia technologija mašinos ir sistemos išmoksta patobulinti save ir veikti savarankiškai.

Pokalbyje su ekspertais buvo nustatytos įvairios programos, sakoma vyriausybės aplinkoje. Taigi, turime sukurti galimybes, kad AI tyrinėtojams būtų suteikta perspektyva Vokietijoje ir būtų sustabdyta emigracija. Prieš keletą dienų Merkel apie "protų nutekėjimą" įspėjo jos pasisakymuose publikai. Be to, reikia ieškoti būdų, kuriais dirbtinio intelektopasiekimai gali būti naudojami daugiau vidutinio dydžio įmonėse arba jei tos įmonės galėtų įsijungti į mokslinius tyrimus šioje srityje.

Tikslas turi būti toks, kad Vokietija būtų viena iš pasaulio rinkos lyderių dirbtinio intelekto srityje. Federalinė vyriausybė taip pat norėjo išnagrinėti, ar užsienio prekybos teisė turi būti sugriežtinta, kad būtų užkirstas kelias nepageidaujamam Amerikos ar Kinijos bendrovių atliekamam vokiečių įmonių perėmimui."

Taigi, kaip matote, dabar įdomu Kinijos, Amerikos ir Vokietijos tarpusavio konkurencija dirbtinio intelekto srityje. Kas čia laimės, tam priklausys didžiausi ateities pasaulio turtai. O Jungtinės Karalystės, Ukrainos ir kitų šalių žvalgybų žaidimai su užmušamais ir atsikeliančiais iš numirusių žurnalistais ir buvusiais ar esamais šnipais įdomu tik tiems, kurie gyvena fantazijų pasaulyje ir neturi ką veikti.

Tai basta ar ne basta?

Italijos populistai uždažė mėlyną skelbimą ant jų štabo sienos, kuriame buvo parašyta: "Euro - basta". To užteko apraminti Briuselį. Italijos prezidentas leido Italijos populistams suformuoti Italijos vyriausybę.